Kėdainiečiai – vieni iš gausiausiai aukojančių kraujo donorų

 Kėdainiečiai – vieni iš gausiausiai aukojančių kraujo donorų

Po apsilankymo Kėdainiuose Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas gyrė kraštiečius: „Tai – tikrai gera išvyka, geras rezultatas. Kėdainiečiai visada aktyvūs kraujo donorai“./Asmeninio archyvo nuotr.

„Kėdainiečiai yra labai supratingi ir pilietiški kraujo donorai“, – taip po paskutinio sausio mėnesį vykusio Nacionalinio kraujo centro (NKC) apsilankymo Kėdainiuose sakė centro direktorius Daumantas Gutauskas. Jo duomenimis, į kvietimą padovanoti kraujo užsiregistravo 67 donorai, iš jų 61 atvyko, o kraujo padovanojo 55 donorai. Nepaisant to, jog į Kėdainius NKC atvyksta kiekvieną mėnesį, skaičiai nemenksta ištisus metus.

Rūpinasi recipientų ir donorų saugumu

„Kėdainiečiai visada aktyvūs kraujo donorai, – po apsilankymo Kėdainiuose kraštiečius gyrė pašnekovas. – Šeši donorai atkrito dėl įvairiausių priežasčių. Tai galėjo būti, pvz., per mažas svoris, nes galima tik nuo 50 kg dovanoti kraujo; galbūt buvo per žemi hemoglobino rodmenys; galbūt donorai buvo nepakankamai vartoję skysčių ir nelabai gerai jautėsi – dėl įvairiausių dalykų gali būti atkritimų. Taip pat dabar yra žiema, tad galėjo turėti kokių nors peršalimo požymių – sloga, kad ir šiek tiek skaudanti gerklė. Tokiu atveju mes stengiamės neimti kraujo. Visa tai daroma dėl recipientų saugumo, kadangi bijome užkrėsti tuos žmones, kuriems bus perpilamas kraujas. Iš kitos pusės saugome ir pačius donorus – po donacijos gali prasidėti alpimai ir pan.“

D. Gutausko teigimu, tai yra labai normalu, kad maždaug 10 proc. žmonių, kurie ateina donuoti kraujo, yra paprašomi kol kas susilaikyti nuo donorystės ir sugrįžti vėliau.

„Be jokios abejonės, žmonės noriai pas mus ateina, jie gaišta savo laiką, mielai tą daro ir nepadovanoja tąkart ne dėl to, kad nenorėjo, o dėl anksčiau minėtų priežasčių. Todėl geriau leisti donorui sustiprėti, pasveikti ir kitą kartą, kad jis ateitų geros fizinės būklės“, – kalbėjo NKC direktorius.

„Visuomenei patinka, kai donorystė ateina pas juos, tai yra patogu. Kėdainiuose nėra stacionaraus kraujo surinkimo punkto, o žmonės nelabai nori važiuoti iki artimiausio, kuris yra Kaune. Todėl esame įsigiję kraujobusus, t.y. kraujo centrus ant ratų, ir jais važinėjame po Lietuvą. Pastarąjį kartą Kėdainiuose buvo ne kraujobuso komanda, o ji tiesiog įsikūrė savivaldybės patalpose.

D. Gutauskas

Pandemija pakišo koją

Nors dabar galima džiaugtis priešpandeminiu donorų skaičiumi ir jų dovanojamu krauju, tačiau per pandemiją donorų skaičius, anot pašnekovo, buvo labai kritęs.

„NKC mastu per metus surinkome 10 tūkst. kraujo donacijų mažiau, t.y. nuo 2020 m. buvusių 72 tūkst. krito iki 62 tūkst. Bet dėl mūsų komandos įdėto darbo ir viešinimo pastangų, pačių donorų aktyvumo dėka tas skaičius po pandemijos nuolat auga. 2023 metai mums buvo ypatingai geri, kadangi atsistatė donorystės skaičiai į prieškovidinį lygį ir tai yra rekordiniai metai po pandemijos, nes vėl turėjome 72 tūkst. 300 donacijų“, – pasidžiaugė D. Gutauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Kėdainių rajone donorų lygiai taip pat buvo sumažėję, bet buvo stengiamasi vėl juos pritraukti, grąžinti kraujo donorystę, ir žmonės sugrįžo.

