Kėdainiuose prigijo idėjos iš Suomijos miškuose įsikūrusios mokyklos
Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ aplinka šiais mokslo metais pasipildė naujovėmis, džiuginančiomis visą įstaigos bendruomenę. Jos čia prigijo po „Purienos“ pedagogų kelionės į puikia švietimo sistema garsėjančią Suomiją.
Nors suomiukai neapkraunami nei namų, nei kontroliniais darbais ar egzaminais, tačiau būtent šios šalies mokiniai rodo vienus geriausių mokymosi rezultatų pasaulyje.
Tad akivaizdu, kad iš suomių pasimokyti tikrai yra ko – ir ne tik to, kaip siekti aukštų mokymosi rezultatų. Suomiai taip pat didžiulį dėmesį skiria mokinių sveikatos stiprinimui bei sveikos gyvensenos ugdymui.
Lankėsi Suomijoje
Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“ jau keletą metų iš eilės sėkmingai dalyvauja programoje „Nordplus Junior“. Būtent šios programos dėka įstaigos pedagogai turėjo galimybę pasisemti patirties iš Suomijos ikimokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogų.
„2016 metais sėkmingai įgyvendinę pirmąjį „Nordplus Junior“ projektą „Baltijos šalių ekologijos ir sveikos gyvensenos ratas“, kuriame bendradarbiavome su Latvijos bei Estijos komandomis, nusprendėme nesustoti ir toliau plėsti savo akiratį.
Mūsų pedagogai sukūrė, laimėjo, o dabar koordinuoja dar vieną „Nordplus Junior“ programos projektą „Sveikata – raktas į sėkmingą ugdymą(-si)“. Čia mes drauge su Suomijos, Islandijos ir Švedijos kolegomis mokomės vieni iš kitų bei dalijamės idėjomis su kitomis Šiaurės šalių ikimokyklinio ugdymo institucijomis.
Šio projekto tikslas – formuoti vaikų sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos įgūdžius ikimokyklinėse įstaigose bei pradinėse mokyklose. Juo siekiama sukurti saugios ir sveikos gyvensenos partnerystės tinklą, pasidalyti žiniomis ir patirtimi šiose srityse, kad vėliau pedagogai visa tai galėtų pritaikyti mokydami vaikus. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu partneriai lankosi vieni pas kitus. Štai ir mes visai neseniai keliavome į Suomiją, kur susipažinome su suomių taikomais sveikos gyvensenos įgūdžių diegimo vaikams ypatumais. O balandžio mėnesį laukiame projekto partnerių apsilankant pas mus Kėdainiuose“, – pasakoja Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ vadovė Birutė Naruševičienė.
Mokė suomiukus
Trys „Purienos“ pedagogės visą savaitę sėmėsi patirties Suomijoje. Ir nors šalis kaimyninė, tačiau moterys patyrė tam tikrą kultūrinį šoką, mat tai, ką ten išvydo, labai skyrėsi nuo to, kaip gyvena Lietuvos valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
[quote author=“B. Naruševičienė“]Mokiniai per pertraukas visada būna lauke, kartais netgi nelabai šiltai apsirengę – be kepurių, šalikų ar pirštinių. Labai gaila, kad pas mus Lietuvoje kai kurie tėveliai nenusiteikę grūdinti savo vaikų, stiprinti jų sveikatos ir dažnai savo atžalas į ugdymo įstaigą atveda netinkamai aprengtas arba dar blogiau – pyksta ant auklėtojų, jei šios, esant kiek vėsesniam orui, vaikus veda į lauką.[/quote]
„Pirmasis vizitas pagal „Nordplus Junior 2017“ programos projektą „Sveikata – raktas į sėkmingą ugdymą(-si)“ vyko rudenį, kada Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ pedagogų komanda svečiavosi Suomijos Jamali pradinėje mokykloje, kurioje ugdomi ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Beje, Suomijoje pradinis ugdymas trunka ne ketverius metus kaip pas mus, o visus šešerius. Viešnagėje jautėmės kaip patys garbingiausi svečiai, nes mus labai šiltai priėmė, net pats Lieksos miesto meras nepasididžiavo ir suskubo atvykti mus pasveikinti.
