Kėdainių rajone gali nelikti Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių

Įvykdžius policijos reformą, kai rajonuose nebeliko savarankiškų policijos komisariatų, imamasi ugniagesių. Vidaus reikalų ministerija užsimojo sukurti vieningą priešgaisrinės saugos sistemą ir reformuoti rajonuose veikiančias ugniagesių gelbėtojų pajėgas. Kaip sakė Kėdainiuose viešėjusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, siūloma pabandyti savivaldybės ugniagesių pajėgas jungti su valstybinėmis. Už tokį susijungimą ministrė ugniagesiams žada ne tik geresnį aprūpinimą, bet ir didesnius atlyginimus, tačiau kaip gi reforma be „nukraujavimo“ – vien jau Kėdainių rajonas po tokios reformos netektų Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių komandų.

Pilotinis projektas jau vyksta

Kėdainiuose viešėjusi A. Bilotaitė sakė, kad Vidaus reikalų ministerija jau inicijavo bandomąjį modelį ir pakvietė šalies savivaldybes jame savanoriškai dalyvauti.

„Pilotinio projekto metu savivaldybei savanoriškai sutinkant tame projekte dalyvauti, apjungsime savivaldybės priešgaisrines pajėgas su valstybės priešgaisrinėmis pajėgomis į vieną dalinį“, – sakė ministrė.

Tokių pokyčių tikslai yra kone identiški policijos reformos tikslams – geresnis reagavimas, pareigūnų aprūpinimas ir patrauklesnis atlyginimas.

Prie reformos kai kurių savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra prisijungusios, kol kas, susitikimo metu, kalbėta, kad rezultatais priešgaisrinės tarnybos pareigūnai yra patenkinti.

Siūlo ugniagesiams po 200 eurų

„Jei nuspręstų Kėdainių SPT  jungtis prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento,  matome, kad Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių komandų galima būtų atsisakyti. Nes šalia yra Žeimiai, Ramygala – ten yra ugniagesių komandos, kurios dengia tuos plotus. Galima būtų optimizuoti“, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Evaldas Tamašauskas.

Jo teigimu, susijungus būtų daugiau pliusų – ne tik pora šimtų eurų išaugęs atlyginimas.

„Ir parengimas bendras visai kitoks būtų. Ir dabar jis, aišku, vyksta, turime mokymus, praktines pratybas.

Tačiau Radviliškis, Molėtai ir Druskininkai susijungdami parodė, kad galima sustiprėti. Ne tik atlyginimas paauga, bet ir aprūpinimas, drabužiai, saugos priemonės, technika, įranga – viskas pagerėja“, – kalbėjo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas.

Ministrė A. Bilotaitė visgi teigė, kad dalyvavimas reformoje yra savanoriškas ir ministerija per prievartą savivaldybės priešgaisrinių tarnybų jungtis su departamentu nevers.

Jei nuspręstų Kėdainių SPT jungtis prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, atome, kad Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių komandų galima būtų atsisakyti. Nes šalia yra Žeimiai, Ramygala – ten yra ugniagesių komandos, kurios dengia tuos plotus. Galima būtų optimizuoti.

E. Tamašauskas

Taigi kiek ilgai dar reforma nepalies Kėdainių ugniagesių, kol kas nežinia.

Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Andrius Miliauskas teigė, kad sprendimą naikinti vieną ar kitą komandą bet kuriuo atveju galėtų priimti tik rajono taryba. O ir apskritai tokius planus vertino gana skeptiškai.

„Viskas priklauso nuo savivaldybės. Bet ar apsimoka jungtis, kitas klausimas. Uždarius trijų rajonų ugniagesių komandas, dings ir jų finansavimas.

Panaikinus Šėtos ir Pagirių komandas, kas dengs visą tą pusę? Okainiai?

Miegėnuose juk yra kultūrinis paveldas, Paberžė, kaip ten galėtume palikti be ugniagesių komandos“, – skepsio neslėpė A. Miliauskas.

Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje yra 9 komandos T.y. Pramonės, Josvainių, Dotnuvos, Okainių, Krakių, Rugėnų, Miegėnų, Pagirių ir Šėtos ugniagesių  komandos.

Per pastaruosius penkerius metus technika atsinaujino Pramonės, Dotnuvos, Okainių, Josvainių komandas ir 2023m. –  Krakių komandą. Kitais metais gavus savivaldybės finansavimą, planuojama atnaujinti techniką ir Šėtos ugniagesių komandoje.

Pernai metais visos savivaldybės priešgaisrinės tarnybos į gaisrus vyko 427 kartus.

