Iš Kėdainių arenos – į didįjį sportą

 Iš Kėdainių arenos – į didįjį sportą

42 km atstumą bėgimo maratone miško keliukais Arnas Argustas įveikė per 7 valandas 30 minučių./Asmeninio archyvo nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Arnas Argustas dar aštuntoje klasėje žinojo, kad jo gyvenime svarbiausias bus sportas, apie jį suksis asmeniniai tikslai ir gyvenimo būdas. Dar: žmonės ir jų patirtys, iš kurių jis mokysis. Kas keleri metai keliami tikslai ir pasiekti rezultatai rodo, kad jis buvo teisus ir savo kelyje kol kas nesuklydo ir nepasiklydo. Nuo vaikystės kėdainiškis, paskatintas senelio gerai žinomo krašto sporto entuziasto ir mylėtojo Vlado Zalatuchino, savo pagrindine profesija pasirinko sportininko kelią. Jau dvidešimt metų  eina tik juo. Be atostogų ir laisvalaikio, nuoširdžiai ir entuziastingai. Įkvėptas.  „Visada norėjau rinktis ir mokytis tik vieną specialybę. Tą sėkmingai ir padariau. Buvau ,,sudurniavęs“. Jau įstojęs, tuo metu, kai buvo madinga, lėkti užsidirbti, ir aš mečiau mokslus. Išvykau į Angliją, bet po 5 mėnesių supratau, kad tai ne man. Apsisprendžiau, kad turiu grįžti. Tęsti, pabaigti mokslus“, − pasakoja Arnas. 

Naujos pareigos

A. Argustas 2005 metais baigė Kūno kultūros ir sporto akademiją, o 2009 m. – dar ir Šiaulių universiteto vadybos magistro studijas. Dabar jis dirba Lietuvos sporto centre Vilniuje. Dėl to, teko palikti Kėdainius. Jo žinioje dabar yra vienas didžiausių, universaliausių ir pagal savo funkcionalumą Baltijos šalyse analogų neturintis sporto infrastruktūros objektas − LSC sporto kompleksas „Druskininkai“.

Kėdainių arena kelerius metus tam tikra prasme buvo A. Argusto namai ir didžiausias rūpestis čia, Kėdainiuose. Bet su naujuoju objektu Vilniuje iš tiesų net negali būti lyginamas. Kad įsivaizduočiau Arno atsakomybių apimtis, klausiu kokio dydžio yra objektas.

Pasirodo, jis yra keturis kartus didesnis už mūsų Kėdainių areną. Kėdainių arena vien plotu užima 5 000 kv. m, o Lietuvos sporto centro kompleksas Druskininkuose – apie 18 000 kv. m. Jis ir išsidėstęs 10 hektarų plote. Tai nepalyginami dalykai. Naujas objektas yra visai kitos paskirties. Čia vienu metu gali virti net kelių sporto šakų gyvenimas, varžybos ir sportininkų laisvalaikis.

Prieš 5 metus persikėlęs  į Vilnių Arnas dar dvejus metus važinėjo į darbą į Kėdainius iš Vilniaus. Didmiestyje kitas tempas, didesnės ir galimybės, visur žmonių masė, kamščiai, ilgi apsipirkimai, viskas kitame lygyje, bet tai natūraliai tapo norma.

Asmeninio archyvo nuotr.

Karjera nekankina

,,Manęs tos problemos nekankina. Aš labai paprastas žmogus. Moku prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Aš visada susikoncentravęs į svarbius dalykus. Pradėjau nuo mokytojo, paskui buvau treneris, po to buvo arena, vėliau sporto centro vadovas.

Su kiekvienu etapu judėjau toliau. Keldavau sau naujus tikslus ir ėjau vis toliau, o išorinės aplinkybės man netrukdo ir nevargina, prie visko gyvenime galima prisitaikyti“, − sako A. Argustas.

„Koks tas tikslas – karjera?“ – klausiu.

„Ne, nemėgstu to žodžio. Karjera man yra tolimas dalykas. Savo pasiekimų karjera nevadinu. Tai mano tikslai, kuriuos keliu tam tikrame etape ir stengiuosi juos įgyvendinti nuo–iki ir maksimaliai efektyviai. Penkmečiais reikia gyventi. Koks tu bebūtum veiklus, energingas, per tam tikrą laiką išsenki, o kiekvienas naujas tikslas užveda iš naujo. Amžiams niekur nebūsi“, – sako Arnas.

