Kaip derėtų elgtis nelaimingo atsitikimo metu?

 Kaip derėtų elgtis nelaimingo atsitikimo metu?

Nelaimingų atsitikimų skaičiai, anot Kėdainių ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjos Rimantės Hofmanienės, ypač išauga po ilgųjų savaitgalių, kaitriomis vasaros dienomis./ Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Džestina BORODINAITĖ

Vasara – ne tik atostogų, bet ir dažnesnių traumų bei nelaimingų atsitikimų metas. Pastebima, kad šiltuoju metų sezonu padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija sodo ir daržo trąšomis, maistu, neatsargiai laikomais skysčiais, taip pat nukenčia nuo vabzdžių įgėlimo, patiria saulės ar šilumos smūgius, susiduria su įvairiomis traumomis per pramogas ar darbus.

Pastaruoju metu ir Kėdainiuose padažnėjo tokių atvejų, sako VšĮ Kėdainių ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė.

Dažniausiai kreipiasi

„Dėl šilumos ir saulės smūgio ypač nukenčia ir dažniausiai į mūsų gydymo įstaigą kreipiasi sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetikai, nėščiosios, kūdikiai, taip pat vyresnio amžiaus žmonės.

Traumos dažniau pasitaiko darbingo amžiaus žmonėms ir vaikams, nes tai dažniausiai susiję su vasaros darbais ir pramogomis.

Kai tuo tarpu apsinuodijimai būdingi įvairioms amžiaus grupėms“, – informaciją pateikia R. Hofmanienė.

Ragina būti atidiems

Nelaimingų atsitikimų skaičiai, anot skyriaus vedėjos, ypač išauga po ilgųjų savaitgalių, kaitriomis vasaros dienomis.

R. Hofmanienė ragina būti atidiems ir dalijasi keliais paprastais patarimais, kaip derėtų elgtis nelaimingo atsitikimo metu.

Jei apsinuodijote

„Kalbant apie apsinuodijimus, jei žmogus netyčia suvalgė ar išgėrė kenksmingų medžiagų, tačiau sąmonės neprarado, reikėtų sugirdyti vandens.

Jei nuodai sudirgino odą, ją reiktų nuplauti vandeniu su muilu, jei pateko į akis, pažeistą akį nedelsiant plauti tekančiu vandeniu 15–20 minučių, pakeliant akių vokus.

Prisikvėpavus kenksmingų medžiagų – pirmoji pagalba būtų grynas oras.

Be abejonės, visais atvejais, jei pasijutote blogai ar įtariate, kad šalia esantis asmuo apsinuodijo, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžia skyriaus vedėja.

Geluonį būtina pašalinti

Toksinių bei alerginių reakcijų organizme, anot R. Hofmanienės, paprastai sukelia bičių, vapsvų, širšių, skruzdėlių, sparvų bei gylių įkandimai – įgėlimo vietoje juntamas aštrus skausmas, tą vietą stipriai niežti, ją gali tvinkčioti, oda parausta, patinsta.

„Bitės įgėlimo vietoje gali likti tamsus geluonis. Pastarąjį būtina atsargiai pašalinti, švelniai nubraukiant“, – pabrėžia specialistė.

Pavojingiausia – bendra organizmo reakcija

Pavojingiausia po įgėlimų, skyriaus vedėjos teigimu, – bendra organizmo reakcija: kai svaigsta galva, pykina, kamuoja vėmimas, bendras silpnumas, bėrimas, plintantis visame kūne, padažnėjęs kvėpavimas ir/ar atsiradęs švokštimas, kai netenkama sąmonės.

„Šiais atvejais reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Taip pat būtina atsiminti, kad jei įgelta į galvos ar veido sritį – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį, vietinė audinių reakcija ir be alergijos požymių gali būti grėsminga gyvybei, nes gali ištinti kvėpavimo takai ir taip sutrikti kvėpavimas.

Jei žmogus nealergiškas vabzdžio nuodams, simptomai pranyksta savaime arba pakanka vietiniam gydymui skirto tepalo“, – pažymi R. Hofmanienė.

Ištikus šilumos ar saulės smūgiui

Šilumos ar saulės smūgis kartais ir abu vienu metu, pasak R. Hofmanienės, paprastai ištinka nesaugant galvos nuo tiesioginių saulės spindulių, nesilaikant tam tikrų taisyklių būnant ar dirbant aukštoje aplinkos temperatūroje.

„Ištikus šilumos ar saulės smūgiui jaučiamas silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, spengimas ausyse, įvairaus sunkumo sąmonės sutrikimai, dažnas kvėpavimas ir pulsas, kraujospūdis gali kristi arba kilti.

