Kalėdiniai sausainiai – kaip nauja meno rūšis

Eglė KUKTIENĖ

Didžiosios metų šventės yra tiesiog neatsiejamos nuo skanėstų. Pradedant šokoladiniais seniais besmegeniais, baigiant garsiuoju „Panettone“ pyragu. O kur dar Kalėdų kvapo kupini imbieriniai sausainukai… Tiesa, jei anksčiau šie saldėsiai buvo vienas iš paprastesnių kalėdinių kepinių namų šeimininkės arsenale, dabar jie tapo kone atskira meno rūšimi. Ar galite patikėti, kad vieno sausainuko dekoravimas gali užtrukti ir 3 valandas? Manome, kad pamatę šiuos lietuvaičių rankomis keptus ir dekoruotus skanėsius tuo tikrai nesudvejosite nei akimirkai…

Kepė nuo mažens

Vaida Skarupskienė sako, kad nuo pat mažens mėgo suktis virtuvėje. O ir tuos pačius imbierinius sausainėlius kepdavusi ir dekoruodavusi baltu glajumi – šis prieššventinis darbas jai labai patikdavo.

„Baigus mokyklą taip jau nutiko, kad studijas pasirinkau menines – dailės pedagogiką. Jose rimčiau atradau savo meninę pusę, atradau daugiau ar mažiau mėgiamas sritis.

Tačiau, žvelgiant į dabartį, turbūt ir tai nebuvo tos tikrosios mano studijos, po jų taip ir nedirbau pagal specialybę, bet niekada nebuvau pamiršusi pomėgio kruopščiai pabaigti net ir menkiausius darbelius“, – pasakoja pašnekovė.

Sunku atsitraukti

Vaida sako, kad dabar taip pamėgtą sausainių dekoravimą ji iš naujo atrado būdama vaiko priežiūros atostogose. Mažylei buvo pusantrų metukų, kai moteris išklausė pirmuosius kursus ir širdimi pajuto, kad tai, ką juose išmoko, jai atneša labai daug laimės.

Įsigijusi pirmųjų priemonių Vaida vis giliau nėrė į sausainių dekoravimo meno pasaulį.

„Pirmieji glazūruoti meduoliai buvo pagaminti prieš Kalėdas ir iškeliavo artimiausiems žmonėms – giminėms, draugams. Taip šis hobis tapo vis didesniu ir labai smarkiai įtraukiančiu užsiėmimu.

Pamenu, kad net naktimis sunkiai galėdavau nuo sausainių atsitraukti, labai patiko pats jų gamybos procesas. Taip ir naktys tapo praktiškai bemiegės dirbant su mažu vaiku“, – šypsosi pašnekovė.

Vaida jau praėjus keliems mėnesiams po kursų ėmė gaminti sausainius draugių šventėms, o sulaukusi komplimentų į šį hobį nėrė stačia galva.

Padeda ir mažylė

„Labiausiai mėgstu kūrybinį procesą, tad pats meduolių kepimas ir glajaus maišymas neteikia tiek daug džiaugsmo, kiek jo suteikia dekoravimas, – pasakoja Vaida ir ima kalbėti apie glajų, kurio gamyba, rodos, anokia paslaptis, tačiau galutinį variantą kiekviena konditerė atranda pati. – Glajaus receptūroje nėra jokios paslapties – pasterizuotas kiaušinio baltymas, cukraus pudra, citrinos rūgštis ir, žinoma, maistiniai dažai.

Pastarųjų bijoti tikrai nereikia, nes jų dedamas vos lašelis, o juk ir valgome jų ne kasdien. Visa kita – skiedimas vandeniu iki reikiamos konsistencijos ir etapais dekoruojami meduoliai“, – pasakoja V. Skarupskienė.

Tiesa, pati ji savo meduolių jau atsivalgiusi, tad gamina pagal patikrintus ir laiko išbandytus receptus, o galutinį rezultatą visada patikrina ir dukra. Ji taip pat mielai pagelbėja mamai virtuvėje.

„Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose su antru mažyliu, o mano hobis, pamažu virstantis į darbą, skaičiuoja trečius gyvavimo metus.

Turiu augančią pagalbininkę, tad beveik niekada nereikia išmesti likusio glajaus, svarbu tik, kad būtų sausainukų, kuriuos mažoji galėtų pati dekoruoti“, – šypsosi Vaida ir priduria, kad mažajai patinka dekoruoti ir pirktinius sausainukus, o anūkėlės padailinti skanėstai yra ir vienas mėgstamiausių senelių desertų.

Kruopštumas darbe, kruopštumas virtuvėje

Kita imbierinių sausainukų dekoravimo platybėse besisukiojanti mūsų herojė Aurelija Vaiciukevičiūtė yra… odontologė.

Tikriausiai nieko nuostabaus, kad didelio kruopštumo ir smulkmeniškumo reikalaujantis darbas puikiai dera su tų pačių savybių reikalaujančiu hobiu.

