Kaip išsikelti sau tikslus ir juos įgyvendinti?

 Kaip išsikelti sau tikslus ir juos įgyvendinti?

piqsels.com nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Prasidėjus metams susimąstome, kokių tikslų sieksime šiemet ir kokiais būdais ar priemonėmis juos įgyvendinsime. Vieni planuoja, kaip susitaupyti, kiti – kaip išvykti ilgai svajotų atostogų, dar kiti turi kitų tikslų ir užduočių. Jų turime kiekvienas iš mūsų. Taigi, kuo svarbus ir naudingas mums gali būti tikslų planavimas? Ir kaip viską, ką suplanuojame, sėkmingai įgyvendinti? Šių bei kitų klausimų apie tai, kaip siekti tikslų, kuriuos norime įgyvendinti, pasiteiravome Geštalto psichoterapijos praktikės, organizacijų geros savijautos programų konsultantės Jūratės Muchlickytės.

– Kiekvienas žmogus metų pradžioje ima planuoti tai, ką norėtų įgyvendinti, ko norėtų pasiekti. Kodėl svarbu planuotis, kelti sau tikslus ir jų siekti?

– Niekas nežino, kokie bus ateinantys metai iš tiesų. Gal bus juose ir skausmo, ir praradimų, ir nusivylimų… Bet mes nuoširdžiai sau ir kitiems linkime, jog Naujieji būtų jei ne geresni, tai bent geri, jei ne sėkmingesni, tai bent sėkmingi ir t.t. Todėl Naujieji metai pirmiausia yra apie Viltį. Viltį, kad bent jau nebus blogiau ir dar didesnę viltį, kad gali būti ir geriau. Tad šis laikas yra emociškai stiprus laikas ir dėl linkėjimų, ir dėl metų sandūros. Žmogui paprasčiau pradėti nuo kažkokio taško, todėl Naujieji metai (kaip ir gimtadieniai), dažnai būna tas atskaitos taškas, kai norisi kelti tikslus ir planuoti.
Kodėl svarbu planuoti? Viena iš priežasčių yra gerąja prasme kontroliuoti savo likimą. Jausti atsakomybę, kad gali kažką keisti, daryti įtaką.

– Ar visi išsikelti tikslai, planai gali būti sėkmingai įgyvendinami? Kokios priežastys lemia sėkmingą ar nesėkmingą tikslų įgyvendinimą?

– Amerikiečių tyrimai rodo, kad po pirmos savaitės dar net 75% žmonių laikosi savo nusistatytų tikslų. Po dviejų savaičių, tas procentas jau nukrenta iki 71. Tuo tarpu po 6 mėnesio jau mažiau nei pusė, t.y 46% vis dar tęsia savo naujametinius pažadus. Kokios būtų to priežastys?

Geštalto psichoterapijos praktikė, organizacijų geros savijautos programų konsultantė Jūratė Muchlickytė./Vitos Gartės nuotr.

Viena pagrindinių – ar tai jūsų tikslas? Skamba keistai, bet savo darbe sutikau ne vieną žmogų, kuris buvo nusivylęs, jog tikslo nepavyksta pasiekti, o vėliau paaiškėjo, kad tai buvo visai ne jo tikslas. Lygiai taip pat yra tekę sutikti ne vieną žmogų, kuris sėkmingai pasiekė, kitų akimis žiūrint, nerealių tikslų, bet tai visiškai neteikė žmogui nei pasitenkinimo, nei džiaugsmo.

Todėl visada pradžioje planuojant ar jau peržiūrint išsikeltą tikslą, sakau, kad reikalinga pasitikrinti – ar tai tavo tikslas ir kam tau jo reikia? Pavyzdžiui, noriu pradėti bėgioti. Kam tau to reikia? Kad jaustumeisi geriau. Kam tau reikia jaustis geriau? Ir t.t Ir klausytis ne tik proto balso, bet ir kaip reaguoja jūsų kūnas ir į klausimus, ir į jūsų pačių atsakymus.

