Kalėdinė šviesa suspindėjo ir atokiausiuose Kėdainių kaimeliuose

Kaip Kalėdoms jau pasiruošė ar dar ruošiasi kaimiškosios Kėdainių rajono savivaldybės seniūnijos ir jų gyventojai? Kokias Kalėdų tradicijas jie išlaikė? Anksčiau pasakojome, kaip Kalėdoms ruošiasi Gudžiūnų, Dotnuvos, Krakių, Vilainių ir Josvainių seniūnijos. O šiandien sužinosite, kokiomis Kalėdų laukimo nuotaikomis gyvena Pelėdnagių, Surviliškio, Pernaravos, Truskavos ir Šėtos seniūnijos.

Pelėdnagių seniūnija Kalėdų pradėjo laukti bene anksčiausiai

Pelėdnagių seniūnija panašu, eglutę įžiebė viena pirmųjų iš visų kaimiškųjų seniūnijų – kartu su šėtiškiais. Šventė vyko gruodžio 8 d. Prie seniūnijos pastato, V. Koncevičiaus g. 3, auga gyva eglutė, tad seniūnijai nereikėjo rūpintis, iš kur gi gauti eglę.

Seniūnas Edvinas Pagirskas sako, kad stengiamasi panaudoti papuošimus, kuriuos seniūnija yra sukaupusi per ne vienerius metus, tačiau tam, kad papuošimai nesikartotų, kasmet vis tiek skiria šiek tiek pinigų jų atnaujinimui ir nusiperka kažką pelėdnagiškiams nematyto.

„Prie miesto eglutės puošimo idėjų nesideriname. Visi seniūnijoje kartu sprendžiame, kaip puošti eglutę.

Kalėdiniu laikotarpiu mūsų seniūnijos įmonės ir gyventojai daug pastangų deda, kad sukurtų šventinę atmosferą. Kasmet gražiai puošiasi UAB „Pelėdos baldai“, Labūnavos pagrindinė mokykla ir jos skyriai“, – pasakoja seniūnas ir priduria, kad ir gyventojai negali laiko ir pastangų papuošti savo namus – kad Kalėdos būtų šviesios visiems praeinantiems ir pravažiuojantiems.

Surviliškio seniūnijoje Kalėdų nuotaiką kuria visi kartu

Kaip sakė seniūnė Reda Lukošienė, Surviliškio miestelio Kalėdų eglės įžiebimas vyksta tradiciškai – savaitę prieš šv. Kalėdas.

„Šiemet miestelio eglutė bus įžiebta gruodžio 15 d. 17.30 val. mygtuko paspaudimu, ramiai ir jaukiai, kaip tai darome namuose, o visus kviečiame susiburti Surviliškio skyriuje 18 val. į advento vakarą „Tikėjimo stebuklas“, kuriame skambės Vilniaus folkloro ansamblio NALŠIA melodijos. Mes pritariame Kėdainiams ir sakome – Surviliškyje jauku kaip namuose!“

Dekoracijomis-eglutėmis Surviliškio miestelį papuošė Surviliškio bendruomenės moterys.

„Kalėdinę atmosferą mes kuriame bendrai su Kultūros centru ir Bendruomenės centru. Eglutė dažniausiai puošiama seniūnijos teritorijoje, netoli pagrindinio kelio – vieta atrodo geriausia, nes toji eglutė tuomet geriausiai matoma. Visi kartu prieš šventes tariamės, kalbamės, planuojame, siūlome idėjas.

Bendruomenė puošia ir pastatus, vazonuose daro kalėdines kompozicijas. Kartais sprendimai būna spontaniški, kartais būna išgrynintos idėjos iš anksto“, – pasakoja seniūnė.

Ji sako, kad seniūnijoje vasarą žaliavo ir žiedais džiugino bendruomenės centro pastatytuose vazonuose augančios gėlės. Atšalus orui, vazonai niekur nedingo, tad juose atsirado kalėdinės kompozicijos.

