Įmonė, šaligatvio rekonstrukcijos metu atkasusi kaulus, padarė grubų pažeidimą

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Paaiškėjus, kad atliekant šaligatvio ir dviračių tako atnaujinimo darbus šalia Šv. Jurgio bažnyčios Šėtos gatvėje buvo atkasti žmonių kaulai, išaiškėjo ir kitas dalykas: rangovas, įmonė UAB „Doresta“, prieš pradėdama darbus apie juos nepranešė archeologams, kurie privalėjo prižiūrėti visą procesą. Įmonės atstovai savo veiksmus ir tolimesnę darbų eigą komentuoti atsisako. Tuo tarpu archeologė, atvykusi į įvykio vietą, apgailestavo, kad įmonė pasielgė labai neatsakingai ir, savavališkai besielgdama, sunaikino dalį labai vertingos informacijos.

Neabejojama, kad atkasti žmonių kaulai

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė apie šaligatvio renovacijos metu atidengtus galimai žmonių kaulus, sužinojo tik tuo domėtis pradėjus „Rinkos aikštės“ žurnalistei. Iki tol ji teigė apie tai nieko nežinojusi.

Tačiau pasidomėjusi situacija, ketvirtadienio rytą redakcijai atsiųstuose atsakymuose teigė, jog šiuo metu pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijos darbų vietoje UAB „Statybų archeologija“ archeologai atlieka archeologinius tyrimus, kurie pateiks išvadas.

Anot jos, tikėtina, kad tai yra žmonių kaulai, nes žemės kasimo darbų vieta patenka į Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios (u. k. 978), statytos XV a., teritoriją ir yra greta jos.

„Yra žinoma, kad prie bažnyčių būdavo laidojimo vietos. Be to, darbų vieta patenka į kultūros paveldo vietovės Kėdainių senamiesčio (u. k. 16074), kurio vienas iš vertingųjų savybių pobūdžių – archeologinis, teritoriją ir į Kėdainių senojo miesto archeologinės vietovės (u. k. 5148), kurios vertingoji savybė – kultūrinis sluoksnis, teritoriją“, – teigė specialistė.

Kad tai yra žmonių kaulai ir buvusios kapavietės, patvirtino ir kasinėjimus atlikusi archeologė Monika Žėkaitė.

„Labai liūdna, kad taip atsitiko ir kad darbai buvo atliekami be archeologų. Dabar mes turime sudėlioti visą dėlionę, nes prarandame labai daug konteksto, duomenų, kadangi mes patys nebuvome [įvykio vietoje] ir nematėme, iš kur tie kaulai. Tad viską iš naujo turėjome kasti, valyti ir atrasti kontekstą, – apgailestavo archeologė. – Tačiau kalbant bendrai, sensacijos tikrai nėra, kad prie šventoriaus atsirado kaulų, tai normalu. Tik gaila, kad negalėjome būti nuo pat pradžių – būtume sustabdę darbus ir būtų buvę paprasčiau vertinti visą bendrą situaciją.“

Kaulų rasta ne pirmą kartą

Anot M. Žėkaitės, jau ir anksčiau toje vietoje kasinėjimų metu buvo rasta kaulų, tik labiau į šlaitą. Šį kartą po vietos apžiūros ir atliktų kasinėjimų taip pat daroma prielaida, kad mirusieji buvo laidojami į šlaitą bažnyčios link.

Į kelio pusę, anot archeologės, arba kapai bus suardyti, arba darbų metu jų gylis nebuvo pasiektas, t.y. kapai turėtų būti giliau nei dabar yra nukasta.

„Faktas tas, kad pilni, sveiki kapai turėtų būti į šlaito pusę, o kelio link galima aptikti arba suardytų, arba giliau palaidotų kapų. Šiuo metu mūsų tikslas – užfiksuoti, kas yra padaryta nesant archeologui, o jeigu įmonė toliau ketina tęsti darbus, tada reikėtų atlikti platesnius tyrimus, turėtume keisti projektus ir viską iškasti.