Drauge su projekto partneriais – pedagogų komandomis iš Švedijos ir Islandijos dalyvavome ugdomosiose Jamali pradinės mokyklos veiklose, lankėmės Lieksos miesto neformalaus ugdymo paslaugas teikiančiose įstaigose – baseine, ledo arenoje, šokių klube, sporto ir cirko mokyklose. Stebėjome čia vykdomas veiklas ir patys aktyviai dalyvavome užsiėmimuose. Mus labai nustebino, kad nedideliame, net perpus mažesniame už Kėdainius miestelyje yra tokia gausybė įvairių neformalaus ugdymo galimybių. Ši išvyka buvo be galo naudinga, nes suteikė galimybę susipažinti su vaikų formalaus ir užklasinio ugdymo ypatumais, apžvelgti pačias įvairiausias Suomijos ugdymo erdves, jų darbo metodus ir visa tai palyginti su Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigomis“, – įspūdžiais dalinasi B. Naruševičienė.
Svečiai ne tik stebėjo suomius, bet ir patys rengė įvairias veiklas.
„Visų šalių pedagogų komandos kasdien vaikučiams vedė pamokėles. Mes, kėdainiškiai, mažuosius suomius mokėme lietuvių kalbos žodžių, lietuviškų žaidimų, dainų, organizavome jiems sportines veiklas jų milžiniškoje sporto salėje. Pamokėles vesti buvo labai smagu, nes vaikai buvo žingeidūs, aktyvūs, drąsūs – visko klausinėjo ir nė minutę nebuvo nejaukios tylos“, – prisimena pašnekovė.
Mokykla vidury miškų
Kėdainių pedagogus nustebino tai, kad pradinė mokykla, kurioje jie lankėsi, buvo įsikūrusi tiesiog miške.
„Įdomu tai, kad suomiai neskuba mokyklų statyti arčiau vaikų gyvenamosios vietos. Tos mokyklos, kurioje mes buvome, apylinkėse nebuvo nė vieno net ir mažiausio kaimo, nė vieno gyvenamojo namo. Visus vaikus iš namų suveža įstaigos autobusais, mikrotaksi arba patys tėveliai automobiliais“, – pasakoja pašnekovė.
Buvimas gryname ore yra vienas iš svarbiausių Suomijos šveitimo sistemos aspektų, formuojančių vaikų sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos įgūdžius, todėl stengiamasi, kad vaikams būtų sudarytos palankios sąlygos pakankamai laiko būti lauke.
„Mokiniai per pertraukas visada būna lauke, kartais netgi nelabai šiltai apsirengę – be kepurių, šalikų ar pirštinių. Labai gaila, kad pas mus Lietuvoje kai kurie tėveliai nenusiteikę grūdinti savo vaikų, stiprinti jų sveikatos ir dažnai savo atžalas į ugdymo įstaigą atveda netinkamai aprengtas arba dar blogiau – pyksta ant auklėtojų, jei šios, esant kiek vėsesniam orui, vaikus veda į lauką. Suomijoje priešmokyklinukai, taip pat šešiamečiai, nuolatos žaidžia lauke, supasi sūpynėse, nevengia vartytis žolėje – auklėtojos jiems to nedraudžia, tėveliai dėl to nepyksta. Suomijos mokiniai ir darželinukai į švietimo įstaigą eina ar važiuoja bet kokiu oru: ar tai 30 laipsnių šilumos, ar 40 laipsnių šalčio.
Suomijoje visi ugdytiniai įstaigoje vaikšto tik su kojinėmis, net pedagogai neavi batelių – vaikšto su šlepetėmis ar tik su kojinėmis, batai paliekami tik įėjus į švietimo įstaigą.
