Dotnuvos miestelis turi naują kunigą, kuriam dabar svarbiausia sutelkti parapijiečius

 Dotnuvos miestelis turi naują kunigą, kuriam dabar svarbiausia sutelkti parapijiečius

Dar tik keturi mėnesiai, kaip Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios parapijoje klebonauja kunigas teol. lic. Giedrius Maskolaitis.

Rūta ŠVEDIENĖ

Dar tik keturi mėnesiai, kaip Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios parapijoje klebonauja kunigas teol. lic. Giedrius Maskolaitis. Prieš tai 20 metų čia dirbo klebonas kunigas Gražvydas Geresionis. Kada, jei ne prieš šv. Kalėdas eiti pasišnekėti su kunigu. Ypač kai išgirsti kalbas, kad naujasis kunigas labai nuoširdus, labai gražiai, iš širdies laiko mišias, sako gražius pamokslus. Apie tai, kaip jam sekasi ir šiaip kokios mintys lanko, ir kalbėjomės susitikę.

‒ Kunige, dar labai mažai laiko Dotnuvoje, bet jau gal spėjote įsijausti į šios parapijos gyvenimą, atėjęs iš Jonavos?

‒ Taip, jau šimtadienis praėjo. Kol kas sunku pasakyti, kaip sekasi. Sunku vertinti. Žmonės skirtingi kiekviename krašte. Reikia susipažinti, tad vykstu pas žmones į šeimas ir kalbamės.

‒ Tai dabar kalėdojate?

‒ Ne, aš nekalėdoju, aš einu susipažinti, pasikalbėti. Prašiau žmonių, kas nori, susitarkim ir susitikim jų aplinkoje, kad žmogus jaustųsi saugus. Tokiu būdu bandau pažinti parapiją. Sužinoti, ką žmonės galvoja, kokie jų lūkesčiai, kaip jie gyvena. Aišku, ir žmonės stebi mane, koks čia tas kunigas atėjo.

‒ Kunigavote Jonavoje ir dar turėjote kaimišką parapiją. Dabar atėjote į Dotnuvą ir Šlapaberžę. Turbūt žmonės kažkiek skiriasi ‒ miesto ir kaimo, ar ne?

‒ Žmogus yra žmogus. Galbūt kiek skiriasi gyvenimo tempas, būdas, bet vis tiek yra tas pats žmogus. Jam reikia Dievo. Ir vieniems, ir kitiems reikia patarnauti.

‒ Bet su kaimo žmogumi turbūt galima artimiau susipažinti jau vien dėl to, kad kaime žmonių mažiau, su dažnu galima tapti savam.

‒ Ar mieste, ar kaime, susipažįsti, tik reikia laiko. Jonavoje turėjau gerą patirtį: krikštiji vaikus, vyksti pas ligonį, tuoki, taip susipažįsti, žinai vardus, gimines, žinai, kaip sekasi, susitikus pakalbini. Taip tampi pažįstamas, savas. Žinoma, kaime greičiau galima vieniems kitus pažinti.

Kiekvienas žmogus yra individuali istorija. Žmogui padėti yra menas. Turi pažinti, ištirti, negali greit pasakyti, kad tu štai daryk taip ar taip ir bus viskas gerai. Priklauso nuo žmogaus atvirumo ir noro išlipti iš duobės, keisti gyvenimą. Kiekviena istorija yra labai individuali.

Kunigas G. Maskolaitis

‒ O ar nebuvo gaila Jonavą palikti?

‒ Tam yra paklusnumas vyskupui. Žinoma, kaip žmogui yra sunku, nes tu pripranti prie žmonių.

‒ Kiek metų buvote Jonavoje?

‒ Dešimt metų.

‒ Kai kėlėtės į Dotnuvą, ką galvojote, visgi Dotnuva nėra eilinė parapija, turi savo aurą, čia Tėvas Stanislovas daug metų kunigavo.

‒ Kiekviena parapija turi savo istoriją. Kiekvienas kunigas skirtingas. Nereiktų lyginti. Kiekvienas kunigas turi savitą mąstymą, požiūrį. Esam žmonės ir nesam vieno šablono. Bet žmonės nori nenori vis tiek lygina. Ir nereikia to bijoti. Tėvas Stanislovas buvo garsi, charizmatiška, dvasinga  asmenybė. Yra pavojus norėti jį kopijuoti, bet taip neišeis. Tiesiog reikia eiti, daryti, dirbti, kaip manai esant geriausia, ir tiek. Svarbiausia yra žmonės. Kas jei pastatas gražus, o nėra žmonių.

‒ Koks įspūdis ‒ yra Dotnuvoje žmonių?

‒ Pravažiuojančių yra (šypsosi). Jei kalbėtumėmės po kokių gerų metų, galbūt kitaip man atrodytų, dabar dar per anksti vertinti. Ateina žmonių į mišias, daugiausia vyresnio amžiaus, bet ateina ir vaikų, jaunimo, kai ruošiasi priimti sakramentus. Parapijos skiriasi: yra, kur labai susigyvenusios bendruomenės, daug giminių gyvena tam pačiam kaime, yra kitaip. Vieniems reikia paprastumo, kitiems reikia filosofijos. Kiekvienai parapijai savas receptas, kaip prie žmonių prieiti.

Juda bažnyčios bokštų atnaujinimo darbai, jau rezultatai matyti. Iki kitų metų rudens turi būti sutvarkyta./Rūtos Švedienės nuotr.

‒ Ko reikia dotnuviškiams, ar jau susidarėte nuomonę?

‒ Dar nesusidariau, dar per mažai laiko, per