Kėdainiuose darbą pradėjo savižudybių prevencijos koordinatorius

Lietuvoje pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai, o viena svarbiausių krypčių – savižudybių prevencija. Reaguodama į nacionalinę strategiją ir augantį poreikį savivaldybėse stiprinti prevencines paslaugas, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo 2025 m. balandžio 1 d. įsteigė savižudybių prevencijos koordinatoriaus pareigybę.

Nauja pareigybė atsirado siekiant geresnės pagalbos koordinacijos, efektyvesnio reagavimo į savižudybių grėsmes, pagalbos teikimo po įvykių bei visuomenės švietimo.

„Savižudybių koordinatorius – tai ne tik tarpininkas tarp pagalbos reikalingų asmenų ir institucijų, bet ir žmogus, kuris buria įvairias grandis į bendrą tikslą – saugią, jautrią ir pagalbą teikiančią bendruomenę“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) direktorė Danguolė Avižiuvienė.

Anot jos, savižudybių rodikliai Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Todėl tokios pareigybės įsteigimas – svarbus žingsnis ne tik Kėdainių savivaldybės, bet ir visos šalies kontekste. Koordinatoriaus darbas apima pagalbos tinklo kūrimą, specialistų mokymus, visuomenės švietimą, reagavimą į krizes bei psichikos sveikatos paslaugų stiprinimą.

– Danguole, prašau pristatykite, kas tai yra savižudybių prevencijos koordinatorius ir ką jis daro?

– Savižudybių prevencijos koordinatorius yra asmuo, atsakingas už savižudybių prevencijos koordinavimą savivaldybėje, reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmo inicijavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir jo tobulinimą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtrą. Atkreiptinas dėmesys, jog koordinatoriaus pareigybė yra svarbi naujovė nacionaliniu lygmeniu, galinti kurti pozityvius pokyčius savivaldybėse savižudybių prevencijos srityje.

Koordinatoriaus tikslas – mažinti savižudybių ir mėginimų žudytis atvejų skaičių ir su savižudybėmis, mėginimais žudytis susijusius neigiamus padarinius, tikslingai planuojant ir vykdant savižudybių prevenciją savivaldybėse.

– Kodėl buvo nuspręsta įsteigti būtent tokią pareigybę – kokias problemas siekta spręsti?

– Nacionaliniame savižudybių prevencijos 2023–2026 metų plane numatytos įvairios priemonės, kurias pasitelkiant siekiama, kad 2030 m. Lietuvoje savižudybių būtų ne daugiau kaip 13 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje savižudybių skaičius per pastaruosius 10 m. sumažėjo beveik perpus, tačiau vis dar išlieka aukštesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, kuris 2021 m. buvo 10,24 atv. 100 tūkst. gyventojų (Lietuvos rodiklis 2022 m. buvo 18,6 atv. 100 tūkst. gyventojų). Vyrų savižudybių skaičius tendencingai mažėjo kasmet, tačiau jis vis tiek išlieka 4 kartus didesnis negu moterų.

Remiantis išankstiniais Higienos instituto duomenimis, 2023 metais įvyko 19,6 savižudybės atv. 100 tūkst. gyventojų. Vienas iš plano tikslų yra skatinti atpažinti savižudybės grėsmę ir gebėti rekomenduoti pagalbą savivaldybės lygiu. Šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje turi būti aktyviau įgyvendinama savižudybių prevencija, turi būti užtikrintas bendradarbiavimas tarp institucijų, priimančių sprendimus, susiduriančių su atvejais, vykdančių prevenciją ir postvenciją, teikiančių pagalbą nukentėjusiems ar jų artimiesiems.

– O kokios yra pagrindinės savižudybių prevencijos koordinatoriaus funkcijos ir atsakomybės?

– Pasirengti tinkamai reaguoti į savižudybių ir mėginimų žudytis atvejus. Organizuoti pagalbą po mėginimo žudytis ir (arba) savižudybės įvykio. Didinti specialistų kompetencijas ir teikti metodinę pagalbą. Šviesti visuomenę apie teikiamą pagalbą. Vykdyti stebėseną Kėdainių rajono savivaldybėje.

Koordinuoti Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimą Kėdainių rajono savivaldybėje. Koordinuoti Mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų paslaugos teikimą Kėdainių rajono savivaldybėje. Koordinuoti Bazinių savižudybių prevencijos mokymų paslaugos teikimą Kėdainių rajono savivaldybėje.

