Gaisrai, gelbėjimo darbai ir pamokos: kokie buvo 2025-ieji Kėdainių ugniagesiams

Ugniagesių darbas neturi sezono – gaisrai, nelaimės ir pagalbos šauksmai skaičiuojami ne pagal metų laikus, o pagal realius įvykius žmonių gyvenimuose. Vieną dieną tai degantis namas, kitą – avarija kelyje, įstrigęs gyvūnas ar pagalba medikams. Praėję metai Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams tapo visų šių situacijų visuma, atskleidžiančia ne tik skaičius statistikos lentelėse, bet ir aiškias pamokas gyventojams. Apie tai, kokie buvo 2025-ieji ugniagesių akimis ir ką ši statistika sako apie mūsų kasdienį saugumą, pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas.

Laimingai pasibaigęs nelaimingas atsitikimas

2025 metais Kėdainių rajone kilo 174 gaisrai – beveik 11 procentų daugiau nei 2024-aisiais, kai buvo užregistruoti 157 gaisrai. Didžiausias augimas fiksuotas dviejose srityse: gyvenamosios paskirties pastatuose ir atvirose teritorijose.

„Jei 2024 metais gyvenamuosiuose pastatuose kilo 41 gaisras, tai 2025-aisiais – jau 51. Atvirose teritorijose gaisrų skaičius išaugo nuo 34 iki 43“, – gaisrų statistika dalijasi Kėdainių PGT viršininkas A. Eidimtas.

Detaliau pažvelgus į gyvenamuosius pastatus matyti aiškios tendencijos. 2024 metais individualiuose namuose kilo 29 gaisrai, iš kurių net 18 atvejų buvo susiję su suodžių degimu kaminuose. Kaip sako pašnekovas, vienas tokių įvykių fiksuotas 2024 metų sausio 26 dieną Dotnuvos seniūnijos Mantviliškio kaime, kai buvo gautas pranešimas apie galimai degantį namą ir viduje galinčius būti žmones.

„Atvykus ugniagesiams atviros ugnies nebuvo – degimas vyko kamine. Buvo iškrautos malkos iš krosnies, atlikta žvalgyba palėpėje, atkasinėti spaliai prie kamino, panaudotas termovizorius. Namas buvo mūrinis, 11×10 metrų dydžio, su gelžbetonine perdanga ir šiferiniu stogu. Dūmų detektoriaus jame nebuvo, tačiau pavojaus žmonėms pavyko išvengti“, – laimingai pasibaigusį įvykį komentuoja ugniagesių gelbėtojų vadas.

Individualiuose namuose 2025-aisiais kilo daugiau gaisrų nei 2024-aisiais

Tais pačiais metais, pasakoja A. Eidimtas, daugiabučiuose namuose kilo 11 gaisrų: vienu atveju degė suodžiai kamine, vienu – kilimėlis prie durų, dar dviem atvejais svilo elektros laidai. Vienas gaisras kilo kitos paskirties patalpose.

Žvelgdamas į praėjusius metus, pokalbininkas konstatuoja, jog 2025 metais situacija tapo dar įtemptesnė, nes individualiuose namuose kilo jau 37 gaisrai, iš kurių 21 – dėl suodžių degimo kaminuose.

„Kovo 3 dieną Kėdainių mieste ugniagesiai vyko gesinti kamine degusių suodžių, tačiau atlikus žvalgybą buvo rasta smilkstanti siena prie kamino. Tam, kad būtų pasiektas gaisro židinys, teko nuardyti 6 kvadratinius metrus sienos, pusę kvadratinio metro grindų ir 3 kvadratinius metrus lubų. Smilkstanti konstrukcija buvo perlieta ir užgesinta, naudojant termovizorių bei ištraukiamas kopėčias. Namas buvo medinis, 12×10 metrų dydžio, vieno aukšto, su šiferiniu stogu, o abiejuose butuose įrengti dūmų detektoriai“ – kalba A. Eidimtas.

Tuo metu daugiabučiuose, anot pašnekovo, 2025 metais kilo 9 gaisrai – trimis atvejais smilko lovos, čiužiniai ar sofos, vienu atveju degė suodžiai kamine. Keturi gaisrai kilo bendrabučiuose: bendro naudojimo patalpose degė sofa, negyvenamame bute – čiužinys, koridoriuje – kilimėlis, taip pat degė maisto produktai. Dar vienas gaisras fiksuotas kitos paskirties patalpose.

Gaisrų priežastys nesikeičia: neatsargus žmonių elgesys ir reikalavimų pažeidimai

Kalbėdamas apie gaisrų priežastis, A. Eidimtas pabrėžia, kad 2025 metais statistika išliko panaši kaip ir metais anksčiau. Daugiausia gaisrų kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio – 42 atvejai (2024 m. – 38), taip pat dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimų – 39 atvejai (2024 m. – 34). Šiukšlių ir buitinių atliekų deginimas lėmė 21 gaisrą, o elektros įrenginių, prietaisų bei instaliacijos gedimai – 11.

„Akivaizdžiai išaugo pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimų skaičius – nuo 3 iki 8 atvejų, taip pat padaugėjo gaisrų dėl neatsargaus rūkymo – nuo 4 iki 7“, – atkreipia dėmesį Kėdainių PGT viršininkas.

Jo teigimu, šildymo sezono metu gaisrų dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių ir elektros instaliacijos 2025 metais padaugėjo: „Nepaisant to, gaisruose nukentėjusių žmonių skaičius išliko toks pats – tiek 2024, tiek 2025 metais nukentėjo po 3 asmenis.“

Gelbėjimo darbų 2025-aisiais mažiau nei ankstesniais metais

Be gaisrų, ugniagesiai gelbėtojai dažnai skubėjo ir į kitus įvykius. Kaip sako A. Eidimtas, 2024 metais fiksuoti 420 gelbėjimo darbų iškvietimai, o 2025-aisiais – 340.