Dar viena puiki Suomijos mokyklų savybė – nemokamas maitinimas visiems pradinukams. Vaikai švediško stalo principu valgykloje gali valgyti kiek nori ir ko nori. Maistas valgykloje yra tausojantis sveikatą – vaikams patiekiama garuose paruošta, troškinta, kepta orkaitėje lašiša, jautiena ir kt. gausu daržovių – pomidorų, agurkų, paprikos, salotų, raudonų burokėlių, morkų, kopūstų ir kt. garnyrų. Daug vaisių. Vaikai penktadieniais gauna ir saldumynų – tą penktadienį kai lankėmės mes, jie buvo vaišinami anyžiniais guminukais“, – nuostabos neslepia kėdainietė.
[quote author=“R. Činikienė“]Suomijoje mus sužavėjo ugdymo įstaigoje pamatyti atsipalaidavimui skirti kambariai, kuriuose nuo šurmulio pavargę ar šiaip jautresni mažyliai turi galimybę pabūti tyloje, užsiimti atpalaiduojančiais užsiėmimais ar pasiklausyti raminančios muzikos. Pamanėme, kad ir mes žūtbūt turime tokią erdvę įsirengti.[/quote]
Pedagogės vykdamos į Suomiją žinojo, kad lankysis turtingoje šalyje, kurioje dar ir skiriamas didžiulis dėmesys švietimo sistemos kokybei. Tačiau išvydus, ką turi suomiai savo mokyklose, kėdainietėms nepavyko apsieiti be nuostabos.
„Žinoma, kaip ir teko girdėti apie Suomijos švietimo įstaigų materialinę bazę, taip ir yra: grupėse pavydėtinai daug ugdymo erdvių, muzikos instrumentų, interaktyvių lentų, planšetinių kompiuterių, o įvairiausią mokomąją medžiagą turi visi vaikai.
Kiekviena grupė ar klasė turi kambarėlius, kuriuose yra visko – nuo adatos iki plaktuko, nuo spalvoto popieriaus iki smėlio. Tiesiog atrodo, kad ten viena grupė turi daugiau priemonių ir medžiagų nei mes turime savo įstaigos sandėliuose.
Pedagogų ir aptarnaujantis personalas toje mokykloje taip pat nebuvo labai jaunas, panašiai kaip ir Lietuvoje. Bet jų motyvavimas yra išskirtinis.
Kiekvienais mokslo metais visiems švietimo įstaigoje dirbantiems darbuotojams skiriama po 20 eurų. Šią sumą kolektyvas gali panaudoti organizuodamas kokias tik nori išvykas, keliones bendruomenei. Tokiu būdu padedama stiprinti bendruomenės tarpusavio ryšį.
Visi darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigoje, gauna abonementus ir turi nemokamą galimybę kartą per savaitę apsilankyti baseine ir pirčių komplekse ištisus mokslo metus. Taip stiprinama bendra fizinė ir psichologinė švietimo bendruomenės savijauta, tikimasi geresnių veiklos rezultatų dirbant su vaikais. Atrodo, kad jiems tai puikiai sekasi, juk visi žinome, kokie aukšti Suomijos švietimo sistemos pasiekimai“, – stebisi B. Naruševičienė.
Išvykos metu Kėdainių pedagogai neatsispyrė pagundai išsiklausinėti Suomijos kolegų jų švietimo sistemos aukštų rezultatų pasiekimo paslapčių.
[quote author=“Aut. past.“]Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“ jau keletą metų iš eilės sėkmingai dalyvauja programoje „Nordplus Junior“. Būtent šios programos dėka įstaigos pedagogai turėjo galimybę susipažinti bei pasisemti patirties iš Suomijos ikimokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogų.[/quote]
„Beveik visi suomių pedagogai vienbalsiai tvirtino, kad jų švietimo sistema yra itin efektyvi ir gerų rezultatų pasiekiama dėl švietimo politikos sistemingumo, visiško pasitikėjimo pedagogu. Mokytojai sakė, kad pas juos nėra jokių atestacijų nei pedagogams, nei vadovams. Tačiau yra labai aukšti reikalavimai stojantiesiems į pedagogines specialybes universitetuose.
