Kėdainietė iš džiazo kelio neišsuko
Kėdainiai – talentingų, gabių bei veiklių jaunuolių kalvė. Viena iš tokių jaunų ir talentingų asmenų, garsinanti Kėdainius savo muzikiniais gabumais, – Vakarė Urbaitė, negalinti įsivaizduoti savo gyvenimo be muzikos.
Dar ankstyvame amžiuje muzikos mokytojos paskatinta dainuoti Vakarė palaipsniui lavino savo muzikinius gebėjimus – mokėsi Kėdainių muzikos mokykloje, pabaigė Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kur kartu įgijo ir vidurinį išsilavinimą, o šiuo metu studijuoja Vytauto Didžiojo universitete Muzikos akademijos Džiazo katedroje vokalo specialybę.
„Neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos“, – atvirauja Vakarė ir džiaugiasi turėdama galimybę gyvenime daryti tai, kas jai labiausiai patinka.
Nuo darželio iki universiteto – su muzika
Vakarės kelias kartu su muzika prasidėjo darželyje – čia ją dainuoti paskatino mokytoja. Tačiau tuomet atrastas jos talentas dainuoti virto kur kas daugiau negu tik pomėgiu – šiandien Vakarė muzikinius gebėjimus tobulina studijuodama džiazo atlikimo specialybę Vytauto Didžiojo universitete.
„Muzika mano gyvenime yra taip seniai, kiek tik galiu save atsiminti. Dar lankant lopšelį-darželį, kai man buvo maždaug 3–4 metai, muzikos mokytoja pastebėjo mano norą dainuoti ir įtraukė į ansamblį. Manau, kad įtaką man padarė ir mano tėvai, kurie nuolat klausydavo įvairios muzikos, kuri man labai patikdavo.
Vėliau, maždaug nuo 5 metų jau buvau kitoje mokykloje-darželyje, kur taip pat turėjau nuostabų muzikos mokytoją, aktyviai įsitraukiau į dalyvavimą. Dainavau dainų dainelės konkurse, įvairiuose mokyklos renginiuose.
Kai mokiausi antroje klasėje, įstojau į Kėdainių muzikos mokyklą fortepijono klasę. Taip pat jau norėjau ir dainuoti, bet tuomet Kėdainiuose nebuvo tokios galimybės pasirinkimo. Tačiau muzikos mokykla mane užaugino kaip muzikantę ir įkvėpė nenustoti daryti to, kas man labiausiai patiko.
Iš tiesų labai anksti supratau, kad būtent su muzika siesiu savo ateitį, tačiau nežinojau, kiek iš tiesų toli eisiu.
Besimokant vidurinėje mokykloje pradėjau dainuoti choruose, buvau miuziklo solistė, ir noras dainuoti vis labiau augo. Todėl gana anksti nusprendžiau, kad po 8 klasių stosiu į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją džiazo vokalo specialybę.
Na, o po 4 metų konservatorijoje buvau 100% užtikrinta, kad kito kelio neturiu, todėl dabar esu VDU muzikos akademijos pirmakursė“, – prisiminimais, kaip nuo darželio, užsikrėtusi meile muzikai, nukeliavo iki studijų universitete, dalinosi Vakarė.
Muzikai – pirmenybė
Nors Vakarė ir be muzikos turėjo įvairių pomėgių, tačiau pripažįsta, kad įsivaizduoti save be jos – sunku.
„Šiuo metu savęs be muzikos tikrai neįsivaizduoju. Nors daug kitų veiklų išbandžiau, bet niekam niekada neskyriau tiek laiko, kiek skyriau muzikai.
Buvo metas, kai labai norėjau aktyviai sportuoti, lankiau atletiką, siekiau rezultatų varžybose. Taip pat buvo laikotarpis, kuomet lankiau teatro užsiėmimus, šokius, kūriau poeziją.
