Į gimtąjį miestą grįžęs kėdainietis kuria darbo vietas: atidarė darbo aprangos parduotuvę

 Į gimtąjį miestą grįžęs kėdainietis kuria darbo vietas: atidarė darbo aprangos parduotuvę

Verslo centre J. Basanavičiaus g. 95E įsikūrusioje parduotuvėje rasite aukštos kokybės darbo batų, medicininės avalynės ir darbo bei vienkartinių pirštinių ir kt.

Su Andriumi susitikome jaukioje kavinėje miesto centre. Seniai ieškojau žmogaus temai apie į Kėdainius grįžtančius žmones. Ne šiaip grįžtančius, bet atvykstančius su savo idėjomis, kurias ir įgyvendina mūsų mieste, kuria darbo vietas, įneša naujovių į miesto gyvenimą. Susitikimą suderinome visai netikėtai – pažįstama paklausė, ar nenorėčiau susipažinti su broliu, kuris grįžta gyventi į Kėdainius ir kartu atidaro darbo rūbų ir saugos priemonių parduotuvę. Pasiūlymas susitikti pasirodė įdomus dėl dviejų priežasčių. Kėdainietis grįžta su verslu, o ir specializuotos parduotuvės mūsų krašte nėra. Taigi, susitikome jau po darbo. Andrius – neaukštas apie 40 metų vyrukas pasitiko mane su plačia šypsena, paspaudėme vienas kitam ranką ir prisėdome prie gardžios arbatos.

„Na, nuo ko pradėsime? Nesu buvęs susitikime su žurnalistais. Jūs mano pirma patirtis“ (šypsosi).

Pokalbis prasidėjo visai smagiai. Kadangi skubėti abu nebeturėjome kur, pradėjome iš toli – nuo vaikystės. Andrius pasakojo, kad gimė Dotnuvoje. Gimimo liudijime taip ir parašyta gimimo vieta – Dotnuvos geležinkelio stotis.

Bet ten mūsų herojus gyveno labai trumpai. Tėvas Stasys dirbo mašinistu ir pagal paskyrimą gavo butą Kėdainiuose, kaip tais laikais buvo įprasta, tad šeima išsikraustė į Kėdainius. Dar vėliau, jau paauglystėje, gyveno Sirutiškio kaime. Mokėsi Kaune ir dirbo Vilniuje.

Kai jau susipažinome ir persimetėme keliomis kasdienėmis temomis, priėjau prie to, kas buvo įdomu man.

„Kėdainiai buvo pirmas ir, tikiuosi, teisingas pasirinkimas“, – sako Andrius.

– Kodėl visgi darbo rūbai? – paklausiau.

– Žinote, kažkaip savaime susiklostė. Prieš 9 metus grįžome su dabar jau buvusia žmona į Lietuvą. Airijoje teko gyventi ir dirbti 7 metus. Dirbau statybose, prie akmenų ir blokų mūrijimo. Tai gana sunkus darbas tiek fiziškai, tiek protiškai.

Bedirbdamas pastebėjau, kad įrankiai, o ypač apranga, dėvėjosi greitai, nes pastoviai buvo trintis tarp betono, akmenų, blokų. O dar ir salos oro sąlygos turėjo įtakos, tad rinktis turėjome tik kokybiškas priemones.

Mačiau, kad visi darbai atliekami naudojant „Showa 310“ darbo pirštines. Iš pradžių jų vengiau, nes tais laikais jos buvo nepigios – 3 ar net 4 kartus brangesnės už analogiškas kitų firmų pirštines. Deja, bet taupumas nepasitvirtino.

Per porą savaičių išbandžiau įvairias pirštines, kurias tik radau mieste. Geriausias rezultatas buvo 2 dienos, prasčiausias – dvi valandos ir likusi diena, kurią dirbti teko kiaurais pirštais. Draugai juokėsi: „Juk sakėm, kad nieko nebus, imk visų jau išbandytą rimtą  daiktą, patikimas pirštines ir pamirši rūpesčius“.

Sukandęs dantis paėmiau kelias poras ir… nepasigailėjau. Rinkausi pirštines, kad būtų šiek tiek laisvesnės – taip jos tarnauja dar ilgiau. Dieną panaudojęs jas mesdavau į skalbinių krepšį, o savaitgalį skalbdavau su darbo rūbais.

Paskaičiavau, kad pirštinių poros užtekdavo iki dviejų savaičių. Tiesa, prie trinkelių šios darbo pirštinės atlaikydavo trumpiau. Bet tai ir suprantama.

– O kaip atsirado pati mintis prekiauti darbo rūbais?

– Taip jau susiklostė, kad kai grįžome į Lietuvą, apsistojome Radviliškyje. O kadangi tai traukinių sostinė, tai ir darbas prie jų mane greitai pasivijo.

Kaip ir daugumai, geležinkelyje darbas yra pamaininis, dirbantys pamainomis žino, kad yra pakankamai nemažai laisvų dienų. Nauji bendradarbiai paprotino, gal laisvu laiku galiu užsidirbti papildomai mūrydamas akmenines tvoras, židinius.