Mokytojas Suomijoje yra viena geidžiamiausių ir prestižiškiausių specialybių, besirikiuojančių šalia teisės, medicinos ir kai kurių kitų, todėl į pedagogines studijas stoja gabiausi bei didžiausią motyvaciją turintys žmonės“, – pasakoja „Purienos“ vadovė.
Komunikabilieji suomiai
Neretai girdime, kad Suomija yra šaltokas kraštas ir žmonės čia nėra nei itin kalbūs, nei dideli mėgėjai bendrauti, tačiau pašnekovė šį mitą tuoj pat skuba paneigti.
„Atvykę sutikome labai draugišką pedagogų kolektyvą, ypatingai šiltus žmones. Sužavėjo jų bendravimas, atidumas ir meilė savo darbui ir tai, kaip jie organizuoja ugdymo procesą. Gal buvome kiek nustebę, kad suomiai darbo valandoms pasibaigus, visiškai neskuba skirtytis į namus – su jais daug bendravome ir po pamokų, ir savaitgalį. Ne tik su pedagogais, bet ir su įstaigos bendruomene po įtemptų dienos veiklų stengėmės kuo daugiau laiko skirti pažinčiai su Suomija, su šia nuostabiai gražia šalimi.
Visi projekto dalyviai turėjo galimybę pasigrožėti išskirtiniu Suomijos kraštovaizdžiu su Koli kalnu. Įvyko įsimintina ir nepakartojama išvyka, kuria suomiai pasistengė nudžiuginti savo svečius, – tai jų tradicinis plaukimas – raftingas, medine motorizuota valtimi, Ruunaa upe per slenksčius – gavome šiek tiek adrenalino, bet džiaugiamės tai išbandžiusios.
[quote author=“Aut. past.“]Nors suomiukai neapkraunami nei namų, nei kontroliniais darbais ar egzaminais, tačiau būtent šios šalies mokiniai rodo vienus iš geriausių mokymosi rezultatų pasaulyje.[/quote]
Ten vaikščiodamos gamtoje jautėmės keistai, žinodamos, kad aplinkui miškuose vaikšto rudosios didžiosios meškos – jos eina kur panorėjusios. Jau vien per rugsėjo mėnesį Lieksos apylinkėse buvo sumedžiota 20 meškų. Pasirodo, ten dauguma pedagogų yra medžiotojų būrelio nariai.
Per susitikimą visus pakerėjo suomių paprastumas, svetingumas ir nuoširdumas. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro jie rūpinosi atvykusiais svečiais visas penkias darbo dienas – puikiai organizavo ugdomąsias ir pažintines veiklas, pateikė daug vertingos informacijos apie savo šalies švietimo sistemą, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, vaišino pačių keptais pyragais, pagamintomis uogienėmis.
Mums, pedagogams, dabar yra labai svarbu įgytas žinias susieti su praktinėmis veiklomis, todėl sugrįžę iš kelionės su savo bendruomene pasidalijome įspūdžiais, aptarėme tai, ką matėme, išbandėme.
Pedagogai ir tėvai sutinka, kad nėra nieko svarbiau, kaip stiprinti ugdytinių sveikatą ir formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius nuo pat mažų dienų“, – tvirtina B. Naruševičienė.
Įgyvendintos idėjos
Suomijoje pasigautos idėjos netruko būti įgyvendintos.