Tačiau tai priklauso nuo darbus atliekančios įmonės: ar ji planuoja dar kažką daryti tokioje situacijoje, ar viską taip ir paliks, nes mes tolimesniems tyrimams neturime projekto, todėl kol kas galime tik užfiksuoti, kas jau yra padaryta, o „Doresta“ be archeologų čia negali jau nei milimetro pakasti“, – paaiškino specialistė ir pažymėjo, kad viskas galėjo būti daug paprasčiau, jei įmonės atstovai būtų paskambinę archeologams, kurie būtų stebėję atliekamus darbus ir viską užfiksavę.

Už pažeidimą gresia baudos

Kad atliekant šaligatvio renovacijos darbus, buvo padaryta pažeidimų, patvirtino ir A. Naureckaitė: „Išsiaiškinta, kad žemės kasimo/grunto judinimo darbai buvo pradėti ir kurį laiką buvo vykdomi nedalyvaujant archeologams, neatlikus archeologinių tyrimų“.

Už minėtus pažeidimus, specialistės teigimu, yra atsakingas rangovas, kuris „atsidengus kaulams privalėjo apie tai informuoti Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinį skyrių“.

Už tai, kad rangovas neinformavo KPD Kauno teritorinio skyriaus, anot A. Naureckaitės, jo laukia bauda: „Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 1 dalį, už įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus asmenys užsitraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas atliekant tvarkybos, statybos darbus, šių darbų projektavimo ar planavimo darbus užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų“.

Prisidirbo ir nekomentuoja

Už darbus atsakinga „Doresta“ atsisakė pateikti bet kokią informaciją. O įmonės atstovė su žurnaliste nepanoro būti labai mandagi ir į klausimą, kodėl apie pradedamus šaligatvio tiesimo darbus nepranešė archeologams, neatsakė. Motyvavo tuo, kad kol neturi jokių archeologų išvadų, tol nieko nekomentuos.

Tuo metu M. Žėkaitė pabrėžė, kad su įmone nuolatos kontaktavo ir atliekant kitus darbus, visuomet buvo apie juos pranešama archeologams.

„Dėl šitos atkarpos, kuri buvo likusi, palaikėme ryšį [su įmone], dažnai skambinome jiems, bet vis sakydavo, kad dar nedarys, bet kai padarė, tada paskambino… – ironiškai šyptelėjo archeologė. – Tai yra archeologinė praktika, kad, kol objektas nėra tvarkomas, archeologai juk nestovės ir nelauks, kol darbai bus pradėti, o prieš juos pradedant, pranešama archeologams. Aktuose yra nurodyta, kad kasant paveldo objektus, archeologas privalo dalyvauti.“

Laukia archeologų išvadų

Kiek anksčiau „Rinkos aikštėje“ publikuotame straipsnyje „Tiesiant šaligatvį miesto centre rasti kaulai“ istorikas Vaidas Banys užsiminė, kad atsakomybę turėtų prisiimti ne tik darbus vykdžiusi įmonė „Doresta“, bet ir Kėdainių rajono savivaldybė, kuri išdavė leidimus jiems atlikti.

Kreipusis į savivaldybę, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Edgaras Jasenka patikino, kad Kėdainių rajono savivaldybė, kaip tikrinanti institucija 2021 m. išdavė statybos leidimą projektui, kuris suderintas su Kultūros paveldo departamentu.

„Projekte numatytos sąlygos, kuriomis rangovas privalo atlikti kasinėjimo darbus Kultūros paveldo registre įtraukto objekto teritorijos ribose. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos veiksmai šiuo metu buvo atliekami pagal įstatymų numatytą tvarką.

Atkasus kaulus, pagal kultūros paveldo specialisto pareigybes buvo nuvykta į vietą, užfiksuotas įvykis ir užpildytas Nekilnojamo kultūros paveldo objekto apžiūros aktas, taip pat informacija perduota Kultūros paveldo departamento teritoriniam skyriui“, – paaiškino E. Jasenka.

Statybos ir turto skyriaus vyr. specialistas Audrius Zubavičius taip pat patvirtino kolegos žodžius ir pridėjo: „Mūsų turima informacija, archeologai objekte atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus, po kurių turėtų pateikti savo įžvalgas ir spręsti dėl tolimesnių veiksmų“.