Kaip kraštiečius palies nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai?
Antradienio popietės duomenimis, Kėdainiuose daugiau nei du su puse karto viršyta kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė. Patariama vengti būti lauke./ Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Valdantieji dėlioja paskutinius štrichus kitų metų biudžeto projekte. Tiesa, mokestiniai pakeitimai, iš kurių tikėtasi nemažo indėlio biudžete, vis dar koreguojami. Sulaukus itin didelio visuomenės pasipriešinimo palengvintos automobilių taršos mokesčio sąlygos, taip pat bandoma sušvelninti ir nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus.
Mažės neapmokestinamasis dydis
Paskutinis svarstymui pateiktas NT mokesčio siūlymas numato mažiausią mokesčio tarifą 0,5 proc. Taip pat siūloma sumažinti neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto dydį nuo dabartinės 220 000 eurų vertės iki 150 000 eurų vertės. Daugiavaikėms šeimoms arba tėvams, auginantiems neįgalų vaiką, mokestinė vertė mažėtų nuo 286 000 eurų iki 200 000 eurų.
Pataisos turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų, jomis tikimasi surinkti lėšų į biudžetą bei suvaldyti NT burbulo grėsmę.
Sunkiau senjorams
„Capital Kėdainiai“ nekilnojamojo turto brokeris Raimundas Povilionis „Rinkos aikštei“ teigė, kad siūlomi mokesčio pakeitimai gali sukelti problemų vienišiems senjorams, kurie turi brangesnio nekilnojamojo turto. Mat paprastai, jei NT valdo sutuoktiniai, turto suma pasidalina pusiau ir dažnai numatytos mokestinės ribos neperžengia.
„Tarkime, jei šeima turi turto už 250 000 eurų, tai padalinus kiekvienam po 100 000 eurų, gaunasi, kad lieka sumokėti mokesčius nuo perviršio – 50 000 eurų vienam sutuoktiniui arba abiems sutuoktiniams nuo 25 000 eurų perviršytos sumos. Sunkiau būtų vienišiems senjorams, kurie turi tokio turto, pavyzdžiui, už 170 000 eurų. Jei būtų abu sutuoktiniai, valdantys tokios vertės turtą, jiems nieko mokėti nereikėtų, bet kadangi likęs vienas asmuo, valdantis tokį turtą, jam tektų mokėti mokesti nuo to, kas yra virš 100 000 eurų vertės“, – komentavo specialistas.
Rinka stabili
Tikriausiai daugelis atsimena paskutinį NT rinkos burbulą Lietuvoje. Siekiant, kad tokios situacijos nesikartotų ir rinka išliktų kiek įmanoma stabilesnė, į pagalbą pasitelkiamos ir mokestinės priemonės.
„Tiek NT mokestis, tiek kiti mokestiniai tarifai, pavyzdžiui, bankų paskolų išdavimo sugriežtinimas, prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo, todėl laiku įgyvendinant tokias priemonės, jos padeda išvengti NT burbulų susiformavimo. Kita vertus, šiuo metu situacija NT rinkoje yra stabili, tačiau regionuose situacija chaotiškesnė ir sunkiau prognozuojama nei didžiuosiuose miestuose.
Paskolų srautas namų ūkiams yra apie 9 proc., kainų didėjimas – tarp 6–7 proc., darbo užmokesčio augimas – 9–10 proc. (2019 m. LB informacija), todėl šiuo metu esant tokioms sąlygoms NT burbului susiformuoti tikimybių mažai. Kėdainių rajono gyventojų įsiskolinimų lygis yra žemas, mat perkama dažniau už grynuosius pinigus, įsiskolinimų santykis su pajamomis mažėja, būstas įperkamas, o paskolų palūkanos žemos, taip pat auga pajamos“, – komentavo R. Povilionis.
[quote author=“Aut. past.“]Specialistų teigimu, dabartinė situacija Lietuvoje apskritai gerokai skiriasi nuo to, kas buvo prieš 12 metų. Todėl ir NT burbulo tikimybė mažesnė, o ir prognozuojamos krizės pasekmės veikiausiai bus žymiai švelnesnės.[/quote]
Specialisto teigimu, praeitą kartą NT burbulas Lietuvoje susidarė dėl beveik nereguliuojamos paskolų rinkos, euforinių vartotojų lūkesčių, vienadienių vystytojų gausos, spekuliantų, kurie iškreipė apklausą ir sudarė prielaidas staigiam kainų šuoliui.