Lopšelio-darželio „Puriena“ kasdienybę įdomesne bei lengvesne padarė net ir visai nedidelės smulkmenos, tokios kaip Suomijoje nusižiūrėti batams nuo sniego ar purvo nusivalyti skirti šepečiai, kurie dabar jau „Purienoje“ įrengti prie įėjimo durų. Vaiikų fiziniam aktyvumui skatinti įrengtas ir estafečių ruožas į grupės įėjimą ir kt.
Tačiau šioje mūsų krašto mažylius ugdančioje įstaigoje buvo pasistengta realybe paversti ir daugiau lėšų bei laiko sąnaudų reikalaujančias idėjas. Ypač darželio kolektyvas džiaugiasi pavykus įrengti Suomijoje nusižiūrėtas atsipalaidavimo erdves vaikams.
„Suomijoje mus sužavėjo ugdymo įstaigoje pamatyti atsipalaidavimui skirti kambariai, kuriuose nuo šurmulio pavargę ar šiaip jautresni mažyliai turi galimybę pabūti tyloje, užsiimti atpalaiduojančiais užsiėmimais ar pasiklausyti raminančios muzikos. Pamanėme, kad ir mes žūtbūt turime tokią erdvę įsirengti. Labai tiksliai visko nukopijuoti nesistengėme, kai ką padarėme visiškai kitaip nei matėme ten, bet, manau, kad mums pavyko ne prasčiau nei suomiams.
Džiugu, kad vaikams ši erdvė labai patiko, jie čia visada noriai ateina ir kas nuostabiausia – iš tiesų čia nurimsta. Vadinasi, greičiausiai viską padarėme teisingai“, – šypsosi projekto dalyvė, darželio „Puriena“ vyresnioji auklėtoja Roma Činikienė.
„Purienoje“ įrengtame ramybės kambaryje skamba meditacinė muzika, čia vyrauja prieblanda, yra daug įvairių švelnią šviesą skleidžiančių prietaisų, ramiems užsiėmimas skirtų priemonių.
„Šios erdvės tikslas – kad vaikai turėtų kur pabūti ramiai. Dažnai vaikai čia atėję daro ką nori, mes neorganizuojame jokių veiklų, tiesiog stebime juos ir būname kartu. Tačiau kartais mes čia mokomės teisingai kvėpuoti, atsipalaiduoti, medituoti, jogos pratimų, darome masažus.
Čia nėra jokių nurodymų – vaikai, nenorintys to mokytis, gali užsiimti kita veikla – ant šviečiančio stalo kurti mozaikas, dėlioti spalvotas skaidrias dėliones ar stebėti vandens burbuliukus vandens šviestuve ir kt. Iš tikrųjų yra nuostabu, kad vaikai čia atėję net ir nenori dūkti, ir be šito jie čia randa sau mielą veiklą. Kai kurie be jokios veiklos tiesiog mėgaujasi ramybe patogiai įsitaisę sėdmaišiuose. Kai kurie vaikai net atsigula ant kilimo, ramiai paguli, pasivarto. Čia atsivedame tik po kelis vaikus, kad būtų ramiau ir jie tikrai galėtų nurimti, pabūti su savimi“, – pavykusiu projektu džiaugiasi Roma.
Pedagogė prisipažįsta, kad atsipalaidavimo kambarys dar nėra iki galo užbaigtas. „Purienos“ pedagogai planuoja jame įrengti žaliąjį kampelį, kuriame būtų gausybė įvairių žalių, gyvų augalų, taip pat erdvę norima papildyti įvairiomis kitomis priemonėmis.
„Esu tikra, kad šis atsipalaidavimo kambarys tikrai ženkliai prisidės prie vaikų emocinės ir psichinės būklės gerinimo. Ir ne tik vaikų. Darbuotojams čia taip pat gera pabūti, nurimti, atsipalaiduoti – užsukame mes čia ir vieni, be vaikų. Tikiu, kad galbūt ir ateityje vaikai kada nors prireikus nusiraminti ar susitelkti, pasinaudos įgūdžiais, įgytais šiame kambaryje“, – viliasi R. Činikienė.