Kitos priežastys gali būti – per didelis arba per mažas reiklumas, nerealūs terminai, orientacija tik į galutinį rezultatą, eikvojami, bet nepapildomi resursai, perfekcionizmas, viskas arba nieko, baimė suklysti ir pan.

„Kodėl svarbu planuoti? Viena iš priežasčių yra gerąja prasme kontroliuoti savo likimą. Jausti atsakomybę, jog gali kažką keisti, daryti įtaką“.

J. Muchlickytė

– Į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojantis tikslus, siekiant įgyvendinti išsikeltas užduotis?

– Aš visada sakau, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į save. Žinoti, kas tu esi pats.
Kas Tu esi dabar? Kokie Tavo privalumai? Kokie Tavo trūkumai? Apie ką Tu svajoji? Apie ką Tu svajojai? Kas Tave stabdo? Kas Tave veda į priekį? Daug klausimų, į kuriuos reikia tavo nuoširdžių atsakymų. Atsakymų, kurie padės nustatyti tavo koordinates dabar.

Kad tai netaptų tardymu ar apklausa, rekomenduoju išbandytą praktiką – autobiografiją. Svarbu skirti laiko tiek, kiek reikia, bet geriausia, jog vienu prisėdimu (tai maždaug 1–2 val.), be jokių taisyklių, reikalavimų pasirašytum savo autobiografiją. Taip ir pradėti: „Aš, xxx xxxxx, gimiau yyyy…“ Rašyti viską, kas ateina į galvą. Čia ne gyvenimo aprašymas, tai nereikia tikslių datų ir titulų. Rekomenduoju parašyti bent 2–3 spausdintus puslapius, jeigu kompiuteriu, o dar geriau, jei pasirinks rašyti ranka – tai atitinkamai bus daugiau. Parašęs dėki kur nors ten, kur saugiai dedi sau brangius daiktus. Grįžki prie to, ką parašei bent po keleto dienų ar savaitės. Tuomet garsiai perskaityki tai, ką parašei. Jei yra toks patikimas žmogus, kuriam gali paskaityti – tai pasidalinki. Jei ne, užteks, jog perskaitysi sau.

Pamatysi, kad daug atsakymų ateina iš to, ką parašei, ir tai gali būti svarbus šaltinis formuojant savo naujus tikslus. Jei tikslai planuojami ir siekiami ne vienerius metus, vis tiek rekomenduotina pradėti nuo šio punkto, kad susitikslinti, kas esi ir kur esi.

Kitas dalykas – rekomenduojama užrašyti tikslą ar tikslus ir aiškiai įvardinti (pavyzdžiui, pradėti bėgioti, pakeisti darbą ir t.t). Nusistatyti realius terminus ir svarbius įgyvendinimo etapus. Orientuotis į procesą, o ne tik į rezultatą. Leisti sau būti kūrybingais ir lanksčiais. Numatyti ir ieškoti resursų, pavyzdžiui, kad padėtų įveikti kažkokius jums šiuo metu per sunkiai įveikiamus etapus (treneris, mentorius, palaikymo grupės ar pan.). Ir žinoma, būti ne tik reikliems, bet ir atlaidiems sau, kai kažkas nepavyks pagal planą.

 „Pradžioje  planuojant ar jau peržiūrint išsikeltą tikslą, sakau, kad reikalinga pasitikrinti – ar tai tavo tikslas ir kam tau jo reikia?“ 

J. Muchlickytė

– Ar iškeltam tikslui svarbu suteikti kokį nors terminą – laikotarpį, per kurį jis bus įgyvendintas? Ar numatytas laikas gali būti būdingas visiems tikslams? O gal yra tokių, kuriems laikas neturi įtakos?

