Kėdainių paradoksas: darbo yra, bet kvalifikuotų žmonių – ne

Kėdainių rajone verslas vis dažniau susiduria su didele problema – trūksta darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją. Nors įmonės siūlo nemažai darbo vietų ir yra pasirengusios priimti naujus žmones, dalis kraštiečių nesirenka profesijų, kurių labiausiai reikia vietos darbo rinkai. Dėl šios priežasties kai kurios bendrovės negali plėstis taip sparčiai, kaip galėtų, o kvalifikuotų specialistų trūkumas tampa vis ryškesniu regiono ekonomikos stabdžiu.

Apie darbo rinkos iššūkius – verslo pusryčiuose

Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė atkreipė dėmesį, jog dėl toliau besitęsiančios sudėtingos geopolitinės situacijos Lietuvos, o taip pat ir Kėdainių darbo rinkoje praėjusių metų tikėtasi ne itin palankių. Vis tik prognozės pasitvirtina ne visada – Kėdainių darbo rinkoje situacija išliko stabili.

„Praėjusiais metais rajone fiksuotas vienos įmonės – AB „Saguva“ – grupinis darbuotojų atleidimas. Vis tik tai Kėdainių darbo rinkai didelių iššūkių nesukėlė – į Užimtumo tarnybą registruotis atvyko tik penki iš šios įmonės atleisti asmenys, o kiti sėkmingai perėjo dirbti į kitas įmones“, – paaiškino I. Petraitienė.

Per metus – 3 000 darbo vietų

Kėdainiai išsiskiria ir vertinant bendras šalies darbo rinkos tendencijas. Pernai Lietuvoje buvo įdarbinta mažiau asmenų nei 2024 m., o Kėdainių krašte dirbančiųjų skaičius auga.

„Rajono darbo rinkoje ryškus sezoniškumas, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja. – Metų pradžioje visada fiksuojamas gerokai didesnis nedarbas. Vasario 1 d. nedarbo lygis siekė 8,9 proc., bet pavasariop ir vasaros sezonu šis rodiklis mažės – tendencijos mūsų rajonui išliks palankios.“

Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai rajono darbdaviai registravo beveik 3 000 laisvų darbo vietų.

„Lyginant su kaimyniniais rajonais, čia mes taip pat turime geras tendencijas. Gyventojai gali rinktis dirbti ir pas mūsų rajono darbdavius, ir pas gretimų.

Vis tik mes išskiriame kitą problemą – ne laisvų darbo vietų trūkumą, o žmonių motyvacijos ir noro dirbti stygių, – akcentavo I. Petraitienė. – Su tuo susiduria ne tik Užimtumo tarnyba, bet ir darbdaviai. Mes laikomės principingos pozicijos – į Užimtumo tarnybą žmogus ateina norėdamas rasti darbą ir dirbti, o ne gyventi iš išmokų.“

Pasak I. Petraitienės, pernai daugiausia laisvų darbo vietų registravo rajone veikiančios pramonės ir gamybos įmonės. Darbuotojų stygių jaučia ir paslaugų, transporto, žemės ūkio, maitinimo bei aptarnavimo sektoriai. Kėdainiuose, kaip ir visoje šalyje, fiksuojamas didelis tiek kvalifikuotų darbuotojų, tiek ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Dėmesys – tiems, kuriems sunkiausia

Šiais metais išskirtinis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Užimtumo tarnybos dėmesys bus skiriamas tikslinėms grupėms – žmonėms, kuriems į darbo rinką integruotis sunkiausia.

„Labai didelis dėmesys kreipiamas į asmenis, sulaukusius 50-ties ir vyresnius. Tai susiję su demografine situacija ir senstančia visuomene, – sako I. Petraitienė. – Kaip tikslinė grupė įvardijami ir ilgalaikiai bedarbiai, kuriuos riboja ne vien motyvacijos dirbti stoka, bet ir kitos priežastys: sveikata, šeimyninės, asmeninės aplinkybės, lūkesčiai.

Labai svarbu į darbo rinką padėti įsitraukti neįgaliems asmenims. Šiuo metu jie darbo rinkoje patiria didžiulę socialinę atskirtį. Iš jų pačių girdime, kad darbdaviams lankstumo ir tolerancijos jų atžvilgiu trūksta.“

Prioritetinė grupė, kurią taip pat užsibrėžta aktyviau įtraukti į darbo rinką, yra jaunimas iki 29 metų.