Arnas sako, kad būna tokių momentų, kai kažką reikia padaryti ir tu „važiuoji“ ir, jei greitai pagauni, ką reikia padaryti, tai ir padarai.

Lietuvos sporto centro sporto kompleksas ,,Druskininkai“./Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiuojasi komanda

,,Kai pradėjau dirbti treneriu, mano tikslas buvo padaryti, kad būtų stipri krepšinio komanda ir nors mes labai didelių respublikinių pasiekimų ir neturėjome, tačiau į šitą komandą įdėjau visą save. Man labai džiugu, kad užaugo gera karta ir puikūs žmonės. Ne visi iš jų pasirinko krepšininko kelią, tačiau tai, ką jie pasirinko – bankininkystę, verslą, kariuomenę ir kitus dalykus, jiems sekasi. Savo keliu kiekvienas eina tvirtai ir labai džiaugiuosi už jų pasiekimus.

Yra keli vaikinai, kurie iki šiol žaidžia krepšinį. Vienas žymiausių ne tik iš minėtos grupės, bet reikšmingas ir visai Kėdainių krepšinio istorijai – Regimantas Miniotas. Jis yra ne tik prestižiškiausios Lietuvos komandos „Žalgiris“ žaidėjas, bet ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narys.

Taip pat puikiu krepšininku tapo ir Norbertas Giga, kuris atstovauja Utenos „Juventus“ klubui, puikius vadybinius rezultatus rodo Donatas Maselskis, kuris dirba Kėdainių ,,Nevėžio“ klube. Jie visomis prasmėmis garsina Kėdainius, reiškia komanda buvo – tikslas pasiektas“, – didžiuojasi A. Argustas.

„Slaptasis varikliukas vis dėlto yra mano dukrytės. Jos stipri ir svarbi mano visos gyvenimo motyvacijos programos dalis.

A. Argustas

Pritapo Vilniuje

O Vilniuje Arnas pritapo, priprato ir čia visiškai gerai jaučiausi. Jam čia patinka ir žmonių gausa, ir renginių pasiūla, tačiau restoranuose yra retas svečias. Pats juokais sako, kad tapo mažiau išrankus maistui. Gal dėl užimtumo. Kartą su savo komanda, rūpindamiesi vienu renginiu  Druskininkų sporto komplekse, tik po paros vieni kitų paklausė: ar mes vakar valgėme?

,,Dabar galiu valgyti bet ką, bet kompanija turi būti smagi ir miela arba bendraminčiai – tai dabar svarbiau“, − sako A. Argustas.

Dar kartą perklausiu, ar tikrai neturi mėgstamos vietos, patikina, kad ne. Nes sportui reikia aukotis. Ir tik kartą metuose būna, kad nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto turi visiškai laisvą savaitgalį.  

A. Argustas: „Dukrytės stipri ir svarbi mano visos gyvenimo motyvacijos programos dalis“./Asmeninio archyvo nuotr.

Neturi laiko pramogoms

„Aš ir fiziškai turiu labai mažai laiko restoranams ir įvairioms pramogoms. Pasirinkus tokį gyvenimo būdą, kaip sporto vadyba, turi suprasti, kad nebus nei kažkokių normalių atostogų, nei nuolatinių pramogų vakarais, nei laisvų savaitgalių galu gale nebus.

Jei jau turiu šiek tiek laiko, jį skiriu šeimai, draugams. Taip pat man visada smagu pasivaikščioti. Man tai tikras poilsis. Vilniuje vaikštau senamiesčiu, Neries pakrante, Belmonto mišku, o kai grįžtu į Kėdainius, irgi einu per senamiestį ir apsuku ratuką po savo miestą.

Su metais ir patirtimi gal pradedu matyti tam tikrus dalykus, kurių seniau tiesiog nematydavau“,  − tikina Arnas.

Nesenai A. Argustas su visa Druskininkų centro komanda trumpam užsuko į Kėdainius ir padarė tą patį: apsuko ratą senamiesčiu ir papasakojo kolegoms savo miesto istoriją.

Žaidžia už Kėdainius

Buvęs krepšinio treneris, pats jau žaidžia už veteranus. Už Kėdainių komandą. Veteranų komandoje gali žaisti, kai tame sezone tau sueina 40 metų. Tas laikas ir atėjo, bet Arnas sako, kad labai smagu, jog jį pakvietė ir ,,pabėgioti aikštelėje“ patinka.

