Kėdainiuose augo atlyginimai

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Kėdainių rajone praėjusiais metais augo darbuotojų algos. „Sodros“ skaičiavimu, vidutinės darbo pajamos čia pakilo kiek daugiau nei dviem šimtais eurų. Algų kilimas užfiksuotas trečią metų ketvirtį. „Sodra“ taip pat konstatavo, kad daugiausia uždirba didžiųjų miestų gyventojai, o mažiausiai – pasienio savivaldybėse, kurios labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų. Tai Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų rajonų savivaldybės. Tuo metu šalies centre esantys Kėdainiai šioje apžvalgoje atsidūrė viduryje.

Pasiekta 1 000 eurų į rankas riba

„Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos siekė 1 572 eurų ir buvo 11,4 proc. arba 161 euru didesnės nei prieš metus, – skaičiavo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. – Vidutinės darbo pajamos atskaičius mokesčius didėjo irgi beveik 11 proc. ir trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 998 eurus. Rugpjūčio mėnesį jau buvo pasiekta tūkstančio eurų į rankas riba.“

Kalbėdama apie atskirus sektorius, K. Zitikytė pažymėjo, kad sparčiausiai darbo pajamos augo viešojo valdymo sektoriuje. Tačiau tai, anot jos, reikėtų vertinti atsargiai.

„Šiam sektoriui buvo būdingas ir tam tikras vėlavimo efektas, nes pernai vidutinės darbo pajamos augo vos kelis procentais ir tokio mažo augimo nebuvo jokiame kitame ekonominiame sektoriuje. Taigi, šiemet yra tam tikras kompensavimas lėtesnio praėjusių metų augimo.

Vertinant abiejų metų pokytį, matytumėm, kad vidutiniškai per šiuos dvejus metus viešajame valdyme darbo pajamos auga gana panašiai, kaip ir visoje šalyje“, – kalbėjo patarėja.

Antroje vietoje pagal darbo pajamų augimo spartumą buvo informacijos ir ryšių sektorius, kuriame vidutinės darbo pajamos siekė apie 2 tūkst. 400 eurų. Jos šiemet padidėjo apie 15 procentų. Taip pat augo ir apdraustųjų skaičius.

„Toliau yra apgyvendinimo ir maitinimo veikla. Joje vidutinės darbo pajamos didėjo 14 procentų. Tiesa, šalies mastu jos išlieka pačios mažiausios – prieš mokesčius siekė apie 830 eurų.

Nors pernai šiame sektoriuje apdraustųjų skaičius stipriai krito, apie 10 procentų, bet šiemet jis didėjo apie 15 procentų. Taigi, grįžome į 2019 metų lygį“, – sakė K. Zitikytė.

Kėdainiai grįžo į 2019 m. lygį

Kaip teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja, veiklose, kuriose dirba didžiausias Lietuvos apdraustųjų skaičius – prekybos, pramonės, apdirbamosios gamybos, transporto – darbo pajamos augo 10 proc. O apdraustųjų skaičius taip pat didėjo apie 3–4 proc. Apdirbamojoje gamyboje – apie 8 proc.

„Lėčiausias darbo pajamų augimas buvo administracinėje aptarnavimo veikloje ir statyboje. Nors statybos sektoriuje apdraustųjų skaičius šiemet ir padidėjo 9 procentais, visgi darbo pajamų augimas paprastai būna artimesnis MMA pokyčiams kasmet, – pastebėjo „Sodros“ analitikė. –

Apibendrinant galima sakyti, kad apdraustųjų skaičius visoje šalyje augo, jis buvo trimis procentais didesnis nei pernai rugsėjį, o tai reiškia, kad apie 28 tūkst. apdraustųjų darbo rinkoje turėjome daugiau.“

Kaip rodo paskelbti „Sodros“ duomenys, lyginant praėjusių ir šių metų apdraustųjų skaičių Kėdainių regione, jis grįžo į 2019 metų lygį. Tuomet buvo 19 tūkst. 600 apdraustųjų, 2020-aisiais – nežymiai krito iki 19 tūkst. 300, o šių metų rugsėjį vėl pakilo iki 19 tūkst. 600 asmenų.

„Augant apdraustųjų skaičiui, mažėjo ir žmonių, kurie gavo nedarbo išmokas.

Rugsėjį skaičiavome, kad apie 66 tūkst. ją gavo, kai pernai tuo pačiu metu buvo apie 90 tūkst. nedarbo išmokų gavėjų, – vardijo K. Zitikytė. – Mūsų vertinimais, didžioji dalis nedarbo išmokų gavėjų, daugiau nei 70 proc., po metų, t.y. pasibaigus nedarbo išmokos gavimui, jau būna grįžę į darbo rinką. Dar 10 proc. pasitraukia iš jos dėl sukakusio pensinio amžiaus.“

Daugiausia ligos išmokų – apdirbamojoje gamyboje

Anot patarėjos, nedarbo išmokos gavėjų gretose vyrauja didesnė dalis, apie penktadalį, nekvalifikuoti darbuotojai ir penktadalis paslaugų sektoriaus darbuotojų.

