Fluoras dantų pastoje: kam jis reikalingas?
unsplash.com nuotr.
Sužinokite, kam reikalingas fluoridas dantų pastoje, kaip jis veikia dantų emalį ir ar jo reikia renkantis balinančią dantų pastą.
Fluoras dantų pastoje: nauda, mitai ir saugumas
Fluoridas yra natūraliai gamtoje randamas mineralas – jo galima aptikti dirvožemyje, uolienose ir labai mažais kiekiais kai kuriuose maisto produktuose bei vandenyje. Dantų pastos sudėtyje jis naudojamas jau beveik šimtmetį. Kadangi vienos dantų pastos fluorido turi, o kitos – ne, šis ingredientas neretai atrodo mistiškas arba net palaikomas marketingo triuku. Ieškant būdų baltesnei šypsenai, dažnai kyla ir praktinis klausimas – ar balinanti dantu pasta turėtų turėti papildomai fluorido, ar tokiais atvejais jo jau galima atsisakyti.
Kodėl naudojame fluoridą?
Fluorido nauda buvo atrasta netyčia. XX a. pradžioje dantų gydytojai pastebėjo, kad žmonės, gyvenantys regionuose, kur geriamajame vandenyje natūraliai buvo daug fluorido, dažniau turėjo dėmėtus dantis, tačiau stebėtinai retai sirgo ėduonimi. Šis reiškinys vėliau buvo pavadintas dantų fluoroze.
Kiek vėliau paaiškėjo, kad vartojant gerokai mažesnius fluorido kiekius, dantų dėmėtumas nebesusidaro, tačiau apsauginis poveikis nuo ėduonies išlieka. Nuo XX a. vidurio fluoridas dedamas į daugelį dantų pastų ir kai kuriose šalyse nedideli jo kiekiai dedami į vandenį.
Kaip fluoridas padeda apsaugoti dantis?
Dantų emalį nuolat veikia rūgštys, kurios laikui bėgant silpnina jo struktūrą – emalis praranda svarbius mineralus ir tampa pažeidžiamesnis. Šios rūgštys susidaro tada, kai dantų apnašose esančios bakterijos skaido cukrų iš maisto ir gėrimų, pavyzdžiui, saldumynų, vaisių ar gaiviųjų gėrimų. Ilgainiui tai sudaro palankias sąlygas ėduoniui atsirasti.
Fluoridas padeda šį procesą pristabdyti. Jis palaiko natūralius emalio atsistatymo mechanizmus, padeda sugrąžinti prarastus mineralus ir stiprina dantų paviršių. Be to, fluoridas mažina bakterijų gebėjimą gaminti rūgštis.
Fluoridas dantų pastose naudojamas jau daugiau nei pusę amžiaus ir laikomas viena geriausiai ištirtų ėduonies prevencijos priemonių. Kai kuriose šalyse jis reguliuojamai dedamas ir į geriamą vandenį, tačiau Lietuvoje vanduo nėra dirbtinai fluoruojamas ir fluorido koncentracija skiriasi priklausomai nuo regiono.
Ar fluoridas keičia dantų spalvą?
Trumpas atsakymas – ne. Fluorido kiekiai, esantys dantų pastoje, dantų spalvos nekeičia. Naudojant pastą pagal paskirtį ir ją išspjaunant, fluorido poveikis yra struktūrinis, o ne kosmetinis.
Didesnė dantų fluorozės rizika kyla ankstyvoje vaikystėje, kai emalis dar formuojasi ir vaikai gali nuryti per daug dantų pastos. Dažniausiai fluorozė pasireiškia vos matomomis baltomis linijomis ar dėmelėmis. Ryškesnis gelsvas ar rusvas dėmėtumas paprastai pasitaiko tik regionuose, kur fluorido koncentracija vandenyje yra labai didelė.
Ar fluoridas nuodingas?
Fluorido saugumas priklauso nuo to, kiek ir kaip jis vartojamas. Dideliais kiekiais fluoridas iš tiesų yra nuodingas, tačiau dantų pastoje esantys jo kiekiai tam neprilygsta. Kadangi dantų pastos fluoridas skirtas vietiniam naudojimui, valantis dantis pastą reikėtų išspjauti, o ne nuryti.
Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams pavojingų fluorido kiekių nurijimo rizika valantis dantis yra labai maža. Rimtesni sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kaulų ligos, siejami tik su ilgalaikiu labai didelių fluorido kiekių vartojimu.
Didesnio atsargumo reikia su mažais vaikais, kurie yra jautresni ir dažniau linkę nuryti dantų pastą. Naudojant pastą su fluoridu svarbu mokyti vaikus pastos nenuryti, prižiūrėti dantų valymąsi ir naudoti amžiui tinkamą, nedidelį jos kiekį.
Jei pastebite neįprastus dantų spalvos pokyčius, diskomfortą ar kitus pokyčius pakeitus dantų pastą, verta pasitarti su odontologu. Jei netyčia nurijote didelį kiekį dantų pastos, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ar man reikia fluorido?
Fluoridas į dantų pastą dedamas ne tam, kad pakeistų dantų spalvą, o tam, kad apsaugotų emalį ir padėtų išvengti ėduonies. Daugumai žmonių jis yra naudingas, nepriklausomai nuo to, ar pasta balinanti, ar ne, ypač dažnai vartojant saldžius ar rūgščius produktus, turint padidintą ėduonies riziką ar dažną apnašų kaupimąsi.
Fluorido vengti rekomenduojama tik specifiniais atvejais – pavyzdžiui, gyvenantiems vietovėse su natūraliai dideliu fluorido kiekiu vandenyje arba vaikams, kuriems nustatyta dantų fluorozė. Jei kyla abejonių dėl fluorido ar tinkamos dantų pastos pasirinkimo, individualiems patarimams verta kreiptis į gydytoją odontologą.
