Keturios rajono mokymo įstaigos mokslo metus pradeda be higienos pasų

Į naujuosius mokslo metus keturios mūsų rajono ugdymo įstaigos žengs be higienos pasų, nors nuo rugsėjo 1 dienos patvirtinti nauji reikalavimai, nustatantys pagrindinius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, įrengimo ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.

Keturios neturi

Leidimai-Higienos pasai ugdymo įstaigoms išduodami neterminuotai – visam laikui. Mūsų rajone higienos pasų šiuo metu neturi keturios ugdymo įstaigos: Akademijos, Šėtos, Šviesioji gimnazijos bei Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras.

Akademijos gimnazijoje dar nėra baigta renovacija, tad tikimasi, kad atlikus visus darbus įstaiga atitiks higienos normas ir higienos pasas jai bus suteiktas. Šėtos gimnazijoje reikia sutvarkyti sporto aikštyną. Šviesiojoje gimnazijoje kai kuriose mokymo klasėse vienam moksleiviui tenka per mažai ploto. Vienam mokiniui turi būti skirta ne mažiau kaip 1,7 kv. m patalpos ploto. Sprendimas – mažose mokymo klasėse užsiėmimus vykdyti mažesniam skaičiui moksleivių. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras higienos paso kol kas neturi taip pat dėl tinkamai nesutvarkyto sporto aikštyno.

Trūkumams šalinti – atskiri pinigai

[quote author=“Aut. past.“]Jau ne vienus metus savivaldybės biudžete numatomi pinigai, skirti  specialiai ugdymo įstaigų higienos normoms įgyvendinti ir trūkumams šalinti.[/quote]

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė atkreipia dėmesį, kad jau ne vienus metus savivaldybės biudžete numatomi pinigai, skirti  specialiai ugdymo įstaigų higienos normoms įgyvendinti ir trūkumams šalinti.

Pasak jos, mokyklos stengiasi ir atkreipia dėmesį į specialistų nurodymus bei įpareigojimus, tačiau kai kuriose vis tik tiesiog trūksta lėšų, o kai kur – ir požiūrio, tačiau svarbi ne tik materiali aplinka, bet ir geras psichoemocinis klimatas.

„Turime pasiekti, kad vaikai norėtų eiti į mokyklą, dalyvauti užsiėmimuose, popamokinėje veikloje, kad nebūtų patyčių, moksleiviai jaustųsi saugūs ir būtų draugiški. Pozityvus bendravimas turi būti tiek tarp moksleivių, tiek tarp vaikų ir mokytojų, tiek tarp pačių kolegų pedagogų“, – mano O. Šulcienė.

Keitėsi temperatūros ribos

Nuo šiol pasitempti turės ne tik keturios rajono mokyklos, neturinčios higienos pasų, bet ir visos kitos ugdymo įstaigos, mat joms bus privalu įgyvendinti nuo rugsėjo 1-osios įsigaliosiančius naujus reikalavimus.

„Anksčiau mokymo klasėse ir kabinetuose oro temperatūra turėjo būti 18–20 laipsnių, – pažymi Ona Šulcienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja. – Dabar klasėse, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių, o šaltuoju metų laiku – ne aukštesnė kaip 22. Seniau buvo iki 20 laipsnių.

Tiesa, šiltuoju metų laikotarpiu mokyklose temperatūra negali viršyti 28 laipsnių. Anksčiau tai nebuvo išskirta, o dabar jau yra.“

Mokymo klasės bei koridoriai turi būti gerai vėdinami. Mokymo klasėse vidutinė anglies dvideginio koncentracija, išmatuota laikotarpiu nuo pamokų pradžios iki pabaigos, neturi viršyti 2 745 mg kubiniame metre.

Skundų sulaukia retai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja sako, kad jų įstaiga dėl nesilaikomų higienos normų skundų sulaukia itin retai. Paskutinis buvo prieš dvejus metus. Tėvai kreipėsi dėl pernelyg žemos mokymo klasėse ir kabinetuose esančios temperatūros.

Geresnis apšvietimas

Siekiant išsaugoti gerą vaikų regą pasikeitė reikalavimai ir patalpų apšvietimui.

„Visose mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose apšvieta liuksais turėtų būti 300, t. y. apšvieta, taikoma stalo horizontaliam paviršiui privaloma 300 liuksų, o lentos vertikaliam paviršiui – net 500 liuksų, – akcentuoja O. Šulcienė. – Naujoje higienos normoje taip pat išskirtos klasės, kuriose turi būti didesnė – 500 liuksų – apšvieta. Tai gamtos mokslų kabinetai, konstrukcinių medžiagų dirbtuvės, kurios anksčiau buvo vadinamos medžio dirbtuvėmis ar pan., elektronikos, virtuvės, tekstilės mokymo kabinetai bei skaityklos. Anksčiau buvo išskiriami tik technologijų kabinetai, kuriuose buvo reikalaujama 400 liuksų apšvietos.“

Nepertraukiamas mokymas – iki 90 min.