Dažniausiai teko padėti gyventojams buityje – 118 kartų (užvirtę medžiai, patekimas į butus ir kt.), 116 kartų teikta pagalba kitoms specialiosioms tarnyboms – policijai ir greitajai medicinos pagalbai. 32 kartus dirbta transporto avarijose, 13 – cheminėse avarijose ar radiaciniuose incidentuose, 6 kartus – vandenyje“, – statistika dalijasi Kėdainių PGT viršininkas.

Jis pažymi, jog ugniagesiams neretai tenka gelbėti ir gyvūnus. 2024 metais gyvūnai buvo gelbėti 6 kartus: keturiais atvejais katinai įstrigo medžiuose ar rūsiuose, vienu atveju tvarte tarp vištinės ir lubas laikančio rasto buvo įstrigęs arklys, dar vienu – iš užlietų pievų prie Nevėžio upės gelbėtos avelės. 2025 metais ne gaisruose gelbėtos dvi stirnos, įstrigusios tvorose, trys katinai medžiuose, balandis sienoje, šuo Nevėžio upėje apie 20 metrų nuo kranto įsipainiojęs žolėse, gulbiukas ir gulbė, įstrigę Nevėžio upėje ir Aristavėlės tvenkinio užtvankoje, taip pat du šunys – vienas iš drenažinio šulinio, kitas iš apleisto pastato rūsio duobės.

Skirtingos žiemos, skirtingi ir įvykiai

Apsinuodijimų dūmais atskira statistika nefiksuojama, tačiau, pasak viršininko, uždelstuose gaisruose, esant stipriam uždūminimui, atvykę medikai neretai suteikia pagalbą nukentėjusiems.

Prisiminus 2025 metų šiltą žiemą, nenuostabu, jog ant ledo nelaimių nebuvo, tačiau vandenyje Kėdainių ugniagesiai dirbo keturiais atvejais, vykdydami skenduolių paiešką ar ištraukimą, taip pat dviem atvejais traukė gulbes.

Vis tik šiuo metu, sausio antroje pusėje, pabrėžia pašnekovas, didžiausią pavojų kelia šaltis ir intensyvus kūrenimas.

„Nuo metų pradžios ugniagesiai jau vyko į 17 gaisrų ir 12 gelbėjimo darbų, – teigia A. Eidimtas. – Kartu su aplinkosaugos, viešosios tvarkos ir policijos pareigūnais buvo rengiami reidai ant užšalusių vandens telkinių, tikrinant, ar žvejai laikosi saugumo reikalavimų. Dėl intensyvesnio kūrenimo jau fiksuoti 5 iškvietimai dėl užsidegusių suodžių kaminuose, o dar 5 gaisrai baigėsi dideliais nuostoliais – išdegė kambariai, sunaikinti namų apyvokos daiktai, kai kur namai liko be stogų“, – apie liūdinančią statistiką kalba Kėdainių PGT viršininkas.

Jis taip pat atkreipia gyventojų dėmesį, kad nors ledas vietomis siekia 12–15 centimetrų storį, jis nėra vienodas. Ypač pavojingos vietos prie krantų, ten, kur yra šakų, žolių ar teka vanduo. Nepilnamečiams rekomenduojama nevaikščioti ant ledo, o žvejams – turėti smaigus, specialius rūbus ir informuoti artimuosius apie savo buvimo vietą.

Didžiausia gyventojų klaida nelaimės atveju – delsimas

Pasidomėjus, ar gausus snygis ir gana stora sniego danga netrukdo vykti į iškvietimus, pašnekovas sako, jog tai kol kas didelių problemų nesukėlė, tačiau rizika visuomet išlieka dėl slidžių kelių, sudėtingo privažiavimo prie vandens telkinių ar apsnigtų stogų. Visas situacijas, pasak A. Eidimto, gelbėjimo darbų vadovas vertina vietoje, atsižvelgdamas į realias aplinkybes.

Kalbėdamas apie dažniausias gyventojų klaidas nelaimės atveju, viršininkas pabrėžia delsimo pavojų.

„Gaisro atveju jau reikia veikti, o ne galvoti, ką daryti“, – sako jis, prisimindamas šių metų gaisrą, kai malkos buvo laikomos per arti krosnies. Pajutus dūmų kvapą, tačiau neturint dūmų detektoriaus, sprendimai buvo atidėliojami, kol pamačius atvirą liepsną nebeliko kitos išeities, kaip tik bėgti iš namų su dokumentais, avint šlepetes, esant stipriam šalčiui. Todėl, pasak ugniagesių, namų priešgaisrine sauga būtina rūpintis nuolat – įsirengti ir tikrinti dūmų detektorius, prižiūrėti šildymo įrenginius, valyti dūmtraukius ir su artimaisiais aptarti veiksmų planą.

Techninių resursų, viršininko tikinimu, gelbėjimo operacijoms Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi pakankamai. O siekiant sumažinti nelaimių riziką, gyventojams rekomenduojama sekti oficialią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją bei LT72 patarimus, rūpintis praktine prevencija namuose ir atsakingai elgtis gamtoje.

„Atsakingas domėjimasis rizikomis ir gebėjimas jas atpažinti dar prieš nelaimei nutinkant yra pati veiksmingiausia apsauga“, – pabrėžia A. Eidimtas.