„Kėdainių dvaras. Sustabdytos akimirkos“: nuo lankstuko iki knygos

 „Kėdainių dvaras. Sustabdytos akimirkos“: nuo lankstuko iki knygos

Rūta Švedienė

Švariai nusiplaunu rankas ir imu knygą „Kėdainių dvaras. Sustabdytos akimirkos“. Atsargiai verčiu lapą po lapo: nemažai teksto, daug nuotraukų, geras popierius, puikus apipavidalinimas, beveik 100 psl., kietas viršelis. Knyga labai solidi, graži ir, svarbiausia, vertinga. Istorinių knygų apie Kėdainius, parengtų profesionalų, nėra per daug. Knyga pasirodė 2021 metų pabaigoje. Tuoj bus imta ją pardavinėti. Manau, Kėdainiams šios knygos išleidimas yra didelis įvykis. Už jos pasirodymą turime dėkoti Kėdainių krašto istorikui Vaidui Baniui bei Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkei ir gidei Editai Mongirdaitei.

Knygoje pasakojama Kėdainių dvarvietės istorija iki jos sunaikinimo 1944 m. Pateikiami trumpi pasakojimai apie dvaro rūmų ir jų gyventojų likimus, atkuriami epochiniai įvykiai, kuriuose dalyvavo dvaro šeimininkai, pastarieji buvo svarbūs kuriant savitus, gyvenamąjį laikmetį simbolizuojančius parko paminklus (kai kurie išlikę iki mūsų dienų, tarp jų – ir mįslingasis minaretas).

Skaitytojai supažindinami ir su dvarininkų palikuonių šeimų istorijomis. Knygoje nepamirštamas laikotarpis, kai dvaro sodyba atiteko valstybei ir rūmuose įsikūrė švietimo įstaigos – mokytojų seminarija ir kultūrtechnikos mokykla.

Kėdainių krašto istorikas Vaidas Banys išleido knygą „Kėdainių dvaras. Sustabdytos akimirkos“.

Knygoje pirmą kartą publikuojamos dvarininkų ir jų šeimos narių nuotraukos, esančios įvairių šalių šeimų albumuose, archyvuose ir kolekcijose.

„Man vis dar kelia šypseną, kad idėja išleisti lankstuką apie mūsų miesto parką, apie tai, kokią turtingą istoriją turi ši vietovė, virto į didžiulę, solidžią knygą“, ‒ sako E. Mongirdaitė.

Praėjusių metų pradžios ritmas gidei buvo visai kitoks: tris mėnesius teko nedirbti, o balandį turistų dar buvo mažai.

Kadangi atsirado nuo ekskursijų ir lankytojų laisvesnio laiko, Editai kilo mintis dalyvauti Kultūros paveldo departamento organizuotame Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų konkurse.

„Miesto parką vis labiau pamėgsta kėdainiečiai, jame dažnai lankosi šeimos su vaikais, norėjosi paskleisti daugiau žinių apie jį. Kreipiausi į muziejaus istoriką Vaidą Banį su prašymu parengti informaciją lankstukui.

Vaido siūlymas buvo ‒ jei jau leisti, tai leisti rimtą leidinį. Išsiplėtojo leidinio koncepcija, formatas ir apimtis, parengėme projekto – „Mokslo populiarinimo leidinio „Kėdainių dvaro sodyba“ leidyba“ paraišką, pateikėme ir laimėjome 4 000 Eur finansavimą“, ‒ džiaugiasi E. Mongirdaitė.

Projektas įgyvendintas labai greitai: liepos 21 d. buvo pasirašyta sutartis su Kultūros paveldo departamentu, o gruodžio pradžioje jau galima buvo džiaugtis solidžiu, patraukliu, informatyviu leidiniu.

„Labai dėkingi Kėdainių krašto muziejaus direktoriui Rimantui Žirguliui už leidimą naudotis nuotraukomis, taip pat – JAV gyvenančiam Stephenui von der Launitzui, Totlebenų palikuoniui, kad pasidalino unikaliomis savo šeimos archyvo nuotraukomis.

Vaidas atliko milžinišką darbą, rinkdamas informaciją ir ikonografinę medžiagą, kurdamas tekstus. Įdėjo daug pastangų kuriant knygos dizainą, ją maketuojant, kad gautųsi toks puikus rezultatas. Tikiuosi, ją gerai įvertins ir skaitytojai. Knyga patiks besidomintiems Kėdainių ir Lietuvos dvarų istorija, bus naudinga po Kėdainius ekskursijas vedantiems gidams, bus puiki dovana“, ‒ pasakoja E. Mongirdaitė.

Knygoje pirmą kartą publikuojamos dvarininkų ir jų šeimos narių nuotraukos, esančios įvairių šalių šeimų albumuose, archyvuose ir kolekcijose.

Aut. past.

Anot istoriko V. Banio, darbą apibūdinti sunkiau.