O kartais bendruomenės teikia projektus ir didesnėms idėjoms – štai kiek anksčiau Sirutiškio bendruomenė buvo pateikusi projektą, pagal kurį seniūnijoje buvo puošiamasi kalėdiniais rankų darbo nykštukais. „Stengiamės puoštis paprastai, tačiau gražiai ir estetiškai, kad pradžiugintų visus“, – sako pašnekovė.

Seniūnija, tiesa, dar neturi didelės savo eglės. Auga kelios mažesnės, tačiau jos dar nepasiekė to įspūdingo aukščio, kad galėtų tapti centrinėmis seniūnijos puošmenomis. Dėl to seniūnija puošia kirstą eglutę.

„Kol laukiame, kol pasodintos eglaitės užaugs, statome kirstą eglutę, nors nebūna ji labai aukšta – paprastai kokių 3 ar 4 metrų. O jau kai pasodintos eglės užaugs, tada jau galvosime, kaip čia daryti. Kol kas eglutes mums padovanoja“, – pasidžiaugė R. Lukošienė.

Ji sako, kad labiausiai ją nudžiugina kalėdiniu laikotarpiu pamatyti, kad net atokiausiuose kaimeliuose žiba kalėdinės šviesos.

„Žmonės tikrai pasipuošia, tačiau išlaiko tradicijas ir puošiasi daugiausia per Kūčias, Kalėdų išvakarėse. Yra žmonių, kurie pasipuošia dar gerokai prieš Kalėdas, tačiau jų nedaug.

Visgi tikrasis grožis pasimato Kūčių vakarą. Ir tada apvažiavus būna labai gražu. Smagiausia, kad ne tik miestelyje, bet ir atokesniuose kaimuose apvažiavę tikrai matome pasipuošusias sodybas, labai džiugina širdį pamatyti, kad net atokiausiai yra toji kalėdinė dvasia“, – džiaugiasi seniūnė.

Pernaravos seniūnija jau įžiebė Kalėdų eglę

Pernaravos seniūnija Kalėdų eglę įžiebė gruodžio 10 d. Pernaravos seniūnei Viktorijai Švedienei šios Kalėdos bus pirmosios, kai ji šeimininkauja seniūnijoje.

„Anksčiau, žinau, puošdavo ir tas sidabrines egles prie seniūnijos, ir pačios seniūnijos pastatą, langus, seniūnijos viduje pasipuošdavo dirbtinę eglutę.

Tiesa, seniau ir vaikų daugiau būdavo, tad eglutės įžiebimo renginys daugiausia jiems skirtas būdavo“, – sako V. Švedienė.

Seniūnija turi iš anksčiau pirktų kalėdinių papuošimų, žino, kad anksčiau seniūnas rasdavo, iš ko pasiskolinti įdomesnių papuošimų, kad kasmet dekoracijos nebūtų vienodos, o šventinę nuotaiką pavyktų surengti labai neišlaidaujant.

Truskavos seniūnija stebina kasmet vis šviesesnėmis Kalėdomis

Truskaviečiai taip pat eglutę įžiebė gruodžio 12 dieną.

„Eglutė auga prie seniūnijos, specialiai ją tam pasodinome. Tai štai, užaugo jau, jos aukštis apie penkis metrus. Tad papuošti ją iki paties viršaus nėra labai lengva, yra ten ką veikti“, – kalbėjo seniūnas Vytautas Zakaryza.

Jis, kaip ir dauguma kitų seniūnų, sakosi turintis prikaupęs dekoracijų iš ankstesnių metų, tačiau taip pat vis stengiasi kažką atnaujinti. Galų gale dekoracijos ir morališkai pasensta, o ir švieselės kartais „paveda“ ir skubama pirkti naujas – nes kokios Kalėdos, jei eglutė iš toli nešviečia?

Tačiau, panašu, Truskavoje ne tik eglutės gyventojai susirenka pažiūrėti.

Truskavos kultūros centre vyko atlikėjų Vaidos Genytės, aktorės Sandros Daukšaitės ir pianistės Aušrinės šventinis koncertas. Po koncerto Truskavos seniūnijos kiemelyje visi susirinko pasigrožėti įstaigų, bendruomenių sukurtomis eglučių instaliacijomis ir, žinoma, buvo įžiebta pagrindinė seniūnijos eglutė. Šventę užbaigė įspūdingas fejerverkas.