„Nemažai atsirado ir naujų kraujo donorų. Taigi tos išvykos Kėdainių rajone tikrai yra reikšmingos, o bendroje statistikoje Kėdainiai ir jų donorai tikrai labai gražiai atrodo ir yra labai pilietiški“, – gerų žodžių kėdainiečiams negailėjo NKC direktorius.

Jis apgailestavo, kad COVID-19 pandemija padarė neigiamą įtaką 2020 ir 2021 metais ir, žinoma, surenkamo kraujo kiekis krito: „Mus gelbėjo tik tai, kad buvo atidėtos planinės operacijos. Taigi kraujo valstybėje reikėjo irgi mažiau. Dėl to nebuvo kažkokių trūkumų, nors ir donacija, kaip minėjau, buvo labai stipriai sumažėjusi“.

„Išvykos Kėdainių rajone tikrai yra gausios, o bendroje statistikoje Kėdainiai ir jų donorai tikrai labai gražiai atrodo ir yra labai pilietiški.

D. Gutauskas

Pasauliniai įvykiai atsiliepia ir donorystei

Tai, kokie įvykiai vyksta šalyje ar pasaulyje, neabejotinai turi įtakos ir kraujo donorystei. Be jau minėtos pandemijos įtakos, kitas stipriai kraujo donorystę sukrėtęs įvykis – Rusijos užpulta Ukraina. Tada, kaip sakė D. Gutauskas, žmonės masiškai ėjo aukoti kraujo.

„Aš tuomet netgi prašiau žmonių sustoti, nes Ukrainai kraujo nei tada reikėjo, nei dabar reikia. Ten žmonių yra labai daug, jie tikrai yra labai pilietiški ir labai motyvuoti. Mes nuolat bendraujame su Ukrainos kraujo centro vadovu. Kraujo donorystės punktai yra netgi slėptuvėse įrengti ir kraujo jie tikrai susirenka tiek, kiek reikia, – užtikrino pašnekovas. – Jiems labiau trūko vienkartinių priemonių, o labiausiai – kraujo surinkimo maišelių. Todėl NKC praėjusiais metais jų nupirko daugiau negu 30 tūkst. ir pristatė į Kyjivą. Į frontą išvežiojo jie patys.“

NKC direktorius paaiškino, kodėl masinis kraujo aukojimas nėra gera praktika: „Jeigu vienu kartu sueina daug žmonių ir duoda kraujo, jie du mėnesius tada jau negali jo aukoti. Įsivaizduokite, jei per kokius keturis mėnesius sueina pusė tų, kurie gali, kas tada lieka kitam laikui? Negalima momentiškai „išgręžti“ visuomenės, o po to likti be kraujo“.

Nepaisant to, jog į Kėdainius NKC atvyksta kiekvieną mėnesį, skaičiai nemenksta ištisus metus.

Aut. past.

Lietuviai – pilietiška visuomenė

Būna, žiniasklaidoje pasigrista informacija, kad skubiai reikia vienos ar kitos grupės kraujo. Tuomet, kaip sakė D. Gutauskas, lietuviai taip pat nelieka abejingi ir geranoriškai atsiliepia į kvietimą.

„Tiesą pasakius, NKC labai retai skleidžia tokią informaciją. Kai padidėja kokios nors grupės kraujo poreikis, tada kreipiamės konkrečiai į savo donorus iš sąrašų. Ir tik tada, jeigu ir tokiu būdu nepavyksta gauti, tada jau per žiniasklaidą kreipiamės į visuomenę, prašome tam tikrų kraujo grupių žmones atsiliepti. Dar nebuvo tokių atvejų, kad jie neatsilieptų. Lietuviai tikrai yra labai pilietiška visuomenė. Mes esame maždaug ties ES kraujo donorystės paplitimo populiacijoje vidurkiu. Kitaip tariant, 2,5–3 proc. mūsų žmonių yra kraujo donorai ir tai yra geras rezultatas“, – pasidžiaugė pašnekovas.