„Mūsų duomenimis, rajone šios grupės bedarbių yra apie 400, – įvardijo I. Petraitienė. – Jaunimo nedarbo lygis sudaro apie 6 proc. Šalies mastu skaičius nėra didelis, bet tai yra mūsų potencialas, kuris turėtų būti tikslingai išnaudotas.“

I. Petraitienė pasidalina ir kone kuriozinėmis situacijomis, kai motyvacijos dirbti stokojantis jaunimas į Užimtumo tarnybą ateina lydimas mamų.

„Tokių atvejų išties pasitaiko. Maža to, mamos netgi pyksta, kad mes norime jų vaikus įdarbinti“, – stebisi I. Petraitienė.

Džiugu, jog vis tik nemaža dalis jaunimo demonstruoja dideles profesines ambicijas ir sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje. Tiesa, jie save dažnai realizuoja ne gimtuosiuose Kėdainiuose, o Lietuvos didmiesčiuose.

Trečdalis – be kvalifikacijos

Kėdainiuose apie 35 proc. darbingo amžiaus žmonių neturi kvalifikacijos. Pasitaiko jaunimo, neturinčio net pagrindinio išsilavinimo. Tačiau, pasak I. Petraitienės, valstybė suteikia visas galimybes įgyti ne tik išsilavinimą, bet ir kvalifikaciją – tereikia motyvacijos ir paskatinimo, kad ši grupė įsilietų į darbo rinką.

Skiria paramą profesijai įgyti

Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja I. Petraitienė atkreipia dėmesį, jog svarbi priemonė nedarbo lygiui mažinti yra valstybės skiriama parama profesiniam mokymuisi. Ruošiant darbo rinkai trūkstamos kvalifikacijos specialistus, bendradarbiaujama su mokymo įstaigomis.

„Deja, pastebime, kad darbdavių ir darbo ieškančių asmenų poreikiai nesutampa – žmonės nelinkę rinktis tų profesijų, kurių labiausiai reikia darbo rinkai, – situaciją pristato I. Petraitienė. – Šiuo metu dėl gamybos plėtros vienai rajono įmonių reikia siuvėjų, baldų apmušėjų. Dedamos visos pastangos ieškant darbuotojų, bet nėra norinčių įgyti reikiamą kvalifikaciją. Kėdainių rajono gyventojai nori kitokio pobūdžio darbų.“

Kvalifikacijų kolekcionieriai

Dalis darbo ieškančių kraštiečių pastaraisiais metais įsigudrino piktnaudžiauti valstybės finansuojamomis Užimtumo tarnybos profesinio rengimo priemonėmis, todėl nuspręsta tvarką griežtinti.

„Prieš kelerius metus asmenis į mokymosi priemones leidome labai plačiai, o dabar profesiniam mokymui įvesti griežti kriterijai, – pabrėžė I. Petraitienė. – Žiūrima, kiek žmogus turi įgijęs kvalifikacijų. Pasitaiko amžinų studentų, kurie yra įgiję dvi–tris darbo rinkoje paklausias profesijas, nori ketvirtos, bet nei pagal vieną negali įsitvirtinti darbo rinkoje. Ateityje taip nebus.

Paramos mokymosi priemonei prioritetas bus taikomas visada, jei yra trišalė sutartis su darbdaviu. Tada žmogus turės prioritetinę teisę į mokymosi priemonę.“

Rajono gyventojai pernai daugiausia rinkosi šias profesinio mokymo programas: individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, vienas kitas kraštietis panoro įgyti elektriko, santechniko specialybes.

Kaip pastebėjo I. Petraitienė, pasirinkusieji tapti vairuotojais, deja, ne visada sugeba sėkmingai užbaigti mokymus ir įgyti kvalifikaciją, nes neįstengia išlaikytų egzaminų.

Pernai Užimtumo tarnybos Kėdainių skyrius į profesinio mokymo priemonę nukreipė 99 asmenis. Šiemet dėl sugriežtintų kriterijų tokių asmenų turėtų būti mažiau.

Biurokratai neįsiklauso į verslo poreikius

Savo požiūrį į situaciją rajono darbo rinkoje bei kylančius iššūkius atliepiant darbdavių poreikius pristatė su krašto verslo įmonėmis glaudžiai bendradarbiaujančio Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas.