Sunegalavus iš pradžių stipriai prakaituojama, vėliau išsekus kompensaciniams mechanizmams prakaitas nebeišsiskiria, oda tampa sausa, raudona, kūno temperatūra kyla aukščiau nei 40 laipsnių.

Perkaitusiam žmogui padėti reikia, tačiau derėtų vadovautis sveiku protu – svarbiausia nepanikuoti ir prisiminti tris paprastus žingsnius.

Pirmiausia reikėtų nuvesti žmogų į pavėsį ar į vėsią, tiesiogiai saulės nekaitinamą aplinką.

Tada paguldžius ar pasodinus kūną ir galvą švelniai vėsinti šaltu, bet jokiu būdu ne lediniu vandeniu sudrėkinta medžiaga ir, jei žmogus sąmoningas, duoti atsigerti vandens.

Jokiu būdu negalima duoti dehidrataciją skatinančios kavos ar gėrimų su kofeinu, griežtai draudžiamas ir alkoholis.

Bene dažniausiai klystama bandant kuo skubiau žmogų atvėsinti: pasitelkiami ledukai, bandoma į vandenį nardinti visą kūną. Tai yra labai pavojinga, nes gali sukelti šoką.

Dar viena brangiai kainuoti galinti klaida yra bandyti staigiai numušti temperatūrą vaistais. Neduokite aspirino ar paracetamolio, nes vaistai sutrikdys organizmo bandymus atiduoti šilumos perteklių. Vėsinti turime fizinėmis priemonėmis, ne medikamentais.

Jei nukentėjęs žmogus stipriai vemia, jo būklė negerėja, netenkama sąmonės – nieko nelaukiant turi būti kviečiama greitoji pagalba“, – pabrėžia skyriaus vedėja.

Jei patyrėte traumą

Kalbėdama apie traumas: žaizdas, lūžius, R. Hofmanienė sakė, jog dažniausiai jos patiriamos dirbant ūkio darbus, tačiau nemažai atvyksta smurto aukų, apkvaišusių nuo alkoholio bei narkotikų: „Lūžiai sudaro apie 20 proc. sužeidimų, 80 proc. – minkštųjų audinių pakenkimai, raiščių plyšimai, patempimai.

Esant uždaram lūžiui, būtina imobilizacija parankinėmis priemonėmis: lentele, lazda, skėčiu ir pan. Taip pat padės ir nuskausminamieji vaistai. Po to būtina važiuoti į ligoninę arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Esant atviram lūžiui, žaizdą reikia aptvarstyti, lūžgalį imobilizuoti, išgerti nuskausminamųjų vaistų.

Taip pat patartina negerti skysčių, nes atliekant operaciją tai trukdys nejautrai.

Įkandus šuniui, taip pat reikia kreiptis medikų pagalbos, kad žaizdą būtų sutvarkyta, įšvirkšta vaistų nuo stabligės.

Tuo tarpu persipjovus pirmiausia reikia stengtis sustabdyti kraujavimą spaudžiamuoju vatos-marlės tvarsčiu. Jeigu po ranka yra antiseptinių tirpalų, žaizdą derėtų išplauti ir dezinfekuoti.

Nereikia rišti jokių timpų. Jeigu tvarstis permirksta krauju, aptvarstyti papildomai. Pažeistą galūnę reikia laikyti pakeltą.

Rekomenduojama išgerti nuskausminamųjų vaistų ir važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą, kur nukentėjusysis bus paskiepytas nuo stabligės, chirurgai sutvarkys žaizdą“.

Ragina nedelsti ir kreiptis

Patyrus bet kokią traumą, R. Hofmanienė ragina nedelsti: „Kuo anksčiau bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, tuo greičiau žaizda bus sutvarkyta, ji greičiau užgis.

Po 6–12 valandų suteikta pagalba nebus tokia efektyvi, nes per tą laiką žaizdoje esantys mikrobai prailgins gijimo laiką.

Sunkiausiai gyja muštos, traiškytos, užterštos, tarkime, žemėmis, žaizdos.

Paprastai žmonėms sunku susitvarkyti tokias žaizdas, todėl ir šiais atvejais reikia vykti į medicinos įstaigą.

Visų traumų atvejais pirmąją parą labai efektyvūs šaldomieji kompresai. Jie sumažina skausmą, tinimą“.

Baigdama pokalbį skyriaus vedėja linki džiaugtis vasara ir saugoti save bei aplinkinius.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video