Atsižvelgiant į vyraujančias visuomenės sveikatos problemas, inicijuoti sveikatinimo projektų (programų) susijusių su savižudybių prevencija rengimą, rengti ir dalyvauti juos įgyvendinant.

Teikti siūlymus Biuro direktoriui dėl pasiūlymų pateikimo politikams, sveikatos specialistams, bendruomenei, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitoms įstaigoms savižudybių prevencijos klausimais.

Pagal kompetenciją atstovauti Biuro interesams įstaigose, organizacijose ir kitur.

– Natūralu, jog vienas pats savižudybių prevencijos koordinatorius Jūsų minėtų problemų nesprendžia, jam tikriausiai talkina ne viena institucija bei organizacija. Gal galėtumėte bent trumpai pristatyti, su kokiomis?

– Savivaldybės lygmeniu bus sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įeis savivaldybės administracijos, asmens ir visuomenės sveikatos, švietimo ir jaunimo atstovai, socialinės pagalbos teikėjų atstovai, policijos komisariato pareigūnai. Teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytos tam tikros funkcijos įvairioms institucijoms, todėl labai yra svarbus tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas ir komunikacija.

– Danguole, kaip atrodo įprasta koordinatoriaus darbo diena ar savaitė?

– Turint informacijos apie savižudybės grėsmę, ketinimus – reaguojama pagal nustatytus algoritmus, kuriuose įtrauktos įvairios organizacijos. Pavyzdžiui, pagalbos galimybes suteikia visuomenės sveikatos biuras (emocinės paramos teikimo užsiėmimai: savitarpio pagalbos grupės, grupinės ir individualios psichologinės konsultacijos); psichologinių krizių pagalbos centras (konsultuoja nemokamu telefono numeriu 1815); psichikos sveikatos centrai (pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia apie 130 psichikos sveikatos centrų, išsidėsčiusių visoje šalies teritorijoje; kitos pagalbą teikiančios institucijos ar įstaigos (savivaldybės teritorijoje arba nuotoliniu būdu).

Darbo diena suplanuota tarpinstituciniais pasitarimais, susitikimais su statutiniais ir skubios pagalbos tarnybomis, psichikos sveikatos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, seniūnijomis, seniūnaičiais, globos įstaigomis, socialinių paslaugų centrais, dienos centrais.

– Nors įsteigtai pareigybei dar tik kiek daugiau nei mėnuo, bet gal jau galima teigti, kad per minėtą laikotarpį savižudybės koordinatoriaus pareigybė pasiteisino?

– Šalies mastu priimami sprendimai turi mokslinį pagrindimą ir kitų šalių gerąją patirtį. Visada investicija į prevenciją atsiperka ir pasiteisina ilgalaikėje perspektyvoje – tai labai svarbus, tačiau mažai matomas darbas.

– Beje, ne vienerius metus Kėdainiai buvo tarp lyderiaujančių miestų/rajonų pagal savižudybių skaičių. Kokia situacija yra dabar?

– Savižudybių statistiniai rodikliai ir jų dinamika Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kintanti. Didžiausias mirtingumas dėl savižudybių Kėdainiuose registruotas 2009 metais – rodiklis 100 tūkst. gyv. buvo 54,45. Kėdainiuose 2010–2023 m. yra ženkliai pasikeitusi ir turi mažėjimo tendenciją.

2017–2023 m. gyventojų, savižudybių atvejų ir mirtingumo dėl savižudybių skaičiaus Kėdainių rajone.

– Ar pastebite tendencijas, kad kuo daugiau teikiama įvairios pagalbos, tuo žmonės drąsiau jos kreipiasi, daugiau kalba ir apie psichinę sveikatą?

– Besikreipiančių žmonių pagalbos, kurie drąsiau kalbėtų apie savo, artimųjų psichikos sveikatą yra tikrai daugiau, bet tokie pokyčiai nėra sąlygojami pačio asmens, nes visuomenėje vis dar vyrauja tam tikros stigmos, etiketės, kurios daro įtaką žmonių atvirumui tam tikromis temomis. Didelę reikšmę turi institucijos, socialiniai centrai, specialistai, kurie nukreipia, pataria ar net suteikia pagalbą „čia ir dabar“. Todėl savižudybių prevencijos koordinatoriaus pareigybė yra svarbi, kad sutelktų pagalbos gavėją su pagalbos teikėju, saugiai ir konfidencialiai.