Kovo pabaigoje krepšinio veteranų rungtynės bus namuose, t. y. Kėdainiuose. Į gimtąjį miestą Arnas užsuka ne tik pažaisti krepšinio su komanda, bet ir aplankyti savo mylimos mamos, sesers ir močiutės.   

Per nelemtą pandemiją Arnas pamėgo daugiau judėti. Gyvendamas netoli Neries ir miško ėmėsi bėgioti. Ilgas distancijas. Yra tokia bėgimo forma Trail. Tai ilgos distancijos mišku, kalniukais, laiptukais, vandeniu, o ne kaip įprasta patogiu taku.

„Mane į šitą reikalą įtraukė vienas pažįstamas, kuris tiesiog nekaltai pasiūlė prasibėgti, nes pandemijos metu, kaip žinome, visi klubai ar kitos sporto įstaigos buvo uždarytos. Atradau bėgimą sau kaip naują emocinio poilsio formą. Pastebėjau, kad vienas bėgdamas aš daug daugiau pailsiu“, − sako A. Argustas.

Arną į priekį varo kažkoks vidinis užtaisas – sportinis entuziazmas ar dar kokia jėga. Kaip jis pats sako, viską įmanoma padaryti. Reikia konsultuotis, nudegti, perdegti, pasimokyti iš žmonių, kad nekartotum tų pačių klaidų ir vėl nauji tikslai, naujos idėjos“.

Aut. past.

Įveikė save

Tuo metu Arnas buvo po sunkios rankos traumos ir operacijos. Tad kitokios formos kaip tik bėgti nelabai ir galėjo rinktis. Pabandė. Patiko. Prasidėjo kilometrų sukimas miškais ir kloniais. Kad visa tai netaptų monotonija, reikėjo, kaip visada, išsikelti sau kažkokius tikslus.

„Kadangi visas mano gyvenimas yra sportas, idėja – dalyvauti varžybose, ir tikslas – maratono bėgimas, gimė labai greitai. Jau po 8 mėnesių pasiruošimo stovėjau prie starto linijos.

Jei atvirai, tai tas 42 km atstumas buvo mažiau bėgimas, bet man tai buvo viena didžiausių gyvenime psichologinių kovų su pačiu savimi, su savo valia ir savo galimybėmis.

Neslėpsiu, buvo ir lūžio momentų, tačiau po 7 valandų 30 min. kovos su savimi, aš kirtau finišo tiesiąją“, − pasiektu rezultatu džiaugiasi A. Argustas. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Turi gerą komandą

Labai daug laiko Arnas leidžia kelionėse, nes pagrindinė darbo vieta ir Lietuvos sporto centro biuras yra Vilniuje, o kompleksas, už kurio veiklas atsakingas Arnas, yra Druskininkuose. Nors ten turi gerą komandą, bet ten tenka vykti kartais ir po kelis kartus per savaitę.

,,Druskininkuose dirba gera komanda. Administracijoje dirba 7 žmonės. Ten turiu dar dvi labai patikimas rankas: ir dešinę, ir kairę“, − sako A. Argustas. – Pagrindiniai sporto vadybininkai komplekse Justinas Žirlys ir Martynas Šležys yra kėdainiečiai.

Man labai pasisekė, kad gyvenime atradau du žmones, kurie yra jauni, perspektyvūs ir, kas man svarbiausia, „alkani“ ne tik darbui, bet ir visoms naujovėms, yra be galo komunikabilūs.

Mes darbus pasidalijame. Vienas atsakingas už lauko aikštes stadionus, kitas – už centro vidaus sales ir patalpas. Išsikeliame savaitinius tikslus, o jie gerai supranta, kad juos reikia įgyvendinti. Kaip vadovui, man labai smagu matyti juos savo komandoje“, – džiaugiasi Arnas.

Deja, po pauzės priduria, kad jam gaila, jog tokie perspektyvūs mūsų kraštiečiai išvyksta dirbti svetur ir nelabai reikalingi Kėdainiuose, kur galėtų tikrai daug duoti visai bendruomenei. Iš tolimesnės perspektyvos žiūrint Arnui atrodo, kad Kėdainių sporto bendruomenė, nors joje ir yra daug sportą mylinčių žmonių, turi būti vieningesnė ir turėti aiškius tikslus bei koncentruotis į priemones juos pasiekti ir sėkmingai sumanymus įgyvendinti.