„Puošiasi žmonės, kur jau nesipuoš. Ir tikrai elektros kainos neišgąsdino. Yra žmonės, kurie puošiasi kasmet tikrai labai gražiai, tradiciškai žinome, kuriose sodybose bus kalėdinė dvasia, kurie namai bus kalėdiški. Bet kasmet besipuošiančių skaičius auga, tad kaskart tikrai nustebina vis šviesesnės Kalėdos seniūnijoje“, – sakė seniūnas V. Zakaryza.

Šėtos seniūnijoje ne blizgučiai ir girliandos yra tikroji švenčių esmė

Kaip ir Pelėdnagiuose, taip ir Šėtoje eglutė įžiebta palyginus anksti – gruodžio 8 dieną 18 val. Tiesa, su eglute seniūnui buvo kiek galvos skausmo, mat ankstesnio seniūno pasodinta eglė, nors ir buvo didelė, bet ilgainiui susirgo, pasidarė netvirta ir nusprendus, kad kelia pavojų, teko ją nukirsti.

„Taip vadinamos centrinės eglutės dėl to nebeturime. Nauja atsodinta tik prieš kelis metus ir dar nespėjo užaugti.

Kelis metus iš eilės naudojome negyvą eglutę, kurią pasigaminome patys, tačiau iš vietos bendruomenės išgirdome, kad savadarbė ir „negyva“ – gyventojams jau yra atsibodusi, todėl šiais metais bandysime papuošti gyvą, kirstą eglutę.

Surasti tokią nėra paprasta – mes tai vadiname „metų iššūkiu“, bet kas ieško – tas suranda. Be to, ir nustebinti ką nors šiais laikais nelengva, juolab kai pagrindinės savivaldybių  miestų žaliaskarės varžosi tarpusavyje gražiausios rinkimuose“, – pasakoja Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša.

Jis sako, kad, kaip ir dauguma seniūnų, naudojo dekoracijas, kurias per daugelį metų sukaupė seniūnija. 

„Aišku kasmet, kiek leidžia finansinės galimybės, kažkiek bandome atsinaujinti, bet dažniausiai, jei ir pavyksta sutaupyti, pirmiausia stengiamės įsigyti ir pakeisti kasdienėje seniūnijos veikloje naudojamą pasenusią techniką bei priemones, todėl kalėdinės dekoracijos dažniausiai lieka paskutinėje vietoje arba pinigų joms visai nelieka“, – sako seniūnas.

Na, kaip bepažiūrėsi, ūkiškas požiūris, juo labiau kad seniūnija ir su turimais resursais bendromis jėgomis ir savo pačių idėjomis visada stengiasi atliepti gyventojų poreikius ir rūpinasi, kad šventės būtų mielos kiekvieno akiai.

„Eglutės papuošimą derinome su Šėtos kultūros centro kolegomis, nes gyvename tame pačiame pastate po vienu stogu, todėl esame pasiskirstę darbais – seniūnija ieško žaliaskarės ir ją puošia, o kultūros centras organizuoja eglutės įžiebimo šventę.

Eglutę įžiebė bei pasipuošė ir Pagirių miestelis.

Viską atliekame turimų finansinių galimybių ribose, todėl, mano akimis žiūrint, kalėdiniu laikotarpiu seniūnija atrodo taip, kiek tų galimybių turime.

Visada norisi geriau ir gražiau, galbūt net kartais ir „išsišokti“, ir su miesto seniūnija pasivaržyti, deja, tenka pripažinti, kad kol kas to padaryti negalime“, – neslepia seniūnas.

Vis dėlto jis primena, kad ne blizgučiai ir girliandos yra tikroji švenčių esmė.

„Norėčiau palinkėti visiems Kėdainių krašto žmonėms, kad Didžiųjų metų švenčių laukimas neprailgtų, o joms atėjus linkiu, kad visų Jūsų namų neaplenktų šiluma, artimųjų meilė ir džiaugsmo akimirkos…“ – linkėjimus šėtiškiams ir visiems kraštiečiams siunčia R. Boreiša.