„Tai, ką skaitytojas matys vartydamas puslapius, buvo sukurta per keletą mėnesių. Ne iš gero gyvenimo tokie greičiai, įprastai knygos kuriamos metų metais. Aš ir dabar sėdžiu prie kelių knygų, kurių pabaiga dar sunkiai matosi. Pastarosios knygos greita leidyba buvo sąlygota projekto „laikrodžio tiksėjimo“, ‒ sako Vaidas.

Tačiau, ko gero, nebūtų net minties rašyti knygą tokia gan sudėtinga tema ir taip greitai, jei nebūtų ankstesnio įdirbio.

Su dvaru susijusius pirmuosius šaltinius archyve Vaidas atsivertė dar studijų laikais. Beveik prieš pusantro dešimtmečio jo straipsnis apie Eduardą Totlebeną laimėjo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ skelbto jaunųjų mokslininkų konkurso premiją.

Šiemet kaip tik sukanka 90 metų, kai gimė minėto žurnalo ilgametis redaktorius Juozas Baldauskas. Šis žmogus buvo vienas žymiausių XX a. mokslo populiarintojų Lietuvoje. Jo pavyzdžiu ir Vaidas  mėgina istorijos mokslą skaitytojams pateikti paprasta kalba. Ši knyga ‒ vienas iš tokių bandymų.

„Rašyti nebuvo lengva. Trečiosios Kėdainių dvarvietės tema yra visiškai užmiršta, ją yra tik šiek tiek palietę keli Kėdainių istorijos tyrinėtojai. Tad visą medžiagą teko rankioti iš literatūros nuotrupų ir įvairių šaltinių.

Iš kitos pusės tai buvo ir maloniausia ‒ milžiniška dalis knygos turinio yra skelbiama pirmą kartą. Paskelbti atradimus yra kiekvieno istoriko darbo tikslas. Taip pat ir kiekvienas skaitytojas galės pasijusti šiek tiek atradėju“, ‒ pasakoja V. Banys.

Knyga padės skleisti šios išskirtinės kultūros paveldo vietovės vertę ir unikalumą, paskatins tausoti ir saugoti išlikusius dvarvietės paminklus ir vertybes.

Aut. past.

Iliustracijos taip pat neatsiranda burtų lazdele pamojavus. Jas rinkti yra daugybės metų darbas.

V. Banys pasakojo, kad bendrauja su kolekcininkais, štai Robertas Mackevičius nepagailėjo pasidalinti dalele savo rinkinio. Lietuvos dvarininkų palikuonys su giminių archyvų likučiais yra išsibarstę visame pasaulyje. Tenka jų ilgai ieškoti, radus ‒ palaikyti ryšį. Sunkiausia dalis ‒ įkalbėti pasidalinti šeimos albumų nuotraukomis bei jas kokybiškai skaitmenizuoti.

Jei tai pavyksta, reikia „prakalbinti“ iš nuotraukų žvelgiančius veidus, pastatus, gatves. Tai sudėtingas ir labai ilgas procesas. 

Aišku, rašant knygą būta ir abejonių. Kaip sako Vaidas, visos abejonės buvo susijusios projektiniais terminais.

„Kūrybinės pagalbos, deja, laukti nėra iš kur ‒ XIX a. Kėdainių regiono dvarų istorijos specialistų nėra. Prieš imantis tokių temų, reikia kritiškai pasverti savo patirtį ir gebėjimus. Aš juos vertinu labai kritiškai, tad savo darbu niekada nesu iki galo patenkintas. Tiek rašant, tiek maketuojant knygą, mačiau, kad galima kai ką daryti ir kitaip, dar geriau“,  ‒ kalbėjo V. Banys.

Senasis Kėdainių miesto parkas buvusioje dvaro sodyboje šiandien yra gausiai lankomas miestiečių ir miesto svečių.

Praėjusiais metais jis buvo atnaujintas: atkurtas buvęs rūmų parteris, pažymėti rūmų kontūrai, restauruotos vazos, įrengta estrada. Pastatytoje pergolėje šiuo metu įsikūrusi kavinė „Radvilų sodas“, įrengtos žaidimų, parkūro aikštelės vaikams, laipiojimo kalneliai, todėl parką pamėgo ir jaunos šeimos su vaikais.

Knyga padės skleisti šios išskirtinės kultūros paveldo vietovės vertę ir unikalumą, paskatins tausoti ir saugoti išlikusius dvarvietės paminklus ir vertybes.

Mokslo populiarinimo knyga skiriama Kėdainių istorija ir Lietuvos dvarų kultūra besidomintiems.

Knygą bus galima įsigyti VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centre (Didžiosios Rinkos a. 6-3).

1 Komentaras

  • Knygą jau galima įsigyti TVIC-e. Kainos nežinau. Turėtų būti vertinga knyga. Istorijos žinių vis trūksta.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video