Higienos normoje numatyta, kad viena pamoka pirmokams turi trukti ne ilgiau kaip 35 min., o vyresniems moksleiviams – ne ilgiau kaip 45 min. Nauja tai, jog vykstant nepertraukiamam mokymosi procesui (rašant rašinį ar pan.), mokymo laikas gali būti koreguojamas ir trukti ne 45 min., o ilgiau, tačiau negali užsitęsti daugiau nei 90 min.

Gali koreguoti pertraukų trukmę

Dar vienas pasikeitimas – pritarus mokyklos tarybai ugdymo įstaigoje gali būti koreguojama pertraukų trukmė, tačiau pertrauka negali būti trumpesnė kaip 5 min.

„1–4 kl. moksleivių pertraukoms per dieną turi būti skiriama ne mažiau laiko kaip 1 val. 10 min., 5–10 kl. ir 1–4 gimnazinių kl. moksleiviams – 1 val. 20 min., – aiškina O. Šulcienė. – Įprastas pertraukų laikas siūlomas 10 min. Taip pat turi būti numatyta viena ilgoji pertrauka pietums. Mokyklos pasirenka: nori dviejų pertraukų po 20 min. ar vienos 30 min.“

Kai kada moksleiviams ir jų tėveliams kyla klausimas, kiek daugiausia pamokų gali vykti per dieną. Higienos normoje numatyta, kad mokymo procesas per dieną pirmokams negali užsitęsti ilgiau kaip penkias pamokas po 35 min., 2–4 klasių moksleiviams negali viršyti šešių pamokų, o 5–10 kl. ir 1–4 gimnazinių kl. moksleiviams per dieną negali vykti daugiau kaip septynios pamokos.

Akcentuojamas saugumas

Naujuose reikalavimuose mokykloms ypač akcentuojama saugi mokymo aplinka.

„Mokyklos sklypas ir patalpos, jose esantys įrenginiai turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų: paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.

Dabar taip pat daug dėmesio skiriama mokyklų sporto aikštynams. Jie turi atitikti saugumo reikalavimus. Bėgimo takai, futbolo bei universalios sporto aikštelės turi būti padengtos saugia danga. Kai kurioms mūsų rajono ugdymo įstaigoms nesame išdavę higienos pasų būtent todėl, kad jų sporto aikštynai dar nėra sutvarkyti“, – sako pašnekovė.

Kada sportuoti lauke jau per šalta?

O. Šulcienė pasakoja, kad atvėsus orui įstaiga sulaukia susirūpinusių moksleivių tėvų skambučių. Jie teiraujasi, kokiai žemiausiai temperatūrai esant kūno kultūros pamokų užsiėmimai vis dar gali vykti lauke.

„Kūno kultūros pamokos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8 laipsnių temperatūrai. Tiesa, mokiniai turi vilkėti tinkamą sportinę aprangą ir avėti šiltą, saugią avalynę, kad nepaslystų ir nesusižeistų. Taip pat užsiėmimai lauke negali vykti tada, kai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija leistinas normas. Šildymo sezono metu kietųjų dalelių ore padaugėja, todėl reikia sekti skelbiamą informaciją. Jei kietųjų dalelių daugiau nei turėtų būti, tada geriau nebėgioti, nesportuoti lauke, nes į plaučius įkvepiame daug kenksmingų medžiagų“, – pabrėžia pašnekovė.

Sportui tvarkaraštyje – apgalvota vieta

Sporto salėms taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir anksčiau. Prie sporto salių turi būti įrengti persirengimo kambariai, dušai ir tualetai. Sporto salėje oro temperatūra negali būti žemesnė kaip 15 laipsnių, o šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 17 laipsnių, šiltuoju laiku – ne aukštesnė kaip 24 laipsniai. Persirengimo kambariuose bei dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 laipsnių.

O. Šulcienė primena, jog kūno kultūros pamokos tarp kitų pamokų turi būti išdėstytos taip, kad moksleiviai po sporto užsiėmimų galėtų nusiprausti ir pasiruošti kitoms pamokoms.

Dušuose turi būti tiekiamas karštas vanduo. Karštas vanduo taip pat privalomas tualetuose, sveikatos kabinete, maisto tvarkymo patalpose, mokomojoje virtuvėje, prausyklose prie valgyklos.