Aptartas ir priedangų klausimas

Ministrę priėmę krašto ugniagesiai aprodė jai gaisrinės patalpas, aptarė gaisrų ir kitų nelaimingų atsitikimų statistiką. Taip pat buvo aptartas ir kitas aktualus priedangų klausimas.

Kėdainių rajono savivaldybėje yra 129 priedangos – visos jos yra pažymėtos specialiuoju ženklinimu. Daugiausiai priedangų, be abejo, yra daugiabučių namų kvartaluose, o rajone esančių priedangų užtektų laikinai apsaugoti 56,7 proc. gyventojų.

„Ar visos priedangos atitinka standartus? Girdžiu, kad yra visuomenėje kvestionuojamas ir pats priedangų vietos pasirinkimas, jų būklė. Man neteko lankytis jose, bet klausimas gali kilti – juo labiau, kad dažnai pastebima, kad žmonės tikisi, kad priedanga bus kaip slėptuvė. Idealiu variantu turėtų būti jos saugios, išvalytos, tvarkingos, idealiu atveju jose turėtų būti ir medicinos pirmosios pagalbos rinkiniai, vanduo, vaikams žaislai, automatinis atrakinimas ir užrakinimas. Jose, be abejo, turėtų būti atsarginis išėjimas – mano supratimu, tai yra būtiniausias dalykas“, –  kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.

Tiesa, nors daugiausiai priedangų yra daugiabučių namų rūsiuose, dalis priedangų yra ir visuomeninės paskirties pastatų rūsiuose, kelios priedangos – Turto bankui priklausančiuose pastatuose.

O ėmus tikrinti tas priedangas paaiškėjo ir net labai keistų situacijų.

Ministrė A. Bilotaitė visgi teigė, kad dalyvavimas reformoje yra savanoriškas ir ministerija per prievartą savivaldybės priešgaisrinių tarnybų jungtis su departamentu nevers. Taigi kiek ilgai dar reforma nepalies Kėdainių ugniagesių, kol kas nežinia.

Aut. past.

„Mes išleidome mero potvarkį, kuriuo įpareigojome visuomeninės paskirties pastatuose sutvarkyti rūsius. Nes įstaigos, kurios turi rūsius, juos laiko užgriozdinusios. Aišku sako, kad jiems reikia vietos daiktams pasidėti, teisinasi, kad ten kalėdinė atributika, kurios nėra kur kitur laikyti“, – pasakojo savivaldybės specialistas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas, Jonas Švedas.

„Kai kur nėra net betono, tarkime „Spindulio“ mokyklos rūsyje, Akademijos gimnazijoje.

Na, bent jau sausa ten, bet įėjus – plika žemė. Nors, tarkime, Akademijos gimnazijoje jie turi ten ir vandenį, sanitarinį mazgą, kanalizaciją sutvarkytą, yra du išėjimai.

Bet štai betono nėra, po kojomis yra tiesiog žemė“, – sakė J. Švedas.

Atnaujina ir perspėjimo sirenas

Kėdainiuose šiuo metu yra 34 perspėjimo sirenos. Pagal reglamentavimą sirenos turėtų įspėti  76 proc. gyventojų, tačiau tiesa tokia, kad iš tiesų taip ir nėra iki galo aišku, ar tokį procentą gyventojų iš sirenų sklindantis garsas tikrai pasiekia.

„Iš esmės su mūsų turimomis sirenomis viskas yra gerai. Per paskutinį patikrinimą 4 sirenos nesuveikė, tačiau jos ir seniau neveikdavo. Pasirodo, jos jau buvo ne tik pasenusios, bet kai kuriose paukščiai lizdus susisukę. Taigi fiziškai visas sirenas reikėjo apžiūrėti, nukelti, išvalyti, pakeisti naujomis.

Toji sirena su paukščio lizdu buvo seniausia rajone – pastatyta dar 1967 metais. Dvi seniausios sirenos pas mus jau pakeistos, liko dar dvi pakeisti“, – kalbėjo J. Švedas.

Susitikimo metu paaiškėjo, kad priešgaisrinė tarnyba aktyviai bendradarbiauja net ir su dvasininkais.

Tiesa, komunikacija su jais kažkiek stringa, nepaisant to, kad Vidaus reikalų ministerija buvo  pasirašiusi  bendradarbiavimo  susitarimą su Bažnyčia.

„Civilinės saugos mokymai vyksta ir su dvasininkais, nors labai sunku su kai kuriais jų komunikuoti.

Sunku gauti informaciją iš bažnyčių, ant kurių galima sirenas kelti, kurios bažnyčios priedangoms tinkamos.

Nors susitarimas su Vidaus reikalų ministerija pasirašytas, bet labai sunku su dvasininkais susisiekti, juos kalbinti tenka kartais ir kelis mėnesius“, – sakė E. Tamašauskas.