Ką veikia buvusio J. Radvilos studijų centro dėstytojai?
Kėdainiuose veikęs Kauno kolegijos Humanitarinių studijų centras kartu su studentais ir dėstytojais nuo 2017 m. rugsėjo buvo perkeltas į Kauną. Jame ir toliau vykdomos socialinės pedagogikos, kultūrinės veiklos vadybos, anglų kalbos ryšiams su visuomene bei kitos studijų programos. Kaip sekasi buvusiems centro dėstytojams ir studentams, pasiteiravome Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro filologijos ir edukologijos katedros vedėjo pareigas ėjusio Alberto Juodeikos.
Nuspręsta reorganizuoti
A. Juodeika informavo, kad visus 2017–2018 metus Kauno kolegijoje toliau veikia Humanitarinių studijų centras.
„Nuo 2018 m. rugsėjo nuspręsta reorganizuoti buvusį Humanitarinių studijų centrą, nes išsiplėtė studijų programų pasiūla studentams. Šiuo metu buvęs Humanitarinių studijų centras transformavosi į du skirtingus vienetus dviejuose kolegijos fakultetuose. Verslo fakultete buvo suformuota Komunikacijos katedra, kuri kuruoja Taikomosios komunikacijos ir Kultūrinės veiklos organizavimo studijų programas, o Menų ir ugdymo fakultete atsirado Kalbų centras, kuriame vykdomos kalbinės studijų programos, t.y. Anglų kalba ryšiams su visuomene ir Verslo anglų kalba“, – pasakojo A. Juodeika.
Pasikeitė pareigos
Komunikacijos katedros vedėju tapo pats A. Juodeika, tuo tarpu buvusi Humanitarinių studijų centro vadovė Jolanta Bareikienė tapo Menų ir ugdymo fakulteto dekane.
„Kaip matote, pasikeitimai yra gana nemaži, tačiau jie buvo būtini, norint išlikti patraukliems savo studijų programomis tarp jaunų žmonių. Kad ir kaip gaila istorijos laikotarpio Kėdainiuose, tačiau padalinio išsikėlimas į Kauną buvo neišvengiamas žingsnis, nes priešingu atveju būtų laukęs tiesiog visiškas išnykimas. Išsikėlus į Kauną stabilizavosi studentų skaičius, jauni žmonės mieliau renkasi koncentruotas studijas didmiesčiuose. Vertinant, ar gerai, kad aukštasis mokslas koncentruojasi keliuose didesniuose šalies miestuose, svarbiausia suprasti, kad Lietuva neturi tiek žmogiškųjų išteklių ir lėšų, kad galėtų kiekviename mieste turėti aukštąją mokyklą arba jos padalinį. Tenka keistis ir transformuotis kartu su realijomis“, – pasakojo A. Juodeika.