Prie gerų kraujo surinkimo rezultatų, anot NKC direktoriaus, prisideda ir mobilūs kraujo donorystės punktai. Mobiliose išvykose surenkama daugiau negu pusė, maždaug 65 proc., viso kraujo.

„Visuomenei patinka, kai donorystė pati ateina pas ją, tai yra patogu. Kėdainiuose nėra stacionaraus kraujo surinkimo punkto, o žmonės nelabai nori važiuoti iki artimiausio, kuris yra Kaune. Todėl esame įsigiję kraujobusus, t.y. kraujo centrus ant ratų, ir jais važinėjame po Lietuvą. Pastarąjį kartą Kėdainiuose buvo ne kraujobuso komanda, o ji tiesiog įsikūrė savivaldybės patalpose. Bet kraujobusai mus dar labiau priartina prie visuomenės, nes žmonės kraujo gali padovanoti savo mieste ar net prie biuro, namų. Tikrai ir į Kėdainius atvažiuosime kraujobusu“, – žadėjo D. Gutauskas.

Jis pažymėjo, kad nėra numatyta tiksli diena, kada NKC komanda atvykta į vieną ar kitą miestą,  bet turi nuolatines vietas, kur priima kraujo donorus.

„Tiek Kėdainiuose, tiek ir kituose Lietuvos miestuose turime ištikimus kraujo donorus, pas kuriuos važiuojame kiekvieną mėnesį. Taigi, pavyzdžiui, į Kėdainius važiuojame 12 kartų per metus. Skaičiuokime vidutiniškai po 50 donorų kas mėnesį, tai jau susidaro labai ženklus kraujo kiekis. O dar kiek kėdainiečiai kraujo padovanoja kituose miestuose – juk nemažai dirbančių yra kitose vietose“, – kalbėjo pašnekovas.

Tikriausiai ne retam pasiligojusiam, kuriam prireikia kraujo donorų, kyla klausimas, ar užteks man kraujo, ar ligoninė jo nepritrūks. Tačiau NKC vadovas tvirtai užtikrina, jog situacijų, kad pritrūktų kraujo tiesiog negali būti.

Aut. past.

Ligoninės kraujo nepritrūksta

Tikriausiai ne retam pasiligojusiam, kuriam prireikia kraujo donorų, kyla klausimas, ar užteks man kraujo, ar ligoninė jo nepritrūks. Tačiau NKC vadovas tvirtai užtikrina, jog situacijų, kad pritrūktų kraujo tiesiog negali būti.

„Mano darbo NKC laikotarpiu taip niekada nebuvo, kad neįvyktų kokia nors procedūra ar operacija vien dėl to, kad nepateikėme kraujo. Tokių dalykų nėra ir jų tiesiog negali būti normaliai dirbant, – paaiškino D. Gutauskas. – Būna kartais tokių atvejų, kad mes ligoninėms negalime užtikrinti rezervo. Tai reiškia, kad joms, pavyzdžiui, reikia 15 kokios nors kraujo grupės kraujo maišelių eritrocitų, bet naudoti jie ruošiasi aštuonis. Tai, kai mums patiems būna šiokia tokia duobė, pristatome 10 maišelių, o kitą dieną – dar penkis. Tačiau, kad trūktų taip, kad pacientas nebūtų išgelbėtas, t.y. jo gyvybė ar sveikata, tokių dalykų nėra.“

Taip pat nevertėtų baimintis, kad jums bus perpiltas iš kitos šalies importuotas kraujas. Mat lietuvių aukojamo kraujo, NKC direktoriaus teigimu, visiškai užtenka: „Mes net neturime su kitomis šalimis pasirašę sutarties dėl importo. Kiekviena valstybė, jei tai nėra kažkokios stichinės nelaimės ar karas, tikrai gali savo poreikius patenkinti pati. Mano žiniomis, Lietuva niekada ir nėra importavusi kraujo“.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video