Pabandžiau. Pastačiau porą didelių lauko židinių iš akmenų. Nors rezultatas patiko, bet derinti du darbus, iš kurių vienas yra ir naktinis, truputį sudėtinga, todėl ir statybos užtrunka ilgai. O tai man nepatiko.

Beieškodamas kokybiškų priemonių šiems mūrijimo darbams, pastebėjau, kad gerų ir patvarių pirštinių nėra. Ieškojau „Showa“, bet jų tais 2014 metais taip ir neradau. Iš čia ir kilo mintis, kad reikia atsivežti ir pasiūlyti Lietuvoje dar nežinomą prekių ženklą „Showa“.

Susisiekęs su atstovais įkūriau mažąją bendriją „Glovė“ ir pradėjome po truputį prekiauti šios kompanijos produkcija. Buvo nueitas tikrai ilgas ir sunkus kelias.

Nepaprasta buvo dirbti su įmonėmis, kurioms mūsų siūloma produkcija buvo kartais net penkis kartus brangesnė, nei jie buvo įpratę pirkti. Kai kurie sutikdavo pabandyti. Pirkdavo bandomąją partiją ar prašydavo pavyzdžių pabandymui.

Ir labai dažnai jiems šios pirštinės pasiteisindavo, ypač po to, kai pradėjome plėsti savo asortimentą ir galėjome pasiūlyti pirštines nuo įpjovimo bei darbui su tepalais ir kt. Tai buvo sunki, bet įdomi ir naudinga patirtis.

Bendraudami su galimais pirkėjais pradėjome vežti ir kitas priemones. Visiškai netyčia aptikau prancūzų įmonę „Gaston Mille“, kurių kokybiški ir patogūs darbo batai man patiko.

Paskui sekė „Dian“ ispaniška medicininė avalynė, itališki darbo batai „Base“, airių prekės ženklas „Portwest“ ir kt. Labai vengiau ir iki dabar vengiu itin pigių priemonių. Nes žmogus, kuris darbe praleidžia didelę savo dienos dalį, turi jaustis ir patogiai, ir saugiai.

Be abejo, yra ir tokių pirkėjų, kuriems pirmoje eilėje – maža kaina ir kitaip jų neįtikinsi. Pasirinkimą turime ir tokiems žmonėms. Tiesa – labai minimalų.

Na, apskritai mūsų privalumas toks, kad galime greitai atvežti labai platų asortimentą – nuo pačių ekonomiškiausių iki prestižinių prekės ženklų, tokių kaip „Helly Hansen“, „3M“, „Abena“ ir kt.

Užsakome ir iš katalogų net labai nedideliais kiekiais, pavienius daiktus. Gerai, kai didžiausių gamintojų sandėliai yra Europoje ir galime greitai bei patogiai atvežti produktus, kurie patenkina labai skirtingus poreikius.

Beje, kiek analizavome – turėsime plačiausią vienkartinių pirštinių ir kitų priemonių pasirinkimą Kėdainiuose.

Veikimas, virusas ir plėtra

5 metus verslą vystyti buvo pakankamai sudėtinga. Nemaža konkurencija su senbuviais, pastovus apyvartinių lėšų trūkumas ir darbas per dvi vietas reikalauja daug jėgų ir atsidavimo.

„Lygiai po 5 darbo metų įmonėje atsirado ir pirmas darbuotojas. Sonatą priėmiau visai netikėtai, net neplanavau samdyti žmonių, nors mačiau, kad jau vos spėju. Bet pamačiau, kad moteris gabi ir protinga – pasiūliau administruoti elektroninę darbo aprangos parduotuvę www.glove.lt.

Į ją reikėjo kelti naujas prekes, pakuoti ir išsiųsti užsakymus. Mergina labai greitai perprato darbo specifiką, susipažino su prekėmis. Pradėjo atsakinėti į laiškus, skambučius, konsultuoti pirkėjus. Dabar Sonata yra vyr. vadybininkas ir vadovauja kitiems. Nors mūsų įmonėje visi klausimai ir situacijos sprendžiamos labai draugiškai. Padedame vienas kitam.

Sonatai pradirbus 3 mėnesius supratau, kad ji atsirado pačiu tinkamiausiu laiku ir vietoje. Kaip tik prasidėjo COVID-19 pandemija ir mes susidūrėme su didžiuliu iššūkiu.

Kol vienos įmonės buvo priverstos užsidaryti bent laikinai – mums tai tapo pats darbymetis. Buvo reikalinga viskas: ir vienkartinės pirštinės, ir antbačiai, ir apsauginiai akiniai ir daug kitų priemonių. Teko ne tik parduoti tai, ką turime sandėlyje, bet ir skubiai ieškoti naujų tiekėjų, nes seni taip pat viską greitai išpardavė ar paaukojo.

Pirmomis savaitėmis darbo buvo tiek, kad miegodavau tik po 3–4 valandas, nes buvo jūra laiškų, skambučių, užklausų, prekių pakavimo ir kitų neatidėliotinų darbų.