Tų užsiėmimų, be muzikos, buvo įvairių, tačiau kiekvieną kartą, kai tekdavo rinktis, kam skirti daugiau dėmesio, nugalėtoja būdavo muzika. Visi kiti pomėgiai išliko ir iki dabar, tik po visų mokslų ir veiklų, susijusių su muzika, nelieka laiko jiems visiems įgyvendinti“, – apie tai, kad dėl muzikos nukentėjo kiti pomėgiai, neslėpė Vakarė.
Labai svarbus – tikėjimas
Vakarė, be paskaitų lankymo, dar atranda laiko dalyvauti ir šlovinimo grupės veikloje.
„Dabar mokausi atlikimo meno programoje džiazo dainavimo specialybės. Iš tiesų nors ir nedaug laiko nuo mokslo metų pradžios praėjo, jaučiu didelę pažangą.
Turiu nuostabią specialybės dėstytoją ir daug kitų muzikantų, kurie yra man autoritetai ir aš labai džiaugiuosi, kad studijuoju būtent čia.
Mokslai atima didelę dalį laiko, todėl jokiuose konkursuose šiuo metu nedalyvauju ir chore nedainuoju, bet manau, kad kai studijų metai įsibėgės, ir šie dalykai gali prisidėti prie mano veiklos. Tačiau dabar, be mokslų, dar dainuoju nuostabioje šlovinimo grupėje pavadinimu „Christ Team“.
Galbūt ne visi žino, bet tikėjimas užima pačią didžiausią dalį mano gyvenime. Už visa, ką turiu, ir už tai, ką šiandien esu pasiekusi, pirmiausia esu dėkinga Dievui ir žinau, kad be Jo pagalbos nebūtų taip, kaip yra. Su šia grupe mes šiemet išleidom pirmąjį albumą „Gyvojo Dievo Sūnus“, – apie tikėjimo svarbą jos pačios gyvenime pasakojo Vakarė.
Vakarei labai patinka klausytis gospel (šlovinimo) muzikos ir, atradus nors mažą laisvo laiko akimirką, kurti.
„Išmokusi groti fortepijonu panorau išmokti groti gitara, o dabar daug laiko skyriu bosinei gitarai. Laisvalaikiu daugiausia klausausi gospel muzikos, kurią šiuo metu ir tyrinėju.
Mano mėgstamiausia atlikėja yra Dianne Reeves, kuri nėra šlovinamos muzikos atlikėja, o tiesiog – pati mėgstamiausia. Na, o dar laisvu metu ir pati šiek tiek kuriu – kartais daugiau, kartais mažiau.
Įkvėpimas visada yra tai, kas darosi su tavimi, kas yra tavo širdyje, su kokiomis situacijomis susiduri“, – pasakojo Vakarė.
Ateitis – visiškai nebaisi
Nors Vakarės šeimoje ir nėra muzikuojančių artimųjų, tačiau, jos teigimu, visi susitaikė su jos pasirinkimu tapti muzikante ir be galo ją palaiko, o artimųjų palaikymas jai labai svarbus.
„Visi, ypatingai šeima, jau seniai susitaikė su tuo, ką nusprendžiau veikti savo gyvenime, ir labai mane palaiko.
Mano tėvai visada į mane investavo viską, ką turėjo, kad galėčiau siekti savo tikslų, labai juos myliu ir esu jiems už tai be galo dėkinga“, – atviravo mergina.
Nors darbo rinkoje nėra daug skelbimų apie tai, kad reikia muzikantų, tačiau Vakarei ateitis atrodo visiškai nebaisi.
„Jeigu atvirai, ateitis manęs visiškai negąsdina. Žinau, kad darau tai, kas patinka, ir tai, kam esu pašaukta. Nesvajoju apie didžią karjerą ar populiarumą, tiesiog noriu daryti tai, ką darau geriausiai, ir tikiuosi, kad visada grosiu ar dainuosiu.
Be abejo, kartais pagaunu save galvojančią, jog mane džiugintų mintis apie pedagoginį darbą. Labai noriu mokyti dainuoti, manau, taip ateityje ir nutiks“, – apie ateitį svarstė Vakarė.