„Kartais mūsų partneriai ar socialiniai partneriai mums pasiūlo imtis vieno ar kito projekto, bet mes esame valstybinė įstaiga ir mūsų veiklą riboja profesinį mokymą reglamentuojantys įstatymai, – apgailestaudamas paaiškina D. Kačinskas. – Štai bendrovė „Lifosa“ mūsų paprašė rengti suvirintojus-šaltkalvius, kas yra logiška, nes kiekvienas suvirintojas turi būti šaltkalvis. Kai kreipėmės į savo steigėją, mums atsakė, kad negalima, nes nėra tokių standartų. Tai vienas iš pavyzdžių, kai biurokratai neatliepia ir negirdi verslo lūkesčių.“

Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius, antrindamas Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjai, iškėlė tą pačią problemą.

„Turime tam tikros kvalifikacijos darbuotojų paklausą, Užimtumo tarnyba gali žmones siųsti mokytis, mes galime juos paruošti, bet nėra norinčiųjų mokytis paklausios specialybės, – darbo rinkos bėdas akcentavo D. Kačinskas. – Turime daug licencijų ir programų, bet žmonės nesirenka paklausių specialybių. Tarkime, kalbant apie elektrikus. Turime labai gerą mokymo bazę, žmogų praktiką, kuris pats dirba šioje srityje, bet prašymą mokytis pateikia tik du žmonės, todėl nesusidaro grupė ir tada valstybė mokymų nefinansuoja.

Mes, kiek įmanoma, stengiamės atsižvelgti į Kėdainių verslo rūpesčius ir atliepti jų poreikius. Nors į mus kreipiasi ir aplinkinių rajonų darbdaviai, prašydami pas juos praktikai siųsti virėjus, statybininkus su galimybe įsidarbinti, bet mes norėtume, kad mūsų kėdainiečiai mokiniai dirbtų mūsų rajono versluose.“

Mokinius graibsto gimnazijos

D. Kačinskas sako, jog Kėdainių profesinio rengimo centras daugelį metų gebėjo išlaikyti stabilų mokinių, stojančių po dešimties klasių, skaičių. Didžioji dalis šių jaunųjų kraštiečių, baigusių mokslus, lieka dirbti Kėdainiuose.

„Vis tik pastebime, kad stojančiųjų skaičius po truputį ima mažėti. Problema – rajono švietimo įstaigų tinklas. Turime šešias gimnazijas. Kai kurios kaimuose veikiančios gimnazijos siunčia mokyklinius autobusėlius, kad atsivežtų mokinių iš Kėdainių miesto. Suprantama, kiekviena gimnazija siekia išsilaikyti, bet tada į Profesinio rengimo centrą po 10 klasių stoja mažiau mokinių. Lietuvoje, lyginant su senuoju Vakarų pasauliu, piramidė yra apversta: ten į profesines mokyklas stoja 60 proc. moksleivių, o visi kiti – į kolegijas, aukštąsias. Pas mus atvirkščiai.

Taigi, problemų daug ir įvairių, bet nors mus, kaip valstybinę įstaigą, į rėmus ir spraudžia įstatymai, tačiau, kiek teisės aktai mums leidžia, esame pasiruošę padėti rajono darbdaviams.“

Ukrainiečiai sėkmingai įsidarbina

Ukrainai tapus Rusijos imperinių ambicijų taikiniu, nuo karo bėgančių ukrainiečių šeimos saugią užuovėją rado ir Kėdainiuose. Jiems Užimtumo tarnyba parūpina galimybes mokytis lietuvių kalbos, o tai padeda sėkmingai įsilieti į rajono darbo rinką. Kėdainių profesinio rengimo centras taip pat kasmet sulaukia specialybę įgyti norinčių ukrainiečių.

„Per ketverius metus dirbti norintys ukrainiečiai mūsų rajone sėkmingai rado darbo vietas ir jau užpildo tam tikrą rajono darbo rinkos dalį“, – patvirtino I. Petraitienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Kėdainiuose veikianti ledų gamintoja UAB „Vikeda“ yra daugiausia per karą atvykusių ukrainiečių įdarbinusi krašto įmonė.

„Mūsų meistrai fabrike dirbančiais ukrainiečiais džiaugiasi, nes jie tikrai yra motyvuoti, – sako Jovita Mediekšė, UAB „Vikeda“ personalo vadovė. – Turime ne vieną sėkmės istoriją, kai pradėję nuo paprastų darbų, jie pakilo į aukštesnės kvalifikacijos pozicijas. Dalis pas mus dirbančių ukrainiečių jau supranta ir stengiasi kalbėti lietuviškai.