„Kažkam gali pasirodyti ir keista, kad odontologė daro kažką, nuo ko mes, kaip gydytojai, bandom pacientus atkalbėti, – šypsosi Aurelija. – Tačiau visuomet sakau, kad viską galima su saiku ir, aišku, svarbiausia gerai išsivalyti dantis po pasimėgavimo saldumynais!

O pačiu sausainukų dekoravimu susidomėjau maždaug prieš metus.

Ilgą laiką vis grožėdavausi dekoruotų sausainių nuotraukomis internete, bet nedrįsdavau bandyti, nes man atrodė, kad tai yra pernelyg sudėtingas dalykas. Tačiau pasitaikė puiki proga nuvykti į Klaipėdą, kur viena mergina organizavo sausainių dekoravimo kūrybines dirbtuvėles“, – pasakoja Aurelija.

Dirbtuvių metu ji sako sužinojusi visus pagrindinius sausainių dekoravimo akcentus ir, grįžusi namo, ėmė ir pritaikė įgytas žinias praktikoje.

Pirmieji sausainiai, sako Aurelija, buvo ne visai tokie, kokių ji tikėjosi, tačiau einant laikui atsirado vis daugiau įgūdžių, kurie leido pasiekti norimą rezultatą – sausainį, kurį tikrai gaila valgyti!

Gaila ar negaila?

Pašnekovė neslepia, kad šis hobis yra tikras laiko valgytojas. Pasakyti, kiek tiksliai užtrunka dekoruoti sausainuką, ji net negali – nes tiesiog niekada nežiūri į laikrodį.

„Man tai – vienas malonumas, o laikas, praleistas dekoruojant sausainius, prabėga akimirksniu“, – sako Aurelija.

Ji sako, kad tuos meniškus sausainius valgo pati ir dažnai įkalbinėja juos valgyti ir savo draugus. Kodėl įkalbinėja, paklausite? Ogi dėl paprastos priežasties – dažniausiai sausainukus pamatę žmonės ima dievagotis, kad tokio grožio nė už ką nevalgysiantys.

„Pati sau sausainukus gaminu retai, tačiau aš, asmeniškai, juos tikrai valgau.

Va draugai dažnai sako „gaila valgyti tokius“. Aš tik nusijuokiu ir raginu nesikuklinti ir valgyti, juk mielai prikepsiu jų dar daugiau!

Viena vertus, labai miela, kai taip žmonės įvertina mano kūrinį, tačiau dar didesnis įvertinimas yra tada, kai žmogus pasigroži, o tada suvalgo sausainuką. Juk tam jis ir skirtas – kad skanu būtų ne tik akims, bet ir gomuriui!“, – šypsosi Aurelija.

Įkvėpė sesuo

O štai Eglę Balčiūnaitę-Garionienę sausainukų dekoravimui įkvėpė jos sesuo. Didžiojoje Britanijoje konditere dirbanti moteris ne tik gamina įvairius skanėstus, bet ir veda kursus norinčioms sužinoti daugiau saldžių paslapčių.

Kaip ir priklauso, savo seseriai ji palengvino kelią, padovanojusi daugybę kepiniams reikalingos įrangos, formelių ir galiausiai atskleidusi visas sausainukų kepimo ir dekoravimo paslaptis. Ir visgi ne viskas buvo taip paprasta.

„Ji visuomet mane skatino kažko naujo išmokti, išbandyti. Pamačiusi tuos meduolinius sausainukus supratau, kad jie yra būtent tai, ko aš noriu išmokti.

Dėl to po antrojo vaikelio gimimo nusprendžiau, kad į senąjį darbą nebegrįšiu, ir nusprendžiau išmėginti savo jėgas restorano virtuvėje.

Vis dėlto, ten man buvo per daug spaudimo ir atlaikiau tik mėnesį“, – apie sudėtingą pažintį su profesionalia virtuve pasakoja Eglė.

Tapo darbu

Išėjus iš restorano virtuvės, moteris užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, o kol laukė tinkamo darbo pasiūlymo, ėmė intensyviai mokytis sausainių dekoravimo meno.

Ir… mokslai atsipirko. Dabar saldūs kepiniai yra tapę moters pragyvenimo šaltiniu.

„Jau metai laiko kai meduoliniai sausainiai yra mano pagrindinis darbas. Turiu ir savo savaitės darbotvarkę: sausainukus kepu pirmadienį, glaistau antradienį, trečiadienį supakuoju ir vežu klientams arba siunčiu juos paštu.

Be to, ir pati ėmiau vesti mokymus, tad kai nekepu sausainukų, šio meno mokau ir kitus žmones“, – pasakoja Eglė.

Eglė pasakoja, kad vieno smulkmeniškai išpiešto sausainio dekoravimas trunka net tris valandas. Tačiau ji pati mielai tokius sausainius valgo, mat, kaip ir jos kolegės, mano, jog pagrindine sausainukų misija išlieka nuostabus jo skonis.