„Kadangi vis dar gyvename pandeminiu laikotarpiu, todėl kiekvieno mėnesio pabaigoje stebime galiojančius nedarbingumo pažymėjimus ir rugsėjį jie siekė apie 61 tūkst. asmenų. Šis skaičius labai panašus, kaip ir pernai lapkritį.

O jeigu lygintume su ikipandeminiais metais, būtų kiek daugiau nei 2019 metų gruodį, kai įsivyrauja sezoniniai susirgimai ir padidėja sergamumas, – situaciją apibūdino „Sodros“ analitikė. – Mūsų skaičiavimais, rugsėjį apie 5 proc. apdraustųjų gavo ligos išmoką. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 6 proc.

Kalbant apie atskirus sektorius, didžioji dalis tenka apdirbamajai gamybai – 8 proc. Pernai tuo pačiu laikotarpiu didesnę dalį sergančiųjų turėjome tarp sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus darbuotojų. Šiemet to neužfiksavome.“

Kėdainiuose pajamos didėjo dviem šimtais eurų

Anot „Sodros“ analizės, didžiausios darbo pajamos išlieka Neringos miesto savivaldybėje ir Vilniaus mieste.

„Žvelgiant į Neringos miesto savivaldybės darbo pajamas, matome, kad jos prieš mokesčius siekia apie 2 tūkst. 100 eurų, bet jas reikėtų vertinti atsargiai, – įspėjo K. Zitikytė. – Čia deklaravusių dirbančiųjų skaičius yra apie tris tūkst. ir veikiausiai didžioji jų dalis – ne tikrieji neringiškiai, bet gali būti ir Vilniaus miesto gyventojai, kurie dėl tam tikrų priežasčių deklaruoja savo gyvenamąją vietą ten.

Lyderis, kur yra didžioji dirbančiųjų dalis – Vilniaus miestas. Jame darbo pajamos siekia apie 1 tūkst. 830 eurų prieš mokesčius, o į rankas – apie 1 tūkst. 150 eurų. Toliau rikiuojasi Kauno miestas, jame darbo pajamos prieš mokesčius siekia apie 1 tūkst. 562 eurus. Taip pat neatsilieka ir šių miestų rajonai.“

„Sodros“ skaičiavimu, Kėdainiuose vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius rugsėjo mėnesį siekė 1 297 eurus ir nuo 2019 metų rugsėjo pakilo kiek daugiau nei dviem šimtais eurų (nuo 1 081 Eur).

„Kituose didžiuosiuose miestuose vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius siekia nuo 1 tūkst. 400 iki 1 tūkst. 200 eurų, o mažiausios – Biržų, Skuodo, Kelmės rajonuose bei Pagėgių ir Kalvarijų savivaldybėse. Jose prieš mokesčius vidutinės darbo pajamos yra apie 1 tūkst. 100 eurų, o gaunamos į rankas – apie 730 eurų.

Jeigu lygintume Vilniaus miesto ir Kalvarijos savivaldybėse gaunamas vidutines darbo pajamas, skirtumai siektų beveik 60 proc. ir jos būtų apie 400 eurų“, – sakė „Sodros“ analitikė.

Kur mažesnės pajamos, ten daugiau vyresnių dirbančiųjų

Sparčiausiai darbo pajamos šiemet augo kurortinėse savivaldybėse – Palangos mieste, Druskininkų ir Birštono savivaldybėse – apie 13 proc., Kauno ir Molėtų rajonuose – apie 12 proc., o Vilniaus ir Kauno miestuose – apie 11 proc.

Savivaldybėse, kuriose gyventojai gauna mažiausias darbo pajamas, daugiausia yra 50–59 metų amžiaus darbuotojų. Biržuose, Pagėgiuose ir Kelmės rajonuose šio amžiaus yra kas trečias dirbantysis. Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune, kur vidutinis darbo užmokestis aukščiausias, kas trečias dirbantysis yra 30–39 metų.

Šiandien dešimčiai apdraustųjų Anykščių, Ignalinos, Biržų, Kelmės, Šilutės, Šakių rajonuose vidutiniškai tenka septyni ir daugiau senatvės pensijos gavėjų. Palyginti, Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Kauno, Šilalės, Širvintų, Šiaulių rajonuose dešimčiai dirbančiųjų tenka trys senatvės pensijos gavėjai.