„Tikslai yra svajonės, turinčios terminus“ – Napoleonas Hilas. Rekomenduojama nusistatyti terminus ir etapus. Pavyzdžiui, kada pradedi, kokie tarpiniai etapai. Bet už terminus ne mažiau svarbus yra lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie esamos situacijos. Aš tikiu ir savo klientams sakau, kad tikslas negali tapti vieninteliu gyvenimo varikliu. Nes kas nutiks, kai tas variklis pavargs? Tikslas turi būti vedamas smalsumo. Mes juk vaikystėje nekėlėme sau tikslo, pavyzdžiui, pradėti vaikščioti. Bet vėliau ar anksčiau visi pradėjome eiti. Tad grįžtant prie terminų – jie šiek tiek padeda, kad žmogus neįsiveltų į nesibaigiančius pažadus sau – rytoj, kitą pirmadienį, kitais metais ir pan. Bet kartu, terminai ir laikas turėtų būti lankstūs.

– Kas dar gali turėti įtakos tikslų įgyvendinimui? Aplinka, kitų žmonių požiūris?

– Įtakos turi ir aplinka, ir žmogaus resursai (pvz., laiko, energijos trūkumai) tuo metu, ir netgi maksimalizmas (viskas arba nieko), ir baimė suklysti (didžiausias rakštis linkusiems į perfekcionizmą). Bet kaip sako vienas žymiausių šių laikų rašytojų Paulo Coelho:
 „Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą.“

– Kokios priemonės gali pakenkti įgyvendinti tikslus, o kokios galėtų padėti?

– Tos priemonės, kurios kenkia, dažniausiai esame mes patys.
O  siekti išsikeltų tikslų padeda nuoseklumas, kūrybiškumas, atlaidumas, gebėjimas prašyti pagalbos ir, žinoma, smalsumas!

 „Terminai šiek tiek padeda, kad žmogus neįsiveltų į nesibaigiančius pažadus sau – rytoj, kitą pirmadienį, kitais metais ir pan. Bet kartu, terminai ir laikas turėtų būti lankstūs“.

J. Muchlickytė

– Ar  sėkmingam tikslų įgyvendinimui reikalingos tokios asmeninės savybės kaip valia, organizuotumas? Ir ar šios savybės būdingos tik tam tikrai žmonių grupei, o gal jas galima išsiugdyti?

– Taip, valia, disciplina gali padėti tikslingai siekti tikslo. Ir tikrai yra žmonių, kuriems geriau sekasi būti valingiems ir organizuotiems. Bet kadangi savo darbe man tenka sutikti perdegimą patyrusių žmonių, kurie tikrai yra iš tų, kurie pasižymi geležine valia (nes kiek ilgai jie viską darė „per negaliu“), galiu subjektyviai pasakyti, kad deja, bet kartais valingai ir disciplinuotai pasiektas tikslas gali visai nebeteikti jokio džiaugsmo. Todėl kaip jau minėjau, tikslo siekime ne mažiau svarbu turėti smalsumo. Vaikiško smalsumo – o kas bus toliau? O kaip čia dabar padaryti?

– Galiausiai, ką daryti, jeigu tikslo pasiekti nepavyksta? Kas gali padėti? Galbūt reikia konsultanto pagalbos?

– Jei matote, kad tikslo nesiseka siekti, tai svarbiausia nebijoti ieškoti pagalbos. Tai gali būti ir treneris, jei pavyzdžiui, vis pasižadate sportuoti, bet po keleto kartų nuleidžiate rankas, jis galbūt padės sudaryti tik jums tinkamą programą, gal pamokys, kaip taisyklingai atlikti kažkokius judesius ir pan. Taip pat šiuo metu yra labai didelės galimybės rasti mentorių, t.y žmogų, kuris nori ir gali pasidalinti savo patirtimi. Kartais tai gali būti ir psichoterapinės konsultacijos, pavyzdžiui, jei sunku įveikti kažkokius psichologinius barjerus.

Egzistuoja ir tikslų palaikymo grupės, kurios ypač tinka tiems, kam yra svarbu įsipareigoti kitiems ir kartu gauti palaikymą.

Kartais užtenka tiesiog kito žmogaus, tik svarbu, kad jis priimtų ir palaikytų. Ir jei kažkada nepavyko, tai tikrai nereiškia, kad jūs negalite pradėti iš naujo!

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content