Gyventojų pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Rugsėjo pabaigoje „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pristatė antrojo šių metų ketvirčio pajamų analizę. Apibendrinant galima teigti, jog darbo pajamos ir toliau augo visuose sektoriuose. Darbo užmokesčio didėjimas neaplenkė ir Kėdainių rajono, kur vidutinės darbo pajamos, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, augo 9 proc. Daugėjo ne tik minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančiųjų, bet ir tų, kurie uždirbo daugiau nei MMA.

Nuo šalies vidurkio atsiliekame

„Antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių darbuotojų pajamos augo beveik 17 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir šiemet siekia apie 1 tūkst. 539 Eur. Vidutinės darbo pajamos, gaunamos į rankas, per tą patį laikotarpį ūgtelėjo apie 15 proc. ir siekia apie 979 Eur.

Žinoma, tokiems dideliems pokyčiams įtaką labai daro tai, kad lyginame šių metų antrąjį ketvirtį su praėjusių metų antru ketvirčiu, kai buvo tikrai sudėtingesnis laikas, pati pandemijos pradžia, balandžio, gegužės mėn., ir vid. darbo pajamos arba augo lėtai, arba išliko tame pačiame lygyje“, – pabrėžė patarėja.

Žvelgiant atskirai į Kėdainių rajono savivaldybės situaciją, galima konstatuoti, kad 2021 m. birželio mėn. joje vidutinės darbo pajamos siekė 1 tūkst. 265 Eur prieš mokesčius, tai yra palyginus su pernai metų tuo pačiu mėnesiu padidėjo 9 proc. (2020 m. birželio mėn. – 1 tūkst. 161 Eur prieš mokesčius).

Vidutinės darbo pajamos atitinkamai siekia 823 Eur ir palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 8,1 proc. (2020 m. birželio mėn. į rankas – 761 Eur).

„Kitas dalykas, kas galėjo prisidėti prie darbo užmokesčio augimo tai, objektyvios priežastys – didinama minimali mėnesinė alga (MMA) šešiais proc. – nuo 607 Eur iki 642 Eur. Dar galima paminėti ir pareiginių algų bazinį padidinimą valstybės tarnautojams bei neapmokestinamojo pajamų dydžio pasikeitimus.

Žinoma, tas darbo pajamas, gaunamas į rankas, šių metų viduryje jau šiek tiek karpo infliacija ir siekia apie 4 proc. Mūsų skaičiavimais, realios darbo pajamos, įvertinus ir infliaciją, galėjo vidutiniškai siekti apie 950 Eur“, – skaičiavo K. Zitikytė

Algos daugiau augo ne biudžetiniame sektoriuje

Kaip pristatymo metu sakė patarėja, labiausiai šiemet darbo pajamų padidėjimą galėjo jausti uždirbantieji pačias mažiausias pajamas, nes būtent dar didesnei jų daliai pajamos didėjo daugiau nei 10 proc. ir apie 30 proc. darbuotojų galėjo jausti nuo 5 iki 10 proc. darbo pajamų augimą.

„Šie metai išsiskiria tuo, kad mes turime vis mažėjančią apdraustųjų dalį, kurie gauna pačias mažiausias pajamas, kurios nesiekia MMA.

Kelerių metų tendencijos yra mažėjančios ir šiandien apie 8 proc. visų apdraustųjų, kurie dirba visą mėnesį, gauna darbo pajamas mažesnes negu 642 Eur. Skaičiais tai būtų apie 86 tūkst. žmonių. Didžioji jų dalis dirba ne biudžetiniame sektoriuje, apie 8 proc., biudžetiniame – apie 6 proc. Kalbant apie profesijas, galima minėti įvairias – administravimo, mokymo specialistai, vairuotojai, pardavėjai, valytojai, maisto gamintojai ir kt.“, – detalizavo K. Zitikytė.

Kėdainių rajono savivaldybėje taip pat galima įžvelgti tendenciją, kai mažėja mažesnes nei MMA pajamas gaunančių žmonių skaičius.

Lyginant praėjusių ir šių metų birželio mėnesio statistiką, galima pastebėti, jog biudžetiniame sektoriuje dirbančių apdraustųjų darbuotojų, gaunančių mažesnį nei MMA skaičius atitinkamai mažėjo nuo 10,5 iki 8,7 proc. Gaunančių MMA ženkliai didėjo – nuo 0,7 iki 4,2 proc., o uždirbančių daugiau nei MMA nežymiai sumažėjo: nuo 88,8 iki 87,2 proc.