Dabar daugiau ar mažiau viskas stabilizavosi ir galime dirbti savo ritmu. Tiesa, atsirado ir truputį daugiau galimybių. Per kiek daugiau nei metus atidarėme darbo rūbų parduotuvę Klaipėdoje. Kiek anksčiau pradėjome siūti medicininę aprangą, rūbus grožio srities specialistams, maisto pramonei. Todėl pasiūlyti galime ne tik atvežtinius produktus, bet ir pagamintus savo rankomis ar kitų parnerių gaminančių Lietuvoje.

– Kodėl Kėdainiai?

– Kėdainiai yra mano gimtas miestas. Savas ne tik gatvėmis, namais, bet ir tokia savita aura. Kaip bebūtų keista, vis dar dirbu ir LTG – vienas kitam netrukdo (juokiasi). Bet žinant situaciją su pervežimais į ir iš Rytų, atsirado tikimybė, kad šio darbo galiu netekti.

Tačiau ar ieškotis kito darbo, ar atsiduoti savo mėgstamai veiklai, ilgai nesvarsčiau. Kadangi ir Radviliškyje, ir Klaipėdoje esančiuose padaliniuose kolektyvas sukomplektuotas, o uždarbiui reikia ir naujų pajamų, dėl vietos naujai darbo priemonių parduotuvei apsisprendžiau gana greit.

Kėdainiai buvo pirmas ir, tikiuosi, teisingas pasirinkimas. Bandžiau ieškoti per „Google“, per „Facebook“, apvažiavau visą miestą, tačiau tokios specializuotos parduotuvės mieste neradau. Tiksliau, radau vos kelias vietas, kur prekiaujama, bet pasirinkimas mažas. Užsakyti iš platesnio pasirinkimo galimybių nėra.

Be to, esu tikras, kad mūsų siūloma kaina bus geresnė, o pastoviems klientams ir didesniems užsakymams būtinai darysime nuolaidas.

Naudodamasis proga, kviečiu kėdainiečius ir miesto svečius užsukti į verslo centrą, esantį J. Basanavičiaus g. 95E, ir aplankyti mūsų parduotuvę „Glovė“ (www.glove.lt). Kol kas čia dar nėra daug prekių, bet vešime platesnį asortimentą, kai žinosime, į kokias prekes orientuotis ir kas aktualiau mūsų pirkėjams. Galiu pasakyti tik tiek, kad aukštos kokybės darbo batų, medicininės avalynės ir darbo bei vienkartinių pirštinių pasirinkimas pas mus bus plačiausias.

– Andriau, kokie ateities planai, vizijos ir lūkesčiai?

– Planų ir vizijų yra daug. Laiko gal tik trūksta ne tik paroje, bet ir savaitėje. Vis leki, bėgi ir vis niekur nespėji. Iš tikrųjų labai norisi plėsti veiklą, nes patinka pats procesas, eiga. Darydamas tuos visus procesus sugalvoji ir naujų veiklų ar projektų.

Vienas iš jų yra išparduotuvė www.pus.lt, kur parduodame ne tik savo likutines prekes, bet ir iš partnerių išparduodamų kolekcijų, todėl pirkėjai čia gali rasti prekių už itin mažą kainą, juk pavadinimas taip ir šifruojasi kaip „Pirk Už Savikainą“ PUS.lt.

Tiesa, neseniai kilo mintis apie visai naują veiklą. Na, gal mintis nėra visiškai nauja, gvildenta dar 2008 metais, bet žmogus idėjos nepaleido į gyvenimą, todėl tokios paslaugos tiekėjų kol kas neradau.

Brolis juokiasi: „Kam tau, nesąmonė, niekam nereikės?“, o aš tikiu, kad bus populiari ir paklausi. Dabar tereikia rasti lėšų naujam projektui. Tikiu, greitai surinksiu, o gali būti, kad ir partneris ar investuotojas koks atsiras, tada būtų galimybė startuoti didesniu mastu. Žiūrėsime, kaip susiklostys, bet kol kas galvoje visa dėlionė sukasi, dėliojasi.

Arbata išgerta.

Pabendrauta smagiai. Su gera nuotaika spaudžiam su Andriumi vienas kitam ranką ir susitariame susitikti po kurio laiko. Tikiu, kad bus apie ką pakalbėti.

Užs. Nr. 88

4 Komentarai

  • Nelabai tinkamas momentas pradėti tokį verslą, bet sėkmės.

    • Niekada negali žinoti kur tavęs lauks sėkmė 🙂 😉

  • Na ,o kaip ten reikalai su Sonata?

    • Su Sonata viskas gerai 🙂

      Visada ją galite aplankyti jei būsite darbo rūbų ir batų parduotuvėje Radviliškyje adresu Dariaus ir Girėno g. 103. 🙂
      Dar turime labai šaunią kolegę Liną Darbo aprangos parduotuvėje Glovė Klaipėdoje. Nuostabi konsultantė, kolega, gal net sakyčiau, bendramintė.

      Užsukite susipažinti ir su Egle Kėdainiuose. Nors ji naujokė, bet po truputį jau susipažįsta su prekėmis, bando gauti kuo daugiau informacijos apie darbo batai , vienkartines priemones ir kitą produkciją 🙂

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video