Kėdainių rajono gimnazijas šiemet baigia 360 abiturientų

Agota SPIEČIŪTĖ

Kiekvieno pavasario pabaigoje nuskambėjus paskutiniam skambučiui nė nepajuntame, kaip kone iš karto prasideda per 12 mokslui skirtų metų sukauptų abiturientų žinių patikrinimas, kuris atneša streso vaikams, jų tėvams ir mokytojams. Kasmetiniuose švietimo pokyčiuose ir dramose pasimetusiems ugdytiniams reikia įveikti nerimą ir per mėnesį pademonstruoti pergales, nulemsiančias jų tolimesnius pasirinkimus. Šiemet 360 Kėdainių rajono abiturientų brandos egzaminus laiko dar pagal seną tvarką. Dvi miesto gimnazijas baigs 112 „Atžalyno“ gimnazijos ir 110 Šviesiosios gimnazijos mokinių. Kaimiškose Akademijos, Krakių, Josvainių ir Šėtos gimnazijose brandos egzaminus laiko iš viso 78 abiturientai. Dar 60 kandidatų, laikančių brandos egzaminus, yra Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre. Kartu su savivaldybės gimnazijų abiturientais egzaminus laiko ir 92 Kėdainių profesinio rengimo centro abiturientai. Ne vieno jų kraitėje jau išlaikyti vienas ar du egzaminai, tačiau rezultatų dar nėra paskelbta jokių.

Užsienio kalba populiariausia

Rajone, kuriame yra gilios užsienio kalbų neformaliojo mokymo tradicijos ir veikia vienintelė šalyje tokia Kalbų mokykla, vieną populiariausių egzaminų brandos egzaminų sesijoje – anglų kalbos egzaminą – šiemet pasirinko laikyti 269 rajono abiturientai.

Keturių dalių – klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo – egzaminą mokiniai laiko per du kartus. Birželio 7 dieną abiturientai laikė egzamino klausymo, skaitymo ir rašymo dalis, o kalbėjimo dalis vyko daug anksčiau, prieš mėnesį, balandžio 3, 4, 5 dienomis. Kiekvienos dalies įvertinimas sudaro ketvirtadalį bendro vertinimo rezultato. Valstybinio užsienio kalbos egzamino galima nelaikyti tada, jei mokinys yra anksčiau išlaikęs CAE, CPE, IELTS, DALF, TOEFL ar kitą  tarptautinį užsienio kalbos testą ar egzaminą. Stojant į aukštąją mokyklą, jo įvertinimas gali būti įskaitomas vietoj valstybinio užsienio kalbos brandos egzamino. 

240 iš 360 Kėdainių rajono gimnazijų abiturientų šiais metais pasirinko laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. 269 abiturientai pasirinko valstybinį anglų k. brandos egzaminą. 224 abiturientai pasirinko valstybinį matematikos brandos egzaminą.

Aut. past.

Du ateities sėkmę lemiantys egzaminai

Norint gauti brandos atestatą, reikia būti išlaikius iš viso du brandos egzaminus (išskyrus atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu abiturientas atleistas). Vienas iš egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros – yra privalomas. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – galima rinktis savo nuožiūra. Birželio 5 d., trečiadienį, 240 Kėdainių rajono savivaldybės abiturientų laikė valstybinį Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o 120 rinkosi mokyklinį šio egzamino tipą.

Be privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, galima rinktis ir laikyti ne daugiau kaip šešių dalykų brandos egzaminus. Žinoma, kad galėtum juos rinktis, reikia turėti patenkinamus tų dalykų metinius įvertinimus. Taip pat reikia įsivertinti ir savo jėgas, nes kai kurių egzaminų datos yra viena šalia kitos.

Birželio 10 dieną Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė valstybinio matematikos brandos egzamino užduotį. Trečiąjį visoje Lietuvoje ir Kėdainiuose pagal populiarumą abstraktųjį mąstymą lavinantį valstybinį matematikos egzaminą rinkosi 224 rajono abiturientai.

Priminsime, kad šio egzamino užpernai (2022 metais) šalyje neišlaikė net 35 proc. moksleivių. Dėl ko kilo daug aistrų ir audrų visoje šalies ir rajono bendruomenėje. 

