Kėdainių krašto bažnyčiose aukojama grynaisiais – kortelių skaitytuvai taip ir neprigijo
A.Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Skaitmenizacija šiandien tvyro visur – už kavą, laikraštį ar net turgaus gėles dažnas moka kortele, telefonu ar net žiedu. Tačiau Kėdainių rajono bažnyčiose vis dar gyvos senos tradicijos – aukojama grynaisiais pinigais. Bandymų diegti kortelių skaitytuvus būta, tačiau ne visur jie prigijo. Kunigai kalba ir apie praktinius, ir apie vertybinius aspektus.
Bandymas buvo, bet nepasiteisino
Kėdainių Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. dek. Žydrūnas Paulauskas atvirai pasakoja, kad bandymas sudaryti galimybę aukoti kortele jau buvo.
„Kai atėjau į Šv. Juozapo parapiją, buvau trumpam pastatęs kortelių skaitytuvą, kad žmonės galėtų paaukoti kortele. Nepasiteisino“, – sako jis.
Kalbėdamas apie kaimiškas vietoves jis dar kategoriškesnis: „Kaime apskritai jokio susidomėjimo aukojant kortele.“
Anot jo, žmonių aukojimo įpročiai išlieka tradiciniai: „Žmonės Kėdainių miesto ir rajono bažnyčiose vis dar įpratę „senoviškai“ aukoti.“
Kalbėdamas apie ateities tendencijas klebonas sako, jog jam sunku jas komentuoti: „Praktikos neturiu, todėl nežinau, koks bus poslinkis.“
Jis taip pat pažymi, kad buvo svarstymų kortelių skaitytuvą įrengti raštinėje, tačiau, pasirodė, jog ir čia jo poreikis minimalus: „Klausiau raštinės darbuotojų, ar čia būtų reikalingas kortelių skaitytuvas, tai per metus gal du žmonės paklausė, ar galima kortele atsiskaityti. Daugiau niekas neklausia. Matyt, visi įpratę, kad bažnyčioje aukoja ir atsiskaito tik grynaisiais.“
Tiesa, kunigas pastebi, kad didmiesčiuose situacija galėtų būti kitokia: „Pavyzdžiui, Kauno mieste visai kita situacija. O čia aš galvojau – senamiestis, bažnyčia per dieną visiems atrakinta… bet ne, nieko.“
Grynieji – laisvės garantas?
Josvainių klebonas kunigas Oskaras Petras Volskis į klausimą apie atsiskaitymus žvelgia plačiau – ne tik iš praktinės, bet ir iš vertybinės perspektyvos.
„Trumpai tariant, didelio poreikio kortelėms nėra ir tikiuosi netapsime visiškai skaitmeniniais“, – teigia jis.
Kunigas pripažįsta, kad technologijos tam tikrais atvejais patogios: „Kortelės ir skaitmeniniai pinigai kai kuriose srityse ir aplinkybėse yra patogi bei greita priemonė.“
Vis dėlto jis akcentuoja ir kitą pusę: „Visgi grynieji pinigai išreiškia paskutinę žmonių laisvės sritį nuo vis didesnės bankų ir valstybės kontrolės bei kišimosi.“
Anot dvasininko, visiška skaitmenizacija gali turėti pavojingų pasekmių: „Pilna skaitmenizacija ilgainiui taps diktatūra, žmonių pavergimo ir manipuliavimo būdu, kaip tai jau vyksta kai kuriose šalyse.“
Mažai parapijai – per brangu
Šėtos parapijos kunigas Robertas Skrinskas į situaciją žvelgia pragmatiškai ir trumpai.
„Nenaudoju kortelių skaitytuvo, nes jo nuoma brangesnė, nei įplaukos. Per maža parapija.“
Mažose bendruomenėse finansinis aspektas tampa lemiamas – jei technologijos išlaikymas kainuoja daugiau nei tikėtina nauda, jų diegimas paprasčiausiai neprasmingas.
Nors visuomenė sparčiai skaitmenizuojasi, Kėdainių rajono parapijose aukojimo tradicijos išlieka tvirtos. Vienur kortelių skaitytuvai buvo išbandyti, bet neprigijo, kitur jų atsisakoma dėl ekonominių ar vertybinių priežasčių. Kol kas panašu, kad bent šiame krašte bažnyčios aukų dėžutėje vis dar skamba grynųjų pinigų garsas.
5 Komentarai
Negi jums garbūs ponai nedašunta į bažnyčią kiekvieną sekmadienį daugiausia eina senyvo amžiaus žmonės. Ir jos kiekvieną sekmadienį negali aukoti po dešimt eurų. Jie aukoja daugiausia du eurus nes jie neišgali kiekvieną kartą aukoti po daugiau. Antra aš nors ir jaunesnis nepasitikiu tais kortelių skaitytuvais. Man saugumo jausmą suteikia grynieji. O ir kortelės potankiai stringa man atsiskaitant kelia nerimą.
teisingas pastebėjimas. Kad kuo daugiau mastančių.
O prie ko tie Kėdainiai? Tai kad visoje Lietuvoje taip yra – Vilnius nesiskaito, jis ir taip ne Lietuva – imigrantų kraštas… Bankų nagai per trumpi kad pasiekti…
Šv Jurgio galima atsiskaityti kortele ir grynais
kad gryni pinigai tai likęs paskutinis mūsų laisvės simbolis.