Kėdainiškiai pardavinės išvalytą dumblą
Dar visai neseniai „Kėdainių vandenys“ turėjo per 3 tūkst. tonų dumblo. Įmonės pastangomis dabar tas dumblas yra utilizuotas./Aldo Surkevičiaus nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
„Kėdainių vandenys“ praėjusius metus baigė su daugiau kaip 24 tūkst. eurų pelnu, išvengė vandens taršos atvejų bei sugebėjo utilizuoti ilgus metus besikaupusį dumblą. Maža to, įmonė mato neblogą galimybę papildomai užsidirbti, o iš to naudos turės ir krašto ūkininkai.
Atnaujina ir tikrina
Užpernai „Kėdainių vandenys“ patyrė ne vieną sukrėtimą. Gyvsidabrio skandalas, netrukus užfiksuota ir dar kita vandens tarša gerokai supurtė įmonės pamatus.
Skirtingų laboratorijų rezultatams kardinaliai išsiskyrus, tiesa liko kažkur anapus, tačiau „Kėdainių vandenys“ ėmėsi visų veiksmų, kad tokie dalykai nepasikartotų.
Panašu, kad priimti sprendimai pasiteisino – 2021 metus įmonė išgyveno be jokių vandens taršos skandalų.
Tiesa, tarybos narė Indrė Fiodorova atkreipė dėmesį, kad vis dar periodiškai pasirodo gyventojų skundų dėl nepatrauklios geriamojo vandens spalvos. Vis dėlto įmonės vadovas Rimgaudas Praninskas sako nors ir suprantantis gyventojų nusivylimą pamačius iš krano bėgantį rudą vandenį, visgi įmonės kaltės čia nesama.
„Miesto vandenvietėje yra jau seniai sumontuota vandens gerinimo stotis. Tik iš jos išeina geriamasis vanduo miestui ir aplinkiniams rajonams. Nėra įmanoma ir nėra taip buvę, kad iš jos išeitų rudas vanduo.
Tad priežastimis lieka seni vamzdynai, avarijos, remontai – tik tokie atvejai, kurie lemia vandens spalvą. Ir tai nesunkiai patikrinami dalykai.
Jei kažkur atsiranda skundas, kad bėga rudas vanduo, tokį rudą vandenį turėtume matyti savo stotyje, o to dar nėra buvę.
Be abejo, suprantame, kad gyventojams tai yra nepatogumas, todėl kasmet atnaujinami tinklai, klojami nauji vamzdynai, kuriuose nesikaupia tiek rūdžių“, – kalbėjo įmonės vadovas. Senuose plieniniuose, ketaus vamzdžiuose prisikaupia rūdžių ir užtenka sąlyginai nedidelio sistemos pajudinimo, kad rūdys atkibtų ir patektų į vandenį. Avarijų atveju „Kėdainių vandenys“ tikina savo sąskaita nuleidžiantys nemažą kiekį vandens, tačiau tai ne visada padeda išvengti rūdėto vandens pasirodymo gyventojų butuose – rūdys iš vandens taip greitai neišsivalo.
„Iš mūsų vanduo išeina visiškai švarus, kontrolė yra labai griežta, tyrimai itin griežti ir brangūs, tikrai neprasprūstume sistemingai tiekdami blogą vandenį“, – akcentavo R. Praninskas.
Prabilus apie vandens taršą, įmonės vadovas sakė, kad įmonėje yra sukurtas reagavimo planas, kuris, tiesa, nėra toks jau pigus, tačiau yra skirtas užtikrinti gyventojų saugumą bei greitą situacijos kontrolę.
„Ko gero, „Kėdainių vandenų“ ataskaita yra viena pačių solidžiausių. Iš vadovo pusės jaučiama pagarba ir dėkingumas kolektyvui“.
N. Naujokienė
„Jeigu tik yra aptinkama tarša, mūsų specialistai tuoj pat sureaguoja, daro papildomus tyrimus gręžinyje, iš vandens gerinimo stotelės bei iš gyventojo buto, mokyklos ar parduotuvės.
Tai kompleksiniai veiksmai, kurie padeda, bet yra gana brangūs. Be to, dabar turime didesnę gamą laboratorijų, kur galime atlikti vandens ir nuotekų tyrimus“, – sakė R. Praninskas.
Utilizavo ir užsidirbs
Į „Kėdainių vandenis“ atėjęs dirbti Rimgaudas Praninskas gavo ir 3 tūkst. tonų dumblo, kuris, jo teigimu, įmonei buvo kaip plyta po kaklu. Dumblas buvo neišvalytas, jo tiesiog nebuvo kur dėti.
Įmonės pastangomis dabar tas dumblas yra utilizuotas. Dalis jo, dalinai išvalyto, buvo išvežta ir sudeginta, kita dalis, kuri buvo tinkamai išvalyta, jau išvežiota po krašto ūkininkų laukus.
Iki tinkamų normų išvalytas dumblas yra puiki trąša grūdinėms kultūroms.
Šiuo metu, kai trąšų trūksta, o jų kaina kai kur pakilo net 5 kartus, „Kėdainių vandenų“ išvalytas dumblas gali tapti itin patrauklia preke.
„Dumblą mes išvalome tiek, kiek reikalauja normos. Mūsų dumblas yra 1 kategorijos. Jis tinka tręšimui, tiesa, tik ne šakniavaisiams. Kažkaip geriau išvalyti dumblą mūsų technologijos neleidžia.
Kiekvienas ūkininkas apsisprendžia, ar nori tręšti laukus mūsų dumblu, pats. Visų ūkininkų prašymai forminami, specialistai sudaro tręšimo planą.
Prieš tręšimą yra ištiriama ūkininko žemė ir joje esantys likutiniai metalai, tuomet ištiriamas iki mėnesio laiko senumo mūsų dumblas ir jame esantys likutiniai metalai, jie sumuojami ir tada priimamas sprendimas, kokiu kiekiu dumblo galima tręšti laukus“, – aiškino R. Praninskas.
Jis pridūrė, kad kasmet susidaro apie 300–500 tonų dumblo, kuris bus parduodamas ūkininkams vadovaujantis rinkoje vyraujančiomis kainomis.
Pasidžiaugė
Krašto politikai pasidžiaugė, kad įmonė geba atsinaujinti, investuoti į naujas technologijas, yra žiedinės ekonomikos dalis, taip pat tinkamai įvertina kolektyvą.
„Ko gero, „Kėdainių vandenų“ ataskaita yra viena pačių solidžiausių. Iš vadovo pusės jaučiama pagarba ir dėkingumas kolektyvui. Įmonėje dirbate ranka rankon, toks tinkamas kolektyvo ir įmonės veiklos administravimas prisideda prie puikių įmonės rezultatų“, – reziumavo valdančiosios frakcijos lyderė Nijolė Naujokienė.
Įmonės metinei veiklos ataskaitai pritarta vienbalsiai.
2 Komentarai
Jau seniai tolmantas veza pas save, senwi parduoda
Talmantas gyresi, kad nereikia moketi.