Lietuvių kalbos bei matematikos valstybinio brandos atestato rezultatai tampa kertiniais ne tik stojant į aukštąsias mokyklas ar renkantis ateitį, bet į jų rezultatus atsižvelgiama sudarant ir skelbiant kasmetinius gimnazijų reitingus.

Šiemet dalis visų rajono abiturientų apskritai nelaiko lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų, o nuo jų priklausys, ar jaunuoliai galės įstoti į aukštąją mokyklą Lietuvoje, ar ne. Valstybinio matematikos egzamino rezultatų reikia norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus tik menų studijas.

Šiemet iš visų per 27,6 tūkst. Lietuvos abiturientų laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,7 tūkst., mokyklinį – 8,8 tūkst. jaunuolių. Pernai, 2023 m., iš per 27,4 tūkst. jaunuolių lietuvių kalbos valstybinį egzaminą pasirinko 17,3 (63,15 proc. visų dvyliktokų), o  matematikos valstybinį egzaminą – 16,5 tūkst. (60,12 proc. visų dvyliktokų).

Pakartotinė brandos egzaminų sesija numatyta
birželio 26–liepos 12 dienomis.

Aut. past.

Mažiau populiarūs, bet ne mažiau svarbūs

Valstybinis informacinių technologijų egzaminas laikomas birželio 12 dieną. Nacionalinė švietimo agentūra birželio 13 dieną numatė dar vieną valstybinį – chemijos egzaminą. Kitą, birželio 14, dieną vyks valstybinis istorijos egzaminas. Jį laikys 111 rajono abiturientų.

Kitą pirmadienį tie abiturientai, kurie pasirinko biologijos egzaminą (birželio 17 d.), vyks jo laikyti į egzaminų centrus. 

Fizikos ir geografijos valstybiniai egzaminai vyks atitinkamai birželio 20 ir 21 dienomis. Šie egzaminai nėra per daug populiarūs, tačiau fizika užtikrina galimybę studijuoti ateities profesijas ir aukštąsias technologijas. Tai viena iš tiksliųjų STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) mokslų disciplinų, į kurių sistemą dabar sutelktas pažangiausių valstybių dėmesys. Kėdainių rajone fizikos ir chemijos egzaminus renkasi mažiausiai abiturientų.

Geografijos valstybinis egzaminas bus bene paskutinis rajono abiturientų laikomas egzaminas pagrindinės sesijos metu. Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 25 dieną užsienio kalbų – prancūzų ir vokiečių – klausymo, skaitymo ir rašymo dalių egzaminu.

Pakartotinė brandos egzaminų sesija numatyta birželio 26–liepos 12 dienomis. Joje pasirinktus egzaminus gali laikyti tie mokiniai, kuriems pagrindinės sesijos dalykų brandos egzaminai buvo atidėti dėl pateisinamos priežasties. Ar priežastis pateisinama ir ar atidėti egzaminus, sprendžia mokyklų vadovai. 

Tokia tvarka brandos egzaminai vyksta paskutinį kartą. Birželio pradžioje buvo pristatyta patobulinta tarpinių patikrinimų tvarka – išskaidytų valstybinių brandos egzaminų sistema, kuri įsigalios nuo kitų metų ir bus aktuali šių metų ir 2024–2025 m. m. vienuoliktokams. Siūlymai sprendimams bus pateikti viešam derinimui teisės aktų sistemoje. Visuomenė galės iki birželio 28 d. teikti pastabas. Birželio pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja pristatyti ir atnaujintą egzaminų užduočių rengimo modelį.

Šiemet dalis visų rajono abiturientų apskritai nelaiko lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų, o nuo jų priklausys, ar jaunuoliai galės įstoti į aukštąją mokyklą Lietuvoje, ar ne. Valstybinio matematikos egzamino rezultatų reikia norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus tik menų studijas.

Aut. past.

Šventės baigėsi iki egzaminų

Užbaigtą darbą ar svarbius gyvenimo momentus dažniausiai vainikuoja šventė. Tačiau gimnazijose  po pandemijos atsirado naujos tendencijos. Ilgametės tradicijos natūraliai kinta prisitaikydamos prie pokyčių ir skaitmenizacijos. Brandos egzaminus išlaikę abiturientai nuo šių metų gaus skaitmeninius brandos atestatus lietuvių ir anglų kalbomis.

