„Kėdbusui“ reikia skubių pokyčių: žvalgomasi į „Kautrą“

 „Kėdbusui“ reikia skubių pokyčių: žvalgomasi į „Kautrą“

„Rinkos aikštės “ archyvo nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Jau kurį laiką savivaldybė intensyviai sprendžia „Kėdbuso“ situaciją. Metų metais nuostolingai dirbanti savivaldybės įmonė, laiku negavusi reikalingo dėmesio ir finansavimo, dabar jau vos laikosi ir reikalauja skubių pokyčių. Tokius pokyčius galinti inspiruoti ir Kėdainių rajono keleivių vežiojimo problemas išspręsti kaimyninio Kauno rajono vežėja „Kautra“ mūsų krašto politikams jau pristatė savo darbo viziją. Tiesa, galutiniai sprendimai dar nepriimti, tačiau jau aiškėja galimas darbo modelis, jei bus nuspręsta, kad „Kėdbusas“ pats vienas jau nebeišsikapstys. Belieka tikėtis, kad politikai neapsiribos vien „Kautros“ pasiūlymais ir pakvies į Kėdainius ir kitas vežėjų bendroves, kad būtų galima išsirinkti kėdainiečiams išties patraukliausią variantą.

Vienodas stilius

Pristatydama darbo Kėdainiuose viziją, „Kautros“ vystymo direktorė Aurelija Varkučinskė sakė, kad „Kautros“ vizija – vienodo modelio elektriniai autobusai, kurie taptų vienu iš Kėdainių veido bruožų.

„Jei norėsite iš esmės reformuoti viešojo transporto sektorių, bus orientuojamasi į elektrinius autobusus. Štai, pavyzdžiui, Druskininkuose iki metų galo visi autobusai jau bus elektriniai.

Jei miestas nori, kad viešasis transportas turėtų savo veidą, kuris būtų patrauklus miestiečiams ir svečiams, turi būti kokybiška visa aptarnavimo infrastruktūra.

Turi būti vieningas stilius ir įvaizdis, kuris yra vis kitoks kiekviename mieste. Tarybos sprendimu būtų nuspręsta, kaip tas viešojo transporto stilius turėtų atrodyti“, – kalbėjo „Kautros“ atstovė ir pabrėžė, kad esant vienodiems autobusams, žmonės aiškiai identifikuoja viešąjį transportą, susieja jį su konkrečiu miestu ir važiuoti juo tampa prestižo reikalas.

Ne tik autobusai

A. Varkučinskė atkreipė dėmesį, kad viešasis transportas šiais laikais yra toli gražu ne tik autobusai, tačiau ir visa infrastruktūra, taip pat ir elektroninėje erdvėje.

„Autobusų stotis ir autobusų techninio aptarnavimo bazė turi būti tokios, kad generuotų didžiausią naudą miestui ir keleiviams.

Taip pat mūsų patirtis rodo, kad informacija, kurią keleivis gauna čia ir dabar, yra pati patraukliausia.

Druskininkų ir Kauno pavyzdys – švieslentės, kuriose matoma, kada atvyks autobusas realiuoju laiku“, – kalbėjo specialistė. Jos teigimu, atlikus analizę padarytos išvados, kad gyventojai mieliau renkasi informaciją gauti ir sekti švieslentėse nei bet kuriuo kitu būdu, kuris informuoja apie autobusų grafikus.

Nepaisant to, kad „Kėdbusas“ įsidiegė elektroninę bilieto sistemą, „Kautros“ atstovė sakė, kad e-bilieto platformų yra pačių įvairiausių, ir, esą, nebūtinai e-bilieto platforma, kurią turi „Kėdbusas“, yra priimtina ir patogi keleiviams.

Tačiau, kad e-bilietas reikalingas, tuo neabejojama.

„Alytuje nebuvo elektroninio bilieto, bet matėme, kad jei žmones informuoji, suteiki galimybes juo naudotis įvairiau, duodi nuolaidų, tai duoda efektą.

Tiek Druskininkuose, tiek Alytuje pajamos, gautos iš bilietų, įvedus elektroninio bilieto sistemą, padidėjo“, – sakė A. Varkučinskė.

Kol kas išgirsti tik šios įmonės pasiūlymai, bet kuo daugiau vežėjų savivaldybė pakvies į Kėdainius teikti savo pasiūlymus dėl keleivių pervežimo, tuo didesnė tikimybė gyventojams bus sulaukti geresnės ir pigesnės paslaugos.

Aut. past.

Vienas bilietas visiems

Politikams taip pat buvo iškelta idėja, kad tarpmiestinis ir miesto viešasis transportas būtų apjungti.

„Daugelis miestų, kurie turi elektroninius bilietus, taiko tam tikrus sprendimus, kurie padeda greitai nuvažiuoti iš taško A į tašką B.

Pavyzdžiui, galėtų būti taip, jog žmogus Vilniuje nusipirktų vieną bilietą ir naudotųsi juo tarpmiestiniame autobuse bei miesto autobusuose tiek Vilniuje, tiek Kėdainiuose.

