Kiek ilgai vienintelė rajono žuvininkystės įmonė dar turės prašyti nuolaidų iš savivaldybės?
„Kaplių žuvims“ taikomas žemės nuomos mokesčio tarifas yra 2,5 proc., kai tokio pobūdžio įmonėms kitose savivaldybėse – vos 0,2 ar 0,7 proc./A. Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Jau ne pirmi metai, kaip vienintelė Kėdainių rajono žuvininkystės įmonė „Kaplių žuvys“ turi prašyti iš rajono savivaldybės sumažinti jiems žemės nuomos mokestį perpus. Taip yra dėl to, kad žuvininkystės įmonei pritaikytas toks pats žemės nuomos tarifas, kaip ir kitiems ūkininkams, kurie dirba žemę. Problema ta, kad dalies turimos žemės „Kaplių žuvys“ nė nenaudoja, joje atlieka visuomenei naudingus darbus, o ir lyginti žemdirbystei naudojamą žemę su žuvininkystei reikalingais plotais nėra labai sąžininga.
Prašė kainą sumažinti pusiau
UAB „Kaplių žuvys“ yra maža įmonė, kurioje dirba tik 7 darbuotojai ir ji yra priskiriama labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Iš valstybės nuomojamos žemės sklypo plotas yra beveik 340 hektarų, tačiau įmonė veiklą vykdo tik 228 hektaruose. Kitas plotas, kuris yra nenaudojamas, yra Obelies upės pakrantė, kur yra paukščių apsaugos zona.
Bendrovei taikomas 2,5 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris yra didžiausias šalyje, taikomas žuvininkystės įmonėms.
Kasmet už žemės nuomą savivaldybei įmonė turi atseikėti daugiau kaip 30 tūkst. eurų mokesčių.
Motyvuodami tuo, kad mokestis yra neadekvačiai didelis, bendrovės atstovai prašo jį sumažinti pusiau.
Jau ne pirmi metai, kaip vienintelė tokio pobūdžio įmonė „Kaplių žuvys“ turi prašyti iš rajono savivaldybės sumažinti jiems žemės nuomos mokestį perpus.
Aut. past.
Siūlė sumažinti trečdaliu
Opozicinės frakcijos „Kėdainiai visų“ narė Indrė Saldytė-Egiridė posėdžio metu sakė, kad į ją jau kreipėsi keletas ūkininkų, kurie nėra patenkinti tuo, kad žuvininkystės įmonei jau ir pernai buvo suteikta 50 proc. nuolaida žemės nuomos mokesčiui.
„Siūlau atleisti nuo 32,68 proc. nuomos mokesčio grindžiant tuo, kad būtent 100 ha žemės negali įveiklinti.
Gavau jau tris ūkininkų paklausimus, jie irgi norėtų gauti lengvatą ir nuomotis žemę su 50 proc. lengvata. Nesuprantu, kodėl kasmet prašoma mažinti nuomos mokestį ir prašymams pritariama“, – stebėjosi politikė.
Vis dėlto paaiškėjo, kad jos siūlymas buvo pateiktas per vėlai ir taryba jo nė nesvarstė.
Pats ūkininkaujantis Jonas Talmantas kalbėjo priešingai opozicijos narei – jo teigimu, žuvininkystės įmonės palyginti su kitais žemės ūkio sektoriaus atstovais negalima.
Turi būti sumažintas tarifas
Kitas opozicijos atstovas, demokratų frakcijos lyderis Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad vargu ar tinkamas variantas „Kaplių žuvims“ kasmet eiti ir prašyti, kad jiems būtų sumažintas žemės nuomos mokestis.
„Mes arba kasmet komisijoje svarstome šios įmonės direktoriaus prašymus, arba tiesiog imame ir tarybos sprendimu sumažiname šiai įmonei žemės nuomos mokestį.
Būtų gerokai paprasčiau nei kasmet atleidinėti nuo mokesčio, o „Kaplių žuvims“ nuolat būti malonės prašytojo pozicijoje“, – siūlė jis.
Jam antrino ir liberalas Saulius Grinkevičius, kuris priminė, kad jau pernai savivaldybė buvo įpareigota pakeisti žemės nuomos mokesčio tarifą šiai įmonei, tik tai kažkodėl iki šiol nebuvo padaryta.
„Kaplių žuvų“ vadovas turėtų savivaldybei pateikti tokį prašymą, jis bus nagrinėjamas ir veikiausiai bus priimtas palankus įmonei sprendimas.
Opozicijos atstovas, demokratų frakcijos lyderis Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad vargu ar tinkamas variantas „Kaplių žuvims“ kasmet eiti ir prašyti, kad jiems būtų sumažintas žemės nuomos mokestis. Būtų gerokai paprasčiau nei kasmet atleidinėti nuo mokesčio, o „Kaplių žuvims“ nuolat būti malonės prašytojo pozicijoje.
Aut. past.