– Kokiems žmonėms, žvelgiant iš Jūsų profesinės perspektyvos, reikalinga didžiausia pagalba – t.y. kas labiausiai yra linkęs į savižudybę?

– Statistiniai duomenys rodo, kad iš gyvenimo dažniausiai pasitraukia vieniši vidutinio amžiaus vyrai, neretai turintys rizikingą elgseną. Savižudybių statistikoje atsispindi šios priežastys: charakterio savybės, santykių problemos, problemos, susijusios su darbu, sveikatos problemos. Į šias sritis labiausiai ir orientuotos teikiamos paslaugos.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate šiame darbe?

– Teikiant visas paslaugas, susijusias su psichikos sveikata, visada yra susiduriama su neigiamu visuomenės požiūriu, kas riboja komunikaciją tarp paslaugų gavėjų ir specialistų. Vyrauja mitas, kad kreiptis į psichologą yra gėda, jausti nerimą, baimę, stresą yra silpnumo bruožas, liūdėti ar jausti depresijos simptomus, turėti suicidinių minčių yra nenormalu. Todėl visi specialistai turi dirbti išvien, kad tokius visuomenėje susiformavusius mitus sugriautų, o savižudybių prevencijos koordinatorius yra tas asmuo, kuris jungtų į visumą.

– Kaip reaguoja bendruomenė, įstaigos ar mokyklos – ar priima prevencinę veiklą (jei tokią vykdote) kaip reikalingą?

– Kasmet Visuomenės sveikatos biuras organizuoja savižudybių prevencijos mokymus. Juos veda specialistai, turintys teisę šiuos mokymus vykdyti. Mokymai yra organizuojami sveikatos, socialinių įstaigų darbuotojams, rajono bendruomenių nariams. Kasmet apmokoma 50–80 rajono gyventojų. Kėdainių bendruomenė, įstaigos ir mokyklos labai palaiko visas iniciatyvas, prevencines veiklas ir įvairius projektus.

– Kaip toliau planuojama plėtoti savižudybių prevencijos veiklas? Gal yra numatyta kokių nors naujų projektų ar iniciatyvų?

– Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kartu su kolegomis Biržų ir Anykščių VSB įgyvendino projektą ,,Saugesnis ir sveikesnis jaunimo gyvenimas“. Viena iš temų projekte buvo savižudybių prevencija. Pasibaigus projektui, veiklos tęsiamos savivaldybės biudžeto lėšomis. Tolimesni planai ir iniciatyvos ateityje bus aptarti su Kėdainių rajono savivaldybės savižudybių prevencijos grupe.

– Danguole, tikriausiai ne visos savivaldybės dar įsteigusios savižudybių prevencijos koordinatoriaus etatą. Ką vis tik patartumėte toms, kurios jo dar neturi – ar verta jį steigti?

– Kiekviena savivaldybė yra atsakinga už savo gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę, todėl tikslinga daryti viską, kad tiek fizinė, tiek psichikos sveikata visuomenėje gerėtų.

Pateikiu mūsų koordinatorės Lauros požiūrį: ,,Šiuo metu, kai gyvenimo tempas vis intensyvėja, kai nespėjame su informacijos, pokyčių gausa – ypatingai reiktų atkreipti dėmesį į visuomenės psichikos sveikatą. Todėl savo veikloje matau didelę prasmę ir naudą. Labai svarbūs klausimai, kokioje visuomenėje gyvensime? Kokių tikslų sieksime? Kokią visuomenę paliksime savo ateities kartoms – savimi pasitikinčią, ar palūžusią; įveikiančią gyvenimo duotus iššūkius ar pasiduodančią; slepiančią savo nuoskaudas, nerimą ir liūdesį ar gebančią apie tai kalbėti ir spręsti su specialistų pagalba?

Visuomenė linkusi slėptis po įvairiomis priklausomybėmis, kurių sąrašas vis plečiasi, tačiau negeba spręsti savo problemų kitais būdais. Todėl, suburiant visas įstaigas į vieną tikslą, galime siekti pokyčių mūsų visuomenėje, kad kiekvienas būtų išgirstas, priimtas ir suprastas.

Aš, kaip žmogus, esu labai empatiška, todėl visus sunkumus priimu kaip tikslo siekimo procesą, kuris man pačiai yra be galo svarbus“.