Krizės padariniai – švelnesni
Specialistų teigimu, dabartinė situacija Lietuvoje apskritai gerokai skiriasi nuo to, kas buvo prieš 12 metų. Todėl ir NT burbulo tikimybė mažesnė, o ir prognozuojamos krizės pasekmės veikiausiai bus žymiai švelnesnės.
„Labai didelis kokybinis pokytis įvyko Lietuvos bankui ėmus griežčiau reguliuoti paskolų rinką. Pagrindiniai saugikliai, ribojantys paskolų gavėjų prisiimamą riziką ir kurių nebuvo dar prieš dešimtmetį, yra minimalaus įnašo, minimalios paskolų trukmės, maksimalios paskolos grąžinimo išlaidų ir gaunamų pajamų santykio reikalavimai. Kredito gavėjų riziką mažina dar ir tai, kad Lietuvai įstojus į euro zoną, nebėra vertinama šalies valiutos rizika – prieš krizę nemaža dalis paskolų buvo teikiama litais, todėl bankai prie savo maržos pridėdavo VILIBOR palūkanas. Krizės metu mažos šalies valiutos nuvertėjimo rizika gali išaugti daugiau nei euro zonos, o šiuo metu dėl bendros valiutos šios papildomos rizikos nebėra. Visi šie veiksniai reiškia, kad tiek paties būsto kainų burbulo tikimybė yra gerokai mažesnė, tiek galimos krizės pasekmės galimai daug švelnesnės nei prieš dešimtmetį kilusios krizės metu“, – komentavo NT brokeris.
R. Povilionio teigimu, sąlygos visai kitokios, nei buvo prieš 12 metų. Rinka daug sveikesnė, o žmonės būstus perka dėl kitų paskatų – ne dėl pigių paskolų ar lengvo skolinimosi.
„Apibendrinant, manau, kad Kėdainių rajone NT mokesčio pakitimas palies labai nedidelę dalį asmenų ir kažkokios apčiuopiamos įtakos NT rinkai neturės“, – ramino specialistas.
[quote author=“D. Kaminskas“]Regionuose NT mokestis paliestų gerokai mažiau žmonių, mat ir nekilnojamojo turto kainos čia ženkliai mažesnės. Nebent šeima turi ne vieną būstą, tuomet jau tikėtina, kad mokesčio pakeitimai paliestų ir juos.[/quote]
Ar tikrai reikia?
Pasigirdo svarstymų ir apie tai, ar tikrai toks mokestis yra reikalingas. Štai mūsų kaimyninė šalis Estija puikiai verčiasi ir neturėdama jokio NT mokesčio. Be to, jei mokestis būtų įvestas, lėšos surinktos būtų tik kitų metų gale. Vis dėlto Seimo nariai lengvai šios temos nepaleidžia, nors ir pasipriešino siūlytai daugiau kaip perpus mažesnei nei dabar mokesčio kartelei. Seimo narys Darius Kaminskas savo ruožtu kalbėjo, kad svarstant mokesčio klausimą buvo galvota apie jaunas šeimas, ypač tas, kurios turi nekilnojamojo turto didžiuosiuose miestuose.
„Pirmiausia buvo siūlyta NT mokesčio kartelę nuleisti iki 100 000 eurų. Seimas tam nepritarė, nes buvo manoma, jog tai paliestų daug gyventojų, ypač didžiuosiuose miestuose. Paliestų ir vienišus pensijos sulaukusius žmones, kurie turi nekilnojamojo turto.
Dėl to buvo nuspręsta kartelę kiek padidinti iki 150 000 eurų. Ir vis tiek vyksta diskusijos šiuo klausimu – ar apskritai reikalingas šis mokestis, kiek jis pinigų įneštų į biudžetą. Didžiuosiuose miestuose jaunos šeimos, įsigijusios būstą, paėmusios paskolą, gali stipriai pajusti šio mokesčio svorį.
Tuo tarpu regionuose NT mokestis paliestų gerokai mažiau žmonių, mat ir nekilnojamojo turto kainos čia ženkliai mažesnės.
Nebent šeima turi ne vieną būstą, tuomet jau tikėtina, kad mokesčio pakeitimai paliestų ir juos.
Vis dėlto sunku nuspėti, kas bus nuspręsta, mat Seime šiuo klausimu vis dar verda diskusijos“, – teigė D. Kaminskas.
