Į lietuvių literatūros klasiką gimnazistai pažvelgė kitaip
Antanida Likšienė
Savo atmintinų datų kalendoriuose esame pasižymėję, kad šiemet sukanka 310 metų nuo mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo dienos (1714–1780). Prabėgo daugybė metų, viskas pasikeitė šiame pasaulyje, užmarštin nuskriejo įprasti lietuviams darbai, nebevartojami su jais susiję žodžiai – tai tarsi kitas pasaulis. Bet ar tikrai viskas taip pasikeitė technologijų amžiuje, kas dar vienija mus su tolimo ir mažai pažįstamo aštuonioliktojo amžiaus būrais? O kaip didžiojo poeto kūrybą priima ir supranta mokiniai? Tokio tikslo vedama atėjau pasižiūrėti lietuvių kalbos mokytojos Rasos Tarvydienės pamokos 3 gimnazinėje klasėje „Šiuolaikinė Kristijono Donelaičio interpretacija“.
Neįprasta pamoka
Pamoka žadėjo būti neįprasta. Jai mokiniai rengėsi skaitydami K. Donelaičio „Metus“, analizuodami kūrinio ištraukas, atrinkdami tai, kas jiems buvo svarbu ir įsimintina. Pasiskirstę grupėmis sukūrė savo pristatymus grafine forma ant popieriaus lakštų ir skaidrėmis, demonstruotomis interaktyviajame ekrane. Kiekviena grupė pristatė savo mintis, o klasės mokiniai buvo įpareigoti pateikti pranešėjams klausimus. Ypač vertinga patirtis kiekvienam: ir papasakoti viešai, ir pateikti klausimus, ir į juos atsakyti.
Mokytoja atidžiai vertino kiekvienos grupės pasisakymus, papildydama sumaniai parinktais klausimais.
Rusnė Miežinytė ir Gerda Misevičiūtė pristatė K. Donelaičio biografijos dosjė. Aptarusios pagrindinius biografijos faktus, mokinės akcentavo poeto išreikštą santykį su tikėjimu, betarpišką ryšį su Dievu. Pats gerai pažinodamas būrų gyvenimą, poetas ir mus supažindino su kasdieniais valstiečių rūpesčiais.
Goda Bučytė ir Aina Tkačenko pasirinko koliažo technika atskleisti „Vasaros darbus“. Paprasti tie būrų darbai, bet kiek rūpesčio ir atsidavimo reikalaujantys. Mokinės akcentavo pažintinę šios poemos prasmę: „K. Donelaitis šių dienų žmogui yra svarbus dėl kultūrinio paveldo, nes jo poemoje „Metai“ mes galime sužinoti apie Prūsijos lietuvių gyvenimą, tai lyg dokumentas mums, primenantis mūsų šaknis. Jis jungia praeitį su dabartimi“.
Viltė Maziliauskaitė, Miglė Matuolytė ir Luknė Nausėdaitė „Pavasrio linksmybėse“ įžvelgė K. Donelaičio nepaprastą žodžio galią, gebėjimą atrasti vaizdingus žodžius, išreiškiančius būrų pasaulėvaizdį.
Prabėgo daugybė metų, viskas pasikeitė šiame pasaulyje, užmarštin nuskriejo įprasti lietuviams darbai, nebevartojami su jais susiję žodžiai – tai tarsi kitas pasaulis. Bet ar tikrai viskas taip pasikeitė technologijų amžiuje, kas dar vienija mus su tolimo ir mažai pažįstamo aštuonioliktojo amžiaus būrais?
Aut. past.
Gaivilė Bikelytė kalbėjo apie simbolius. Reikšmingiausias jai tapo Varsna, kaip visa ko, kas susiję su žemės dirbimu, pradžia ir pabaiga. Jai poetas – aiškiaregys, tarsi numatęs ir šių dienų problemas, parodęs savųjų veikėjų pasaulį. O varna ją labai sužavėjo, juk ji gyveno ir būrų laikais, ir dabar. Ji primena, kad mes esame tokie patys žmonės.
Kornelija Palinauskaitė, Žygimantas Šilkaitis ir Vaidas Stankevičius parengė koliažą pagal „Žiemos rūpesčius“. Jų darbe esminė metafora yra langas. Senovės būrai speigo metu tūno savo trobelėse ir pro langą stebi pasaulį, laukdami artėjančių darbų. O ar mes taip nedarome? Susimąstymo, ramybės laukuose laikas, skirtas dvasiniam augimui.
Roberta Adomaitytė, Aira Skinulytė ir Milda Pagrandytė darbui pasirinko „Pavasario balsus“. Mokinės dirbo labai rimtai, savo sąsiuviniuose piešė eskizus, kuriuos perkėlė į popieriaus lakštą ir į skaidres, paįvairindamos ir koliažui būdingais elementais, ir tekstu. Pavasaris atneša daug darbų ir linksmybių, visko daug ir mokinių pristatyme, ir poeto kūrinyje. Merginos atkreipė dėmesį į moterų veiklas „Pavasario linksmybėse“. Moterys sunkiai dirbo, o jų darbas nebuvo tinkamai vertinamas. Mokinės pripažino, kad šiuolaikinės moterys gyvena laisviau, todėl jos nenorėtų gyventi XVIII amžiuje.
Į K. Donelaitį pažvelgė kitaip
Mokytoja poeto K. Donelaičio poemą „Metai“ apibūdino kaip žydinčią pievą, dūzgiančią bitėmis, avilį, kuriame daug medaus, nesibaigiantį laiko tėkmės ratą, kuriame kiekvienas žmogus turi savo vietą.
Mokytoja Rasa Tarvydienė akcentavo: „Norėjome pažvelgti į K. Donelaitį kiek kitaip – šiuolaikinio žmogaus akimis. Idėja kurti šiuolaikinę „Metų“ interpretaciją – koliažą – gimė natūraliai – iš noro prisiminti, įprasminti, atsakyti į klausimą – ką reiškia K. Donelaitis man, šiuolaikiniam XXI a. žmogui? Tai buvo kūrybinis darbas, apibendrinantis literatūros skyrių”.
Mokiniai pamokos apibendrinimui pabaigė sakinį „K. Donelaitis man…”
Štai keletas atsakymų:
– sielos ramybė ir stiprus ryšys su gamta;
-yra kaip senas draugas, kurio kūryba mums įsimintina ir perduodama iš kartos į kartą;
-lietuvių literatūros didvyris per savo kūrybą perduodantis gyvenimo gilumą ir gamtos grožį;
-senovės darbų ir to meto paslapčių išminčius, skatinantis žmones dirbti bei mėgautis gyvenimu. Taip pat pasitikti naujus gamtos ciklus.
O man dalyvavimas lietuvių literatūros pamokoje buvo prasmingas ne tik sužadintais nostalgiškais prisiminimais. Supratau, kad ir dabartinis jaunuolis į literatūros kūrinį gali pažvelgti susidomėjusio žmogaus akimis ir pamatyti svarbiausius akcentus. Technologijos padeda koncentruotai atskleisti požiūrį, vaizdžiai papasakoti apie patirtus išgyvenimus, skaitant tolimos epochos kūrinį. O technologijų ir gyvo žodžio derinimas ugdo mokinių kompetencijas viešai kalbėti.