„Kėdbusas“ turi likti. Nepaisant to, kad ateina kita įmonė, ji įdarbina tuos pačius žmones. Darbuotojų kontingentas nesikeičia, o jų stabilumas ir tęstinumas yra prioritetas, kalbant apie pasitikėjimą įmone.

A. Varkučinskė

Jungtinė sutartis

Vis dėlto, tokia vizija yra „Kautros“, bet ar ji sutampa su Kėdainių gyventojų ir politikų vizija?

Įmonės atstovė neslėpė, kad bet kokie pokyčiai reikalaus investicijų, o viešojo transporto reforma iš esmės būtų vykdoma etapais ir, be abejo, taip pat kainuotų.

Ar Kėdainiai pribrendo radikaliai reformai, kaip, pavyzdžiui, Vilkaviškis ar Alytus? Galų gale, jei į mūsų miestą ateitų „Kautra“ ar bet kuris kitas stambus viešojo transporto organizatorius, jis neabejotinai turės peržiūrėti ir koreguoti esamus maršrutus.

„Tai jau yra tarybos apsisprendimas, ką reikia daryti ir kokiu keliu eiti.

Kol kas mes neturime detalios informacijos, todėl ir tikslių skaičių pasakyti negalime.

Kai padarysime keleivių srauto analizę, bus aiškiau ir dėl transporto organizavimo.

Mes negalime organizuoti transporto ten, kur jo nereikia, ir neorganizuoti ten, kur jis reikalingas. Šis dalykas kinta, todėl negalima manyti, kad tvarkaraštis nesikeis“, – sakė A. Varkučinskė.

Jau anksčiau susitikę frakcijų seniūnai kone vieningai pasakė, kad „Kėdbusas“ Kėdainiuose visgi turėtų likti. Tačiau ir pagalbos iš šalies, akivaizdu, kad reikia.

Dėl to buvo pasiūlyta jungtinės veiklos sutartis, kur „Kėdbusas“ būtų pagrindinis, vedantysis partneris, o „Kautra“ pakreiptų jį tinkama linkme, pasidalindama savo per daugiau kaip 80 metų sukaupta viešojo transporto organizavimo patirtimi.

,,Tokia savivaldybės kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės ir privataus verslo sąjunga yra įmanoma. Mūsų atveju išliktų ,,Kėdbusas“ kaip įmonė, tačiau veiktų su kita pervežimo paslaugų įmone sutarties pagrindu“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

„Kėdbusas“ turi likti. Nepaisant to, kad ateina kita įmonė, ji įdarbina tuos pačius žmones. Darbuotojų kontingentas nesikeičia, o jų stabilumas ir tęstinumas yra prioritetas, kalbant apie pasitikėjimą įmone.

Vairuotojai matys, kaip keičiasi kokybiniai darbo įmonėje parametrai, tarkime, atsiranda techninė bazė, vairuotojų poilsio kambariai ir pan. – ir tai motyvuos juos kokybiškesniam darbui, o keleiviai gaus kokybiškesnes paslaugas“, – akcentavo „Kautros“ vystymo direktorė.

Norint pilnai reformuoti viešąjį transportą, tektų investuoti daugybę pinigų. Vien elektroninio bilieto sistemos įrengimas atsieitų apie 200 tūkst. eurų, o kur dar reikalavimas pereiti prie elektrinių autobusų.

Aut. past.

Suabejojo dėl pelno

„Kito geresnio kelio aš nematau“, – reziumavo meras Valentinas Tamulis, tačiau ne visi politikai tryško tokiu optimizmu.

„Žodžio „pelnas“ nereikėtų vartoti, jo niekada nebuvo ir nebus, – kalbėjo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vygantas Vanagas. – Čia ne tas miestas, kad viešasis transportas galėtų dirbti pelningai. Nebent sumažintume važiavimus kokius 5 kartus. Keleivių srautai kokiuose Druskininkuose visai kiti nei pas mus.

Be to, priemiesčio maršrutai niekada nebus pelningi.

O kur dar elektroninio bilieto sistema, kurios įdiegimas kainuos mažiausiai 200 tūkst. eurų…

Viskas gražu, bet kiek tai kainuos?“

„Kautros“ vystymo direktorė pritarė, kad įmonė nuostolingai tikrai nedirbs, tačiau paskutiniu metu apie didelius pelnus net nesvajojama – dažnu atveju stengiamasi tiesiog nepatirti nuostolių. Apie tikslius skaičius, kainas ir finansus pakomentuoti ji kol kas negalėjo.

Tačiau reikia nepamiršti, kad „Kautra“ – ne vienintelis stambus vežėjas Lietuvoje. Kol kas išgirsti tik šios įmonės pasiūlymai, bet kuo daugiau vežėjų savivaldybė pakvies į Kėdainius teikti savo pasiūlymus dėl keleivių pervežimo, tuo didesnė tikimybė gyventojams bus sulaukti geresnės ir pigesnės paslaugos.

2 Komentarai

  • Kvieskit Joniškio JAPą.

  • Paskaitykit sroviu zurnalistes paistalu apie elektrinius autobusus 😀

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video