Kodėl sausio 13-ąją vėliavos plevėsavo ne visur?
Nepaisant to, kad mūsų šalis turi nemažai šventinių ir atmintinų dienų, ant visų pastatų vėliavos plevėsuoti turi tik per tris jų./ BNS Luko Balandžio nuotr.
Nepaisant to, kad mūsų šalis turi nemažai šventinių ir atmintinų dienų, ant visų pastatų vėliavos plevėsuoti turi tik per tris jų – vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ir liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Nors sausio 13-oji daugeliui lietuvių yra ne ką mažiau svarbi atmintina diena, vėliavos kelti tądien neprivaloma, tad ir plevėsavo ji ne ant visų namų.
Sunerimo, kad neiškeltos vėliavos
Nors sausio 13-ąją vėliavas kelti ir neprivalu, atrodo, kad kraštiečiai norėtų šią dieną vėliavomis matyti pasipuošusius pastatus.
Į redakciją paskambinusi kėdainietė išreiškė nusivylimą, kad sausio 13-osios rytą, languose degant atminimo žvakelėms, ji nematė nė vienos vėliavos ant aplink stovinčių daugiabučių namų. Tačiau vėliavos iškeltos tądien ir neturėjo būti, nebent, žinoma, pastato savininkas būtų pats to norėjęs.
Už Vėliavos įstatymo reikalavimų nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė – nuo 10 iki 16 eurų bauda (toks nusižengimas, padarytas pakartotinai – bauda iki 30 eurų).
Aut. past.
„Lietuvos Respublikos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad valstybės švenčių dienomis – vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant pastatų privaloma iškelti 7 valandą ir nuleisti 22 valandą“, – primena Žydrė Krivičienė, Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus l. e. p. vedėja.
Kitomis atmintinomis ir šventinėmis dienomis vėliavos gali būti iškeltos, tačiau tai nėra privaloma.
„Valstybės vėliava iškeliama Valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu kokia jų nuosavybės forma, taip pat valstybės paskelbtomis gedulo dienomis. Vėliava gali būti iškeliama ir kitomis progomis, su sąlyga, kad ji nebus pažeminta“, – informavo Ž. Krivičienė.
Vykdo patikrinimus
Viešojo skyriaus vadovė priminė ir tai, kad skyriaus specialistai patikrina, kaip gi Kėdainiuose yra laikomasi vėliavų kėlimo tvarkos. Tiesa, nors teisiškai už pažeidimus ir galima paskirti baudą, praktiškai niekas to nedaro ir apsiriboja žodiniu įspėjimu.
„Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai tikrina, kaip gyventojai laikosi Vėliavos įstatymo ir pasirinktinai tikrina ar ant, prie ar virš pastatų yra iškelta vėliava.
Viešosios tvarkos specialistai paskutinį kartą 2023 metais tikrino kaip gyventojai valstybinių švenčių metu iškelia vėliavas. Patikrinimų metu buvo nustatyti 9 pažeidėjai ir jiems pareikštos žodinės pastabos.
Ž. Krivičienė
Už Vėliavos įstatymo reikalavimų nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė – nuo 10 iki 16 eurų bauda (toks nusižengimas, padarytas pakartotinai – bauda iki 30 eurų). Kadangi vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimas yra priskiriamas prie mažai pavojingos veikos, pirmą kartą pažeidėjui administracinio nusižengimo teisena nepradedama ir asmeniui pareiškiama žodinė pastaba.
Viešosios tvarkos specialistai paskutinį kartą 2023 metais tikrino kaip gyventojai valstybinių švenčių metu iškelia vėliavas. Patikrinimų metu buvo nustatyti 9 pažeidėjai ir jiems pareikštos žodinės pastabos“, – sako Ž. Krivičienė.
Valstybės vėliavą iškelti privaloma visiems:
- Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną,
- Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną,
- Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Valstybės vėliavą iškelti galima, bet neprivaloma, šiomis atmintinomis ir kitomis dienomis:
- sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;
- sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;
- vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;
- kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
- gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
- gegužės 9-ąją – Europos dieną;
- birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
- birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
- liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;
- rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;
- rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;
- rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną (su gedulo ženklu);
- spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną;
- lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;
- lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną.
- Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ryto ir nuleidžiama 22 valandą.
- Vėliavą reikia kelti greitai, o nuleisti lėtai ir pagarbiai.
- Vėliava turi plevėsuoti aukštai ir laisvai.
- Lietuvos valstybinė vėliava turi būti 1 metro pločio ir 2 metrų ilgio, o vėliavos kotas – 3,4 metro ilgio. Vėliava ar jos atvaizdas gali būti ir kitokių matmenų, tačiau visada vėliavos pločio ir ilgio santykis turi būti 1:2, o vėliavos ilgio ir vėliavos koto ilgio santykis – 1:1,7.
- Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo aukščio arba keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.
7 Komentarai
Neišėjo pakaziolint.
Koloborantams prijaučiantis tešlagalviai nekels tikrai
nebaudžia piliečių už vėliavos neiškėlimą.Vadinasi mūsų savivaldybėje dirba padorūs žmonės .Pagarba jiems.
banderu skudurai svarbu purvini plevesuoja ant kekvieno kampo, padarykit gera darba, nukabinkit ir padekit prie duru, bus kojom valyt
Lįsk atgal į savo būdą ir tyliai tupėk. Tu ne tautos balsas, o kremlinė utelė.
konservine siuksle taves visai niekas nekalbino
Aš nemanau kad reke bausti nes ne visi gali nusipirkti vėliava,graudu bet tai realu.