Tuo metu ne biudžetiniame sektoriuje darbuotojų, gaunančių mažesnį nei MMA, skaičius kito panašiai, kaip ir biudžetiniame – apie 1–2 proc. Praėjusių metų birželį jų sumažėjo nuo 11,1 iki 9,9 proc. Tačiau, skirtingai nei biudžetiniame, privačiame sektoriuje darbuotojų, uždirbančių MMA dydžio algą, skaičius kito labai nežymiai ir išliko panašus – nuo 7,5 iki 7,1 proc.

Ir, lyginant didesnį darbo užmokestį nei MMA ir jo kitimą ne biudžetiniame sektoriuje, galima pastebėti, jog šis skaičius skirtingai nei biudžetiniame – augo: nuo 81,4 iki 83 proc.

Alga siekia pusketvirto tūkst. eurų

Anot K. Zitikytės, „Sodra“ nuolat sulaukia klausimų, kam pajamos didėja sparčiausiai, ir atsako: „Lyginant mūsų turimus duomenis, vidutinės darbo pajamos sparčiausiai augo elektroninės įrangos surinkėjams, ikimokyklinio ugdymo mokytojams, maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjams, informacinių technologijų ir ryšių pardavimo specialistams. Daugumą profesijų vienaip ar kitaip sietume su karantinu ir elektroninės įrangos bei ryšių paslaugų pardavimų paklausa.

Apskritai didžiausias vidutinės darbo pajamos uždirbamos informacinių technologijų srities vadovų, kurių pajamos siekia apie 3 tūkst. 600 Eur, taip pat prie didžiausių pajamų gavėjų galima priskirti programinės įrangos kūrėjus ir gydytojus specialistus – jų vidutinės darbo pajamos siekia apie 3 tūkst. 400 eurų.

Pačias mažiausias pajamas Lietuvoje uždirbantys yra kioskų pardavėjai, namų valytojai ir pagalbininkai bei padavėjai, kurių darbo pajamos šiandien nesiekia ir 600 eurų“.

Tokios informacijos konkrečiai apie Kėdainių regioną „Sodra“ nepateikia.

Didžiausias augimas – IT ir sveikatos priežiūros sektoriuose

Kalbant apie sektorius, patarėjos teigimu, jautėsi pandemijos poveikis didesnis vieniems sektoriams ir mažesnis – kitiems.

„Pirmasis sektorius – informacijos ir ryšių. Jame darbo pajamų augimas pernai metų viduryje buvo apie 8 proc., šiemet jis dar spartesnis – apie 12 proc. Tai toks sektorius, kuris jautė mažiau neigiamų, o daugiau teigiamų pasekmių.

Vidutinės darbo pajamos pernai augo sparčiau nei šiemet žmonių sveikatos priežiūros, finansinės ir draudimo veiklos bei viešojo valdymo sektoriuose. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sektoriuje pernai fiksuotas 25 proc. augimas, o šiemet jis tesudaro 9 proc.

Taip yra dėl to, kad medikams buvo mokami priedai dėl pandemijos ir didelių darbo krūvių, – tokį spartų augimą paaiškino pranešėja. – Toliau yra grupė sektorių, kur dirba didelė dalis apdraustųjų kalbant apie apdirbamąją gamybą, didmeninę arba asmeninę prekybą. Jose vidutinės darbo pajamos šiemet augo apie 11–12 proc., pernai jis buvo kiek lėtesnis – apie 9–10 proc.“

Dalyje veiklų darbo užmokesčio augimas, „Sodros“ duomenimis, panašus kaip ir praėjusių metų viduryje. O atskirai išskirta dar viena veikla, kurios negalima priskirti kitoms – apgyvendinimo ir maitinimo.

„Joje vidutinės darbo pajamos augo sparčiausiai, tačiau galima pastebėti, kad šita veikla atsiduria sąrašo gale su mažiausiomis pajamomis. Tam įtaką padarė nepalankus praėjusių metų birželis, kuris šioms veikloms nedavė nieko gero, taip pat paveikė ir pandemija bei karantinas“, – priežastis įvardijo K. Zitikytė.

Ji pripažįsta, kad šiandien apgyvendinimo ir maitinimo veikla išgyvena sunkų laiką, nors metų viduryje apdraustųjų skaičius joje pradėjo augti ir birželį jau buvo matomas didėjimas.