O mes jau esame pasiruošę apmokyti dirbti ne tik rusakalbius, bet ir anglakalbius.

Jei pas mus ateitų ir dirbtų visi, kuriuos Užimtumo tarnyba atsiunčia, tada darbuotojų stygiaus nejaustume, – pabrėžia J. Mediekšė. – Deja, pasitaiko ir tokių atvejų, kai būsimam darbuotojui jau būname paruošę ir darbo sutartį, o jis ne tik neateina į darbą, bet ir nieko nepraneša.“

Gamykla ieško 100 darbuotojų

Verslo pusryčiuose dalyvavo ir Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje šį pavasarį antrą fabriką atidarysiančios naminių gyvūnų pašarą gaminančios bendrovės „Kormotech“ personalo vadovė Aušra Čiužienė. Naujojoje gamykloje iki liepos mėnesio planuojama įdarbinti apie 100 žmonių. Pasak A. Čiužienės, tiek darbuotojų rasti Kėdainiuose nesitikima, todėl greičiausiai teks dairytis ir aplinkiniuose rajonuose.

„Antroji gamykla darbus pradės jau balandžio–gegužės mėnesį. Šiuo metu intensyviai ieškome įvairių pozicijų darbuotojų, o pagrinde – gamybos operatorių bei sandėlininkų, – įvardijo bendrovės personalo vadovė. – Fabrikas robotizuotas, įrenginiai modernūs, todėl ko mokytis bus visiems – ir inžinieriams, ir technikams, ir gamybos operatoriams.“

A. Čiužienė pabrėžė, kad įmonė nesitiki rasti su gamykloje esančiais įrenginiais dirbti jau mokančių darbuotojų, todėl yra pasirengusi naujus komandos narius apmokyti.

„Suprantame, kad kiekvienoje įmonėje yra atskiras technologinis procesas, kitokia įranga, todėl darbuotojus apmokome. Jei norite augti, tobulėti, domitės technika, net jei ir neturite inžinerinio išsilavinimo, kviečiame prisijungti. Laukiame ir moterų, kurios norėtų dirbti tokį darbą, – sako UAB „Kormotech“ personalo vadovė. – Mums svarbu darbuotojo atidumas, kruopštumas, gebėjimas bendrauti su robotizuota technika, kompiuteriais.

Džiugu, kad mūsų esami darbuotojai į naujas darbo pozicijas siūlo savo pažįstamus, giminaičius, draugus. Turime ne vieną šeimą, kartu dirbančią mūsų įmonėje: broliai, seserys, tetos, mamos, – šypsosi A. Čiužienė. – Jei esami darbuotojai ir kitiems siūlo dirbti pas mus, vadinasi, mus vertina.

Vis tik šiuo metu matome, kad Kėdainiuose visų reikiamų darbuotojų veikiausiai nerasime, todėl kviesimės ir iš kitų rajonų.“

Pernai – daugiau kaip 100 naujų įmonių

Verslo pusryčius organizuojančio Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo pirmininkas Egidijus Žaltauskas išskyrė šiuo metu aktualiausią problemą, su kuria susiduria rajono verslas.

„Regionuose, kur nėra didelės specialistų koncentracijos, didžiausia problema verslui yra darbo jėgos trūkumas. Tai ypač jaučia pramonės įmonės, – sako E. Žaltauskas. – Darbuotojų poreikis Kėdainiuose stebimas visuose sektoriuose: nuo pramonės iki žemės ūkio.

Dalį reikiamų profesijų darbuotojų parengia Kėdainių profesinio rengimo centras, bet darbuotojų, kuriančių aukštesnę pridėtinę vertę, mūsų rajone labai stinga. Šių specialistų poreikį augina besiplečiantis Kėdainių LEZ’as – čia ateina didelės, tarptautinės įmonės bei kompanijos, kurioms reikia tiek vadovaujančias pozicijas užimti gebančių darbuotojų, tiek ir užtikrinančių gamybos procesus.“

Pasak E. Žaltausko, Kėdainiai patrauklūs ne tik stambiems investuotojams, bet ir smulkiajam verslui.

„Pernai Kėdainių rajone įsikūrė daugiau kaip 100 naujų įmonių. Taigi verslas mato perspektyvą mūsų krašte. Tai labai džiugina, nes kartu ateina ir naujos darbo vietos mūsų rajono gyventojams“, – „Rinkos aikštei“ akcentavo pašnekovas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialas šiuo metu vienija daugiau kaip 60 narių.