Kovo 11-osios signataras kraštietis K. Rimkus: „Niekas negalvojo, kad Lietuva gali pasiekti Europos lygį“
Paklaustas, ko norėtų palinkėti sau jubiliejaus proga, Kęstutis Rimkus sakė: „Pajuokaujant galiu pasakyti, kad būtų geriausia, jog labai nesirgčiau ir sveikas numirčiau – pats geriausias linkėjimas“./Asmeninio archyvo nuotr.
Balandžio 12-ąją garbų 70 metų jubiliejų minėjo daugeliui Kėdainių rajono gyventojų gerai žinomas Kovo 11-osios signataras, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas Kęstutis Rimkus. Nors ilgą laiką ūkininkavo ir vis dar ūkininkauja Radviliškio rajone, tačiau Kėdainių rajone gimęs ir šiuo metu Krakėse gyvenantis vyras to labai nesureikšmina ir džiaugiasi bendru nepriklausomos Lietuvos vaizdu: kaip pats sako, „Lietuva yra atsigavusi“. Apie tai, kokiomis nuotaikomis gyvena sulaukęs 70-ojo jubiliejaus, kaip vertina nepriklausomos Lietuvos pasiekimus ir gyvenimą laisvoje šalyje, su K. Rimkumi kalbėjomės jo gimtadienio išvakarėse.
– Ką veikiate, kuo užsiimate gimtadienio išvakarėse?
– Jeigu jau taip rimtai, tai nėra labai smagus tas jubiliejus, bet ką darysi – kaip yra, taip yra. Jau nepatinka jubiliejaus skaičiai – galėtų būti 50, 60, bet septyniasdešimt jau daugoka.
O kalbant apie tai, ką veikiu, tai mes su sūnumi esame ūkininkai ir turime du atskirus ūkius. Pagal Vyriausybės politiką aš perduoti sūnui ūkio negaliu, tai ir ūkininkauju.
– Vadinasi, vis dar aktyviai gyvenate gyvenimą ir pensininko dalia nesimėgaujate?
– Gamyba daugiausia užsiima sūnus, bet aš padedu tiekimais, kitais reikalais – ką reikia, tą padarau. Prieš tą gimtadienį irgi čia viskių rūpesčių yra.
– O kaip švęsite tą gražų jubiliejų?
– Kiek žinau, ūkio darbuotojai sveikins iš ryto, vėliau žada atvažiuoti seniūnas, Kėdainių rajono meras, o savaitgalį susirinks gausus būrys giminaičių, artimųjų. Šventė bus didoka, bet ką čia reklamuosies. Mūsų metų žmonėms svarbiausia yra sveikata, visa kita ateina savaime.
– Galiu paklausti, kaip Jūsų sveikata, kaip jaučiatės?
– Mano sveikata šiuo metu tikrai yra gera, džiaugiuosi tuo ir dar daug metų su tokia sveikata galėčiau gyventi.
– Šiuo metu gyvenate Kėdainiuose ar Radviliškio rajone?
– Aš gyvenu Kėdainių rajone, Krakių miestelyje, kaip anksčiau sakydavo, pas žmoną užkuriuose, bet registruotas esu Radviliškio rajone, Pociūnėliuose, nes ten mano ūkis. Aš iš jo išsiregistruoti negaliu.
Tačiau gimęs esu ne Kėdainių, kaip dažnai yra sakoma, o tuometiniame Ariogalos rajone. Bet, kaip žinote, Ariogalos rajono jau seniai nebėra, dabar ten – Kėdainių rajonas. Netoli nuo gimtinės nutolau – apie 40 km.
Nėra labai blogai: lietuviai verslūs, aktyvūs ir pan. – mes judam į priekį, bet didžiausia bėda, kad daug žmonių išvažiavo, patys matote – tuštėja kaimai, miesteliai, daug griūvančių pastatų.
K. Rimkus
– O Jus dar kas nors sieja su gimtine ar liko tik gražūs prisiminimai?
– Yra kapinės, kur palaidoti tėvai, giminaičiai. Preikapių kaimo jau nelikę, gal du nameliai stovi iš didžiulio kaimo, bet aplankom tas vietas, esame kviečiami į įvairias šventes.
– Apmaudu, kad taip nyksta kaimai?
– Labai. Bet ką padarysi? Ne tik kaimai, bet ir gyvenvietės nyksta. Pažiūrėkit, kiek gyvenvietėse yra tuščių namų. Dabar jau kai kas po truputį iš miesto atvažiuoja: perka sodybėles, remontuoja jas, bet vienetai.
– Jūs, gerb. Kęstuti, buvote Kovo 11-osios signataras, balsavote už laisvą Lietuvą. Ar Jus džiugina tokia laisva Lietuva, kokia ji dabar yra?
– Labai. Viskas pasikeitę nepalyginamai, nors ir dabartinė, ir buvusi valdžia darė labai daug klaidų, bet Lietuva yra atsigavusi. Niekas negalvojo, kad Lietuva kai kuriais klausimais gali pasiekti Europos lygį.
– O yra dalykų, kuriuos, Jūsų nuomone, reikėtų daryti kitaip, keisti?
– Labai daug norėčiau. Pirmiausia – išrinkus Seimą viskas tuo ir baigėsi. Niekas neklausė rinkėjų nuomonės – ko jie nori, ko jiems reikia – jie, pasirašę programą, varo savo linija ir pasako, kad mes išrinkti ketveriems metams, o po ketverių metų rinkite kitus. Taip ir išeina: ketveri metais viena valdžia, po ketverių – kita. Nėra tęstinumo.
