Juozo Paukštelio progimnazija – aktyvi Europos Sąjungos projekto dalyvė
Šiais mokslo metais Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos bendruomenė dalyvavo naujajame Erasmus + projekte „Facing and dealing with Change: a challenge for future youth around Europe“. Tai – reikšmingas „Erasmus+“ projektas, įtrauktas į KA210-SCH – Mažos apimties partnerystė mokyklinio ugdymo srityje – veiksmų tipą. Šiam projektui Europos Sąjunga iš viso skyrė 60 000 eurų vienkartinę išmoką. Projekto prioritetai: įtrauktis ir įvairovė visose švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, aplinka ir kova su klimato kaita, skaitmeninės transformacijos problemų sprendimas ugdant skaitmeninį pasirengimą, atsparumą ir gebėjimus. Projekte dalyvavo penkių šalių mokyklų bendruomenės: Ispanijos, Graikijos, Serbijos, Rumunijos ir Lietuvos.
Įvairiapusė ir prasminga projekto veikla, koordinuojama mokyklos direktorės Terezos Sotnik, vyko visus mokslo metus. Projekto koordinatorės – anglų kalbos mokytojos Ilmera Orlė ir Brigita Jokubauskienė. Įgyvendintas pagrindinis projekto tikslas – supažindinti švietimo bendruomenę su veikla. Informacija apie projektą buvo skelbiama mokyklos svetainėje, „Facebook“ paskyroje, skelbimų lentoje.
Europos kalbų diena
Pirmasis projekto renginys – Europos kalbų diena. Tai tradicinė Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos šventė. Mokiniai, užsienio kalbų mokytojų padedami, kūrė stendą – Erasmus projekto šalių partnerių kontūrus dėliojo iš plastikinių butelių kamštelių. Vyko šventinės anglų kalbos pamokos, viktorinos. Mokiniai plačiau susipažino su užsienio šalimis, jų atributika. Pertraukų metu mokyklos erdvėse skambėjo muzika lietuvių, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
Progimnazijos mokiniai drauge su kitų keturių šalių mokiniais dalyvavo projekto logotipo konkurse. Septintų klasių mokiniai, informacinių technologijų mokytojo V. Jasiulevičiaus padedami, kūrė projekto logotipą. Naudodami įvairias priemones ir vartodami anglų kalbą, visi stengėsi atrasti pačią projekto esmę. Slapto balsavimo metu buvo atrinkti geriausi, labiausiai projekto tikslą atspindintys logotipai. Projekto koordinatoriai nugalėtoju išrinko Enos Tomič – Serbijos mokyklos „Osnovna Skola Sveti Sava“ mokinio sukurtą logotipą. Nugalėtojas gavo nugalėtojo sertifikatą, visi kiti – dalyvavimo sertifikatą.
Geriausių logotipų autoriams buvo įteikti „Erasmus+“ projekto sertifikatai.
Šie atrinkti logotipai pateikti „Erasmus+“ projekto platformoje.
Lietuvos ir Serbijos mokiniai sukūrė skaitmeninę knygą, kurioje publikuojama visa projekto veikla.
Vyko nuotolinės paskaitos
Įdomios informacijos buvo pateikta paskaitose, kurias vedė filosofė, bioetikos mokslų daktarė Carme Perelló Íñiguez. Pirmojoje paskaitoje lektorė apibūdino įvairovės ir įtraukties sąvokas iš bioetikos perspektyvos, aiškino mokiniams, kaip suprasti įvairovės svarbą ir įtraukiančio požiūrio vaidmenį šiuolaikiniame piliečių gyvenime, akcentavo lygias galimybes skatinančią piliečių empatiją, mokytojams pasiūlė klasės poreikių įvairovės sprendimo būdus.
Kitoje nuotolinėje paskaitoje buvo kalbama apie tai, ar žmonės turi teisę kištis į aplinką ir planetą siekdami sau naudos? Ar etiška žmonėms išnaudoti ir eksperimentuoti su gyvūnais, kad pagerintų savo gyvenimą? Kaip žmogus, pasitelkdamas technologijas, galėtų pagerinti aplinką? Bioetikos ekspertė Carme Perelló Íñiguez ragino mokinius pagalvoti apie pasaulio tvarumą, kas tai yra ir kodėl tai svarbu mums, pasaulio piliečiams. Šis užsiėmimas leido mokiniams išsiaiškinti temos esmę ir taip praplėsti jos aprėptį visuomenėje.