,,Tikiuosi naujas sporto centro valdymo modelio atsiradimas duos efektyvesnę naudą“, − viliasi sporto vadybininkas ir Lietuvos sporto centro ,,Druskininkai“ vadovas A. Argustas.  

Asmeninio archyvo nuotr.

Priėmė dovaną  

Apie savo valdomą sporto centrą Arnas pasakoja tiek, kad tiesiog nespėju rašyti, kiek ten visko yra, kiek visko vykdoma, o labiausiai, suprantu, kad ten dabar Arno širdis. Nuo 2008 metų sumanytas milžiniškas sporto kompleksas buvo ,,dovana Kovo 8-osios proga“. 

,,Labai patogu, nes tokios datos tiesiog negalėsiu pamiršti“,  − sako A. Argustas ir papasakoja istoriją. 

Kompleksas buvo sumanytas dar 2008 metais. Nuo to laiko nutekėjo daug vandens, kol jis buvo pastatytas, beje, už tuos pačius 30 mln. eurų, kurie buvo pradinėje jo sąmatoje po įvykdytų pirkimų.

Projektas buvo stabdytas ir vėl pradėtas iš naujo, kelis kartus per tą daugiau kaip 10-metį buvo mėginta kirpti ir juostelę, bet tik pernai – 2021 metais − kovo 8-ą dieną po labai ilgai, beveik metus, trukusio pastato atidavimo vertinti paskutinį parašą padėjo gaisrininkė.

„Labai gerai pamenu tą dieną, kuomet paskambinau pasidomėti, kaip reikalai, ir, aišku, pirmiausia pasveikinau su Tarptautine moters diena.

Atsakymas buvo: „Tai aš tave sveikinu su kovo 8 diena ir dedu parašą ant vertinimo akto, nes pretenzijų neturiu“, – kiekvieną detalę prisimena Arnas.

,,Kartą buvau ,,sudurniavęs“. Mečiau mokslus, išlėkiau į Angliją užsidirbti, bet po 5 mėnesių supratau, kad tai ne man. Apsisprendžiau, kad turiu grįžti. Tęsti ir pabaigti mokslus.

Arnas

Įrodys savo svorį

Labai šiuolaikiškas keturių aukštų pastatas visus metus tarnauja Lietuvos ir užsienio šalių sporto bendruomenei. Čia vyksta įvairių federacijų treniruotės, stovyklos, čempionatai, tarptautiniai turnyrai, aukšto meistriškumo sportininkai čia ir gyvena, net ir maistas jiems ruošiamas derinant su jų dietologais ir poreikiais.

Taip pat viešbutyje yra net retinto oro kambariai, kas sportininkui po sunkių fizinių krūvių suteikia aukštikalnėse tvyrančio oro pojūčius.

Beje, nesenai Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ krepšininkai irgi jau buvo 4 dienų stovykloje Druskininkuose.

,,Tas ateinantis penkmetis mums bus sunkiausias. Turime taip gerai priimti sportininkus, kad visi iš čia išvažiavę būti patenkinti. Reikės įrodyti, koks mūsų svoris ir ką galime, kad gerai žinotų mus Europoje, bei pritraukti kuo daugiau čia besitreniruojančių sportininkų. Dabar link to reikia judėti, o svarbiausia tuo tikėti“, − sako A. Argustas. 

Arno toks charakteris, kad jis tiesiog sugeria žmones ir jų patirtis. Kai pasakoja apie bendravimą su savo aplinka, pažįstamais bei partneriais ir ką jie jam duoda, tai pajaučiu labai aiškiai.

Girdi žmones

,,Man tenka bendrauti su daugybe žmonių ir su visi jie labai įdomūs. Kiekvieno iš jų klausau, girdžiu jų patirtį ir iš to pasisemiu išminties. Nuoširdžiai stengiuosi iš kiekvieno pasiimti jų žinojimą, kaip ir ką padaryti, išgirsti, kaip ir kodėl jie elgėsi vienose ar kitose situacijose. Aš ne tik klausau, ką mes kalbame, bet aš visada galvoju ir mokausi“, − prisipažįsta Arnas.  