Atsisakyti nenaudojamos žemės – ne išeitis
Kaip sakė „Kaplių žuvų“ vadovas Arvydas Šurkus, tiesiog nebesinuomoti nenaudojamos žemės yra kaip ir variantas, vis dėlto – sudėtingas, mat Obelies upė juosia visą įmonės naudojamą žemę ir ją išskaidyti būtų sunku.
Be to, tai būtų nepalanku ir pačiai savivaldybei.
„Ten krūmynai, ten veikia paukščių apsaugos programa, mūsų teritoriją juosia Obelies upelis. Kitur yra servitutiniai keliai, apsaugos zonos palei upes, Kaplių tvenkinys, kuriame mes nieko negalime daryti. Jis prižiūrimas tam, kad žmonės jame galėtų maudytis, žvejoti, jis naudojamas rekreacijai. Jokio pelno iš to negauname, nors mokestį ir mokame.
Mes prižiūrime tas teritorijas, šienaujame, prižiūrime pylimus. Jei mes atsisakysime tos žemės, ten daugiau tikrai niekas nevyks“, – sakė A. Šurkus.
Taryba pritarė atleisti įmonę nuo 50 proc. nuomos mokesčio, tad į savivaldybės biudžetą nebus gauta kiek daugiau kaip 15 tūkst. eurų. Planuojama, kad mokesčio tarifas šiai konkrečiai įmonei bus sumažintas tiek, kad teikti prašymų kasmet jiems nebereikėtų.
12 Komentarai
Įmonei turi būti užduotas esminis klausimas ar jie deklaruoja tuos plotus ir jei taip tai kiek gauna ES išmokų,nes pagal Žaliąjį kursą manau turėtų gauti.
Kažksm žuvytes labai skanios,😍😍prieš kūčias😀
Tai ne vienintelė įmonė, Kačetovos ,, šamai” priklauso tsi pačisi kategorijai.
Čia ne ta kur nuotrkas pyli i upeli ir sventa karve vaidina?
Geriausia žuvis-dešra!
Tikrai prašys ir toliau. Jei nuomotis būtų nuostolinga, jokia įmonė nepasirašytų nuomos sutarties. Ne taip veikia ekonomika. O jei atsiranda, kas duoda, kodėl neimti? Beje, pati įmonė jau būtų seniai išsinuomavusi kitoje savivaldybėje, kur pigiau. Vadinasi, sugalvotas toks planas ir net ne be valdininkų palaiminimo. Jei tokios schemos veikia, kažkam tai apsimoka. Kitaip nebūna.
Nesupratau kaip Kapliuose esantis žuvininkystės ūkis tuos hektarus galėtų geresnėmis sąlygomis išsinuomot kitoje savivaldybėje.Juk ta žemė natūroje supa tvenkinius,kur jos krūmuose dar ir paukščiai perisi.
Ne tuos hektarus, o kitus. Gal net tuo 100 mažiau, kurių nenaudoja iš dabar esančių ir, kaip straipsnyje rašoma, tik su 0,2 – 0,7 proc. Natūroje tie tvenkiniai ir liktų, tik įmonės neliktų. Bet tai menka bėda, tikrai atsiras kaip panaudoti tą visą gėrį ar išnuomoti kitai įmonei.
Gali būti, kad deklaruojant žemę gauti- gauna, bet va atiduot nenori. Dėl to ir atsisakyti nenori tos žemės dalies, nes užtenka tik nušienauti kartą metuose ir pasiimti 200€/ha. 100ha=20000€ apie tai prakcija „kedainiai ..ybių“ arba neišmano arba išmano, bet dalijasi žuvytėmis gardžiomis.
ir ji dabar turi mokėt mokesčius už ją nors naudos neturi jokios.Nenušienautų-gautų baudą.Tai dar gerai,kad radosi kaime žmogus,kuris tą pievą nugano rišdamas kelias karves ir jai už tą nuganymą nors atsimeta šienavimas.Sako parduok,na,o jei ji nenori parduoti dovanos,o laukia savo anūkų?Lietuvoje pagal Švabo teoriją turi gyvent basi ir biedni,nes tik nieko neturintys ,pagal jo teoriją,bus laimingi.Užtat ir krauna mokesčius,kad stogą virš galvos nuomotųsi,žemes,kolektyvinius sodus parduotų ,pinigus tratintų chemizuotam maistui ir banke turėtų tik 350jaurų.Aha,kunigui kapo duobę pašventinti.
Ne tuos hektarus, o kitus. Gal net tuo 100 mažiau, kurių nenaudoja iš dabar esančių ir, kaip straipsnyje rašoma, tik su 0,2 – 0,7 proc. Natūroje tie tvenkiniai ir liktų, tik įmonės neliktų. Bet tai menka bėda, tikrai atsiras kaip panaudoti tą visą gėrį ar išnuomoti kitai įmonei.
Čia ne pavydas, o neteisybė. Kodėl iš kėdainiečių reikia atimti tuos 15 tūkstančių? Nes per kvaili sugalvoti kur išleisti?