Magistrė biologė Ana Samardžić vedė seminarą, kuriame buvo kalbama apie mėsėdžius augalus ir heterotrofinę mitybą. Serbijos mokyklos Osnovna Ŝkola Sveti Sava mokiniai dalyvavo pristatyme gyvai ir turėjo galimybę pamaitinti augalus džiovintomis lervomis. Po pristatymo mokiniai tyrinėjo retas augalų rūšis, kurias galima rasti jų šalyje, kūrė skaitmeninę brošiūrą ir dalijosi jos rezultatais, taip ugdydami visų šalių partnerių informuotumą apie gamtinę įvairovę.
Reikšmingas seminaras „Klimato kaita: žmogiškasis problemos veiksnys“. Šiame seminare kiekvienos šalies ugdytiniai nagrinėjo ir pabrėžė vienos konkrečios žmogaus veiklos atsakomybę už klimato kaitos reiškinį – problemą. Buvo nagrinėjamos šios veiklos rūšys: žemės ūkis – gyvulininkystė, pramonė, turizmas ir per didelis žaliavų ir energijos šaltinių vartojimas ir / arba išeikvojimas. Kiekvienos mokyklos grupė atliko tyrimą, kurio rezultatais pasidalijo vaizdo konferencijos.
Informatyvi buvo Serbijos biologės Anos Samardžič paskaita. Nuotolinė paskaita vyko Serbijos Sveti Sava pagrindinėje mokykloje. Mokiniai klausėsi pasakojimo apie vėžlius, jų gyvensenos ypatumus ir įdomybes. Sužinojo, kaip svarbu saugoti retas rūšis ir biologinės įvairovės vertę. Visi galėjo užduoti klausimus ir diskutuoti su lektore.
Projekto dalyviams įsiminė VDU ir KU dėstytojo, geologo J. Šeškaus paskaita „The natural history of material World“. Mokiniai kartu su Serbijos, Rumunijos, Ispanijos, Graikijos bendraamžiais klausėsi pasakojimo apie įvairius žemėje vykstančius reiškinius, pagilino savo žinias apie žemės geologinę raidą, žmogaus keliamus pavojus gamtai. Lektorius įdomiai pasakojo, kaip keitėsi žemė, kaip susiformavo šiandieninis pasaulis.
Labai svarbi ir reikalinga projekto veikla, siekiant padėti vaikams geriau suprasti perdirbimo tikslą – senų daiktų perdirbimas ir naujo gyvenimo suteikimas. Iš pradžių vaikai dalyvavo seminare ir mokymuose apie atliekų perdirbimą. Stebėjo, kaip rankdarbių dirbtuvėse gaminami įvairūs daiktai iš antrinių žaliavų ir pramoninių atliekų, vyko praktinė veikla. Mokiniai rinko ir rūšiavo šiukšles. Projekte dalyvaujantiems mokiniams buvo organizuotos dvi išvykos. Į Tado Ivanausko muziejų Kaune ir UAB „Ekonovus“ – vieną didžiausių atliekų tvarkymo bendrovių Lietuvoje.
„Erasmus+“’ projekto lėšomis progimnazijos teritorijoje buvo atlikti žaliosios klasės atnaujinimo darbai, įrengta edukacinė-integruota erdvė, skirta mokinių gamtamoksliniam-kalbiniam ugdymui. Tai erdvės, kurioje galės ne tik mokytis, pažinti augalus, bet atsipalaiduoti, mėgautis grynu oru ir įkvepiančia aplinka
Projektas suteikė žinių
Šis projektas suteikė mokiniams žinių, kaip spręsti aplinkosaugos problemas ir kovoti su klimato kaita mokyklų ir atskirų asmenų lygmeniu. Mokiniai sužinojo apie žaliųjų plotų svarbą jų aplinkoje, taip pat praktiškai prisidėjo prie tokių erdvių kūrimo, susipažino su žaliosios erdvės kūrimo bei priežiūros procesu ir taip geriau suprato jos svarbą. Šios veiklos rezultatas – mokykloje sukurta žalioji erdvė, kurią galima naudoti ne tik kaip mokymosi ir darbo, bet ir kaip poilsio bei atsipalaidavimo vietą.
Džiaugiamės projekto rezultatais ir esame įsitikinę, kad šio projekto veiklos padės mokiniams pasiekti geresnių rezultatų tiek akademiniu, tiek emociniu požiūriu.