– Ką, Jūsų nuomone, reikėtų daryti kitaip, kad visiems būtų geriau gyventi?
– Jūs gi matote, kaip kyla kainos. Eiliniam žmogui, jeigu neturi papildomo darbo, papildomų pajamų, sunku išgyventi. Jeigu mūsų šalies infliacija viršija Vokietijos ar Japonijos, tai suprantat… Juk niekas į eilinius žmones nekreipia dėmesio. Pažiūrėkite į Lietuvos televizijas – galima sakyti, ten nuolatos šneka tie patys 20 gal iki 50 veidų – visi pasisakymai tų pačių žmonių, nuomonė ta pati. Ar jūs kada girdėjote, kad kokį žemdirbį būtų pasikvietę pakalbėti, rajono žmogų?..
– Vis dėlto, Jūsų nuomone, ar gali būti geriau gyventi Lietuvoje?
– Nėra labai blogai: lietuviai verslūs, aktyvūs ir pan. – mes judam į priekį, bet didžiausia bėda, kad daug žmonių išvažiavo, patys matote – tuštėja kaimai, miesteliai, daug griūvančių pastatų. Galbūt galima būtų buvę geriau pasiruošti ukrainiečių šeimų priėmimui, gal dalis būtų užsilikę Lietuvoje, išmokę kalbą ir t.t. – aktyviau reikėjo viską daryti.
Mano sveikata šiuo metu tikrai yra gera, džiaugiuosi tuo ir dar daug metų su tokia sveikata galėčiau gyventi.
K. Rimkus
– Žodžiu, kaip visada, yra ką tobulinti ir kur tobulėti?
– Taip, labai yra. Taip pat ir Kėdainių, Radviliškio rajonuose – visur yra. Radviliškio rajone viena partija valdė 20 metų ir „statė“ savus žmones – svarbiausia, kad būtų savas, lojalus, kad jis klausytų, darytų, ką reikia ir tada jis tinkamas. Juk visur taip yra. Kiek žinau, Kėdainiuose irgi yra problemų: ir ta ligoninė labai garsėja… Juk vyresniems žmonėms, eiliniam žmogui, ko reikia? Ligoninės, normalių mokyklų, darželių, kad į vaikus būtų tinkamas požiūris…
Pagaliau – važiuoju dabar per vienintelį Kėdainiuose tiltą ir aš manau, kad tai yra visų valdžių apsileidimas. Jūs pažiūrėkite, kokie keliai, pavyzdžiui, „Via Baltica“ važiuoti neįmanoma! Degalų kainas kelia, viską brangina, surenka pinigus ir jie ne visada panaudojami tinkamiausiai.
Pažiūrėkite Kėdainiuose į vienintelį tiltą per Nevėžį. Ar tai ne apsileidimas? Tiltas nenugriuvo per savaitę. Jis griuvo dvejus metus ir nieko nebuvo daroma.
Ir dar: vyksta didelė, negraži, nešvari kova tarp išrinktų tarybos narių. Tie, kurie valdžioje, nori, kad jiems kažkas padėtų, juos paremtų, o kur opozicijoje, ten irgi visko vyksta. Juk žmonės, kai išrenka tarybos narius, tikisi, kad jie tarpusavyje tarsis, galvos, kaip galima geriau kažką padaryti. Na, jūs matote, kas vyksta tiek rajono politikoje, tiek aukščiausiame lygyje – visur visko yra.
– O ko norėtumėte palinkėti ne šaliai, ne tautiečiams, bet sau pačiam savo jubiliejaus proga?
– Aš gyvenu gerai, turiu penkis anūkus. Noriu, kad jie būtų sveiki, kad pasibaigtų Ukrainoje karas ir tada, manau, pasidarytų šviesiau visiems. Norėčiau, kad būtų mažiau pykčių vieni su kitais, reikia susitikti, šnekėtis, tartis, pagaliau – padėti vieni kitiems, jeigu kas gali. Reikia padėti patiems silpniausiems Lietuvos žmonėms.
– Bet Jūs, gerb. Kęstuti, savo gimtadienio proga sau linkite tokių altruistinių dalykų…
– Tai ką aš dabar pasakysiu, kad sveikas noriu būti? (juokiasi) Pajuokaujant galiu pasakyti, kad būtų geriausia, jog labai nesirgčiau ir sveikas numirčiau – pats geriausias linkėjimas.
6 Komentarai
ūkininkaut reikia,nes signataro pensija maža.
o kodėl tik šio pono parašo nėra ant kovo 11 akto ?
Jei būt nepasirašęs- nepublikuotų jo nuotraukos.
To „Vargšas žmogus“ proto ubage, net pagalvot negali kad jis yra atsisakęs signataro pensijos? O ūkininkauja tam, kad myli tą darbą, kad turi žinių ir ne tinginys, kaip tu su savo tavo begalviškais komentaraaais.
Advokataujant,bokšte,derėtų skaitykis ir su žodžiais,nes 43metų darbo stažas gali įpareigot nepatingėti pareikalaut satisfakcijos už nepelnytai įžeidžius žodžius.
Internete nėra žinių apie signataro rentos atsisakiusius asmenis.Yra tik taip ir likusio disidentu Algirdo Patacko skirto sklypo atsisakymas.