Nenustembu, kai Arnas pasako: ,,Kadangi tenka daug važinėti, aš knygas irgi klausau kaip žmones“.

Iš mėgstamų audioknygų pirmenybė atitenka filosofinėms ir psichologinėms.

,,Iš tokių mano krašto sporto žmonių kaip treneris Kastytis Kundrotas, ilgametis sporto vadovas Gediminas Misius, Inga Mickevičiūtė daug visko išmokau ir galiu pasakyti atvirai, kad kaip sporto vadybininkas augau kartu su jais.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad jie buvo mano kelyje, bet senelio meilė sportui buvo didžiausia varomoji jėga. Dviese ir stoti į akademiją važiavome. Jis padėjo treniruotis, kad įstočiau“, –  pasakoja A. Argustas.

Dorojasi su atsakomybėmis

Klausiu, kokia situacija gyvenime buvo sunkiausia?

,,Gal vis dėlto arena. Mes visi Kėdainiuose žinojome: „Lifosa“ pastato areną ir atiduoda ją miestui, veiklai. Man tada padavė raktus. Vienam. Žinojau, kokie visų lūkesčiai ir ko tikisi iš manęs. Atsirakinau tą didelį tuščią pastatą: nei ko paklausti, nei kur nueiti, nei kam paskambinti.

Kilo ir abejonių, nes iš vadybinės pusės tada tikrai nebuvau pats stipriausias žmogus. Buvo kelios bemiegės naktys, paskui pradėjau dirbti. Dabar laukia dar didesnis iššūkis, tačiau šiandien jaučiuosi tvirtesnis, turintis daugiau patirties“, − prisimena Arnas. 

Arną į priekį varo kažkoks vidinis užtaisas – sportinis entuziazmas ar dar kokia jėga. Kaip jis pats sako, viską įmanoma padaryti. Reikia konsultuotis, nudegti, perdegti, pasimokyti iš žmonių, kad nekartotum tų pačių klaidų ir vėl nauji tikslai, naujos idėjos.

„Perdegimas man yra dažniausiai būna dėl begalinio pasitikėjimo kitais žmonėmis. Nudegti tai reiškia pačiam nieko nedaryti, o perdegimas būna, kai paveda žmonės, kai tu daug visko nori, bet negali pasiekti.

Labai reikia vertinti, kiek tu pats pasitiki žmonėmis ir pats savo jėgomis, jų nepervertinti ir nepervertini kitų žmonių. Aš turiu patikimus žmones, bet už visą komandą turiu pagalvoti, ką mes galime padaryti ir įsivertinti riziką, ko negalime padaryti. Tada viskas vyksta stabiliai. Ir nėra nieko geriau už tokį stabilumą.

Sunkumai grūdina

„Nepavargsti?“ – paklausiu.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad nepavargstu. Taip, kaip ir visi žmonės, nuolatinis ėjimas į priekį, stresas vargina ir kartais tai kainuoja labai daug, ypač asmeninio gyvenimo, tačiau jei jau esi čia, tai ir turi eiti iki galo.

Visada lengva pasakyti „man sunku“, bet manau, sunkumų įveikimas kiekvieną žmogų ir padaro ištvermingesnį ir profesionalesnį kiekvienoje gyvenimo srityje“, – sako Arnas.

Slaptas variklis

Jau išsiakinome, kad senelis, žmonės, vidinė energija, entuziazmas, meilė sportui varo į priekį, o kas dar kiekvieną dieną suteikia energijos?

„Slaptasis varikliukas vis dėlto yra mano dukrytes. Jos stipri ir svarbi mano visos gyvenimo motyvacijos programos dalis. Kaip tėtis, aš labai džiaugiuosi, kad šiuo metu jos aktyviai sportuoja.

Viena yra sportinių šokių mylėtoja, o mažesnioji tiesiog galvą pametusi dėl gimnastikos. Ir ne tik pametusi. Ji dar ir rodo puikius rezultatus. Nesiekiu, kad abi jos būtinai taptų profesionaliomis sportininkėmis. Norėčiau, kad jos būtų laimingos. Gyventų visavertį ir prasmingą gyvenimą“, − pokalbio pabaigoje prisipažįsta kraštietis A. Argustas sporto entuziastas, vadybininkas, o svarbiausia dviejų dukryčių tėtis.

1 Komentaras

  • Vorune, trini komentarus?

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video