Po gautų egzaminų rezultatų jokia ceremonija mokyklinio gyvenimo etapo pabaigos nevainikuos. Atestatų įteikimo nebus, abiturientų išleistuvių nebus, tačiau kiekviena mokykla dėl to spręs individualiai.

Taip laikraščiui ,,Rinkos aikštė“ patvirtino ir Kėdainių miesto „Atžalyno“ gimnazijos neformaliojo ugdymo organizatorė, teatro mokytoja Aušra Aksomaitytė Ščiukienė bei Josvainių gimnazijos direktorius Vaidas Grišinas.

Mokyklos baigimo šventės bus dvi

Iš buvusių trijų mokyklos baigimo švenčių lieka dvi. Oficialiai ir toliau bus minimos svarbiausios  abiturientams skirtos mokyklos baigimo datos: simbolinis 100 dienų iki egzaminų pradžios paminėjimas – Šimtadienis, kuris vyksta vasario pabaigoje. Pavyzdžiui, Šviesioji gimnazija yra sukūrusi išskirtinę Šimtadienio šventimo tradiciją, į kurią įtraukiama visa bendruomenė.

Kita mokyklose minima data – triukšmingasis paskutinis skambutis, kuris kviečia į paskutinę pamoką mokykloje ir kartu žymi pasiruošimo brandos egzaminams pradžią.

Paskutinio skambučio dieną ankstyvas rytas būna kupinas jaunuolių energijos ir entuziazmo, itin spalvingas ir atraktyvus, sukelia ant kojų miestus ir miestelius, tačiau pati šventė iki šiol būdavo uždaresnė, sentimentalesnė ir skirta labiau auklėtojų atsisveikinimui su mokiniais, jų bendravimo ir draugystės pagerbimui, paskutiniam apsikabinimui ir mokyklinio etapo apibendrinimui. 

Abi minėtos šventės vyksta mokyklose dar iki galutinio mokinių įvertinimo ir brandos egzaminų sesijos rezultatų paskelbimo. Nuo šiol galbūt ir jos kiek keisis. Kaip švęsti, kiekviena mokykla sprendžia individualiai.

Iš buvusių trijų mokyklos baigimo švenčių lieka dvi. Oficialiai ir toliau bus minimos svarbiausios  abiturientams skirtos mokyklos baigimo datos: simbolinis 100 dienų iki egzaminų pradžios paminėjimas – Šimtadienis, kuris vyksta vasario pabaigoje.

Aut. past.

Dėmesio netrūksta

Ar dėl tokių pokyčių, kai nebelieka išleistuvių, savo mokyklose neliks išskirtinai nepaminėti šimtukininkai – mokiniai, kurie geriausiai išlaikė egzaminus?

Pasirodo, niekas netrukdo savo gabiausius mokinius paskatinti prieš išleidžiant juos laikyti brandos egzaminų. Tą padarė ir „Atžalyno“ gimnazija, ir kitos rajono gimnazijos.

Gabūs vaikai Kėdainių rajone kasmet pagerbiami ir skatinami tik jiems rengiamoje šventėje. Nuo 2007-ųjų metų įsteigus savivaldybėje Gabių mokinių skatinimo fondą, už pasiekimus jiems kasmet per mokslo metus skiriami piniginiai prizai-premijos. O be to, klostosi ir naujos gabių vaikų įvertinimo tradicijos. Visos šalies gabiausi mokiniai, šimtu balų išlaikę ne vieną brandos egzaminą, laukiami jiems skirtuose priėmimuose pas Lietuvos ministrą pirmininką ir kituose renginiuose. Juose ne kartą buvo pakviesti ir dalyvavo mūsų rajono mokiniai. Šventė numatoma ir rajone.

Įgiję vidurinį išsilavinimą, rajono moksleiviai rinksis studijas aukštosiose mokyklose – kolegijose ar universitetuose arba tęs mokymąsi profesinio mokymo įstaigoje, arba dirbs.