Išlaisvino kūrybingumą ir sujungė skirtingas patirtis (GALERIJA)

„Savaitę trunkanti dienos stovykla – tai mūsų mokyklos „Pažinimo taku“ veiklos tąsa. Savo idėjomis norėjome pasidalyti su visais Kėdainių miesto vaikais“, – sakė privačios mokyklos „Pažinimo taku“ steigėjos, verslininkė Julija Liaudanskaitė ir mokyklos vadovė Sandra Kavaliauskienė. Birželio 11–15 dienomis mokykla organizavo vaikų dienos stovyklą „Spalvų mozaika“. Stovykloje dalyvavo netoli trisdešimties mokyklinio amžiaus Kėdainių miesto ir rajono vaikų.

Finalinė stovyklos diena buvo skirta visoms kėdainiečių šeimoms. Šešėlių teatro spektaklį „Obuolių pasakos“ (rež. J. Tertelis) vykusį Kėdainių kultūros centre galėjo pažiūrėti ne tik stovyklą lankę vaikai, bet ir visi jaunieji kėdainiečiai su savo tėveliais.

Stovyklos uždarymą vainikuos lietuviškų etno ristinių federacijos vadovo Tomo Gervės stovyklautojams organizuotos veiklos gamtoje ir Kėdainių muzikos mokyklos vaikų koncertas. Ši diena organizuojama drauge su VšĮ „Pažinimo taku“ partnere, asociacija „Senojo kelio dvaras“.

[quote author=“S. Kavaliauskienė“]Mūsų stovykloje integracija yra reali , o ne formali[/quote]

„Stovykla finansuota privataus sektoriaus lėšomis, ją taip pat remia ir Kėdainių rajono savivaldybė. Parama mums suteikė galimybę į veiklas įtraukti daugiau vaikų ir padovanoti jiems labai gražią, turtingą savaitę“, – pažymėjo S. Kavaliauskienė.

Skirta visiems

„Ši mūsų stovykla – ypatinga. Joje dalyvauja ir vaikai su specialiaisiais poreikiais“, – apie tai, kuo ši stovykla skiriasi nuo daugelio kitų, vasarą vykstančių stovyklų, pasakojo viena iš stovyklos organizatorių S. Kavaliauskienė. Į klausimą ar nebūtų lengviau organizuoti įprastą stovyklą, ji atsako, jog tai – paprasčiausias kelias, tačiau paprasčiausio kelio ji nesirenka.

„Džiaugiuosi, kad mūsų stovykloje integracija yra reali , o ne formali“, – pabrėžė S. Kavaliauskienė.

Ir išties, žvelgiant į stovykloje su specialiųjų poreikių vaikais dirbančia mokytoją Irmą Maskoliūnienę, sunku patikėti, kad jaunieji stovyklautojai mato ją pirmą kartą – toks šiltas, natūralus, paprastas jos bendravimas, o pagalba – kone nepastebima, tarsi gero draugo ranka, kuri visados šalia.

„Penkios veiklos dienos suplanuotos taip, kad įtrauktų kiekvieną. Vaikams su specialiaisiais poreikiams ypatingai svarbios motoriką lavinančios užduotys, šiems vaikams netinka paskaitų forma, pasyvus klausimas, juos reikia įtraukti į praktiškas veiklas. Ir čia, visi vaikai randa bendrus taškus“, – pažymėjo S. Kavaliauskienė.

[#gallery=1979#]

Spalvinga veiklų paletė

Pirmoji stovyklos diena prasidėjo Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre, Arnetų name. Amatų centro meistrai mokė pinti juostas, vyteles, velti vilną. Vėliau, vedini Daugiakultūrio centro vadovės Audronės Pečiulytės, stovyklautojai apžiūrėjo škotų pirklio Jono Arneto namą, kuriame išlandžiojo ligi šiolei nematytas slapčiausias kertes, taip pat apsilankė Evangelikų reformatų bažnyčioje, nusileido į kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, lankėsi prie Jonušo Radvilo paminklo, o tarp Rotušės kiemelio skulptūrų atpažino ir surado seniausią paminklą – unikalų saulės laikrodį. Ekskursiją po Kėdainių senamiestį dovanojo Kėdainių krašto muziejus.

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovės paklausiau, kaip su vaikais reikėtų kalbėti apie istoriją, kultūros paveldą, kaip juos sudominti?

„Su vaikais reikia kalbėti šiek tiek kitaip negu su suaugusiems. Vaikams yra sunkiau suvokti laiko perspektyvą. Kas vaikams yra seniai? Metai, pusmetis, amžius – jiems tokie įvardinimai mažai ką pasako. Daiktai, įvykiai yra seni ir tiek. Galima atkreipti vaiko dėmesį, kuo objektas įdomus, kitoks, pavyzdžiui, apžiūrint pastatą pastebėti, sienų plotį, o gal langai yra kitokie, palyginti kaip atrodo jo kambarys; drauge pagalvoti, koks jo namuose daiktas seniausias, kam jis priklauso: tėvams, seneliams…“, – sakė A. Pečiulytė.

Antrąją dieną stovyklautojai drauge su verslininke Julija Liaudanskaite gamino muilą ir kremą. Kad gaminamas muilas skaniau kvepėtų, vaikai į muilo masę įmaišė pievos gėlių.

„Pagamintas muilas brandinamas,vėliau supjaustomas, ir kiekvienas vaikas į savo namus parsineša kvepiantį naminio muilo gabalėlį. O kremas iš citrinžolės labai pravers artėjant vabzdžių sezonui – baidys uodus“, – šypsojosi J. Liaudanskaitė.

[quote author=“S. Kavaliauskienė“]Didžiuojamės, kad per labai trumpą laiką mums pavyko įkurti mokyklą, sukurti jaukią aplinką moksleiviams. Mūsų kuklūs lūkesčiai pasiteisino su kaupu, pradėjome šauniai, o jau po pusės metų pamatėme, kad galime daugiau.[/quote]

Viena diena buvo skirta gamtamokslinėms Steam veikloms. Vaikai gamino robotukus, lėktuvus, konstravo tiltus ir katapultus, palapines, snaiges, gėles, atliko įdomius cheminius bandymus. Eksperimentų dieną vedė mokyklos vadovė, anglų kalbos mokytoja Sandra Kavaliauskienė.

„Didelė dovana mūsų stovyklai penktadienio susitikimas su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ dizainere ir dailininke Inesa Gerve. Ji dirba su specialiųjų poreikių vaikais, pati augina autistą berniuką. Inesos vedami užsiėmimai ir dailės terapijos veiklos ne tik plačiau atveria duris į meno pasaulį, bet yra ir gili patirtis, kuri leidžia geriau vieniems kitus pažinti ir suprasti“,– apie meno dieną stovykloje papasakojo J. Liaudanskaitė.

Mokyklos steigėjos džiaugėsi partnerių geranoriškumu talkininkaujant stovyklos veiklose. Žmonės pasitiki mumis ir mūsų darbais“, – sakė jos.

Stovyklos organizatorės pridūrė, kad nori vaikus supažindinti su įdomiomis, nestandartinėmis veiklomis. Žinoma, tokios veiklos kaip tradiciniai žaidimai su kamuoliu, o ypatingai vandens šautuvų kautynės karštą vasaros dieną tapo privaloma ir visų itin laukta stovyklos programos dalimi.

Sėkminga pradžia paskatino imtis naujų idėjų

Su Julija ir Sandra buvau susituksi prieš nepilnus metus – steigiamos mokyklos atidarymo išvakarėse. Šiandien jos kalba apie sėkmingą startą ir naujas veiklas.

„Didžiuojamės, kad per labai trumpą laiką mums pavyko įkurti mokyklą, sukurti jaukią aplinką moksleiviams. Mūsų kuklūs lūkesčiai pasiteisino su kaupu, pradėjome šauniai, o jau po pusės metų pamatėme, kad galime daugiau. Įsteigėme „Steam“ būrelį.

Steam – tai angliškų žodžių „science“ („gamtos mokslai“), „technology“ („technologijos“), „engineering” („inžinerija“), „arts” („menai“), „maths“ („matematika“) trumpinys. Taigi mes į Kėdainius atnešėme „Steam“.

„Steam“ veiklas įtraukėme ir į ugdymo programą.

Esame šiuolaikiška, inovatyvi, išmani komanda ir mums labai svarbu ugdyti kūrybišką vaiką, norime, kad jis nuo pat mažens domėtųsi pasaulinėmis mokslo tendencijomis. Iš pirmo žvilgsnio sudėtingas tiksliųjų mokslų disciplinas pateikti įdomiai ir suprantamai. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites Kauno tvirtovės VII–ojo forto laboratorijoje atlikome įvairius cheminius eksperimentus“, – entuziastingai kalbėjo S. Kavaliauskienė.

„Domimės Lietuvos ir užsienio šalių edukacinėmis praktikomis, dalyvaujame mokymuose ir seminaruose, bičiuliaujamės su prestižinėmis Lietuvos mokyklomis. Semiamės patirties iš tų mokyklų, kurios yra perspektyvios, įdomios, turinčios tvirtą pamatą ir atsisakiusios sovietmečio štrichų“, – apie tai iš kur semiasi idėjų pasakojo J. Liaudanskaitė ir pridūrė: „Noriu pasidžiaugti, kad mūsų veikla sulaukia privataus verslo susidomėjimo, o mūsų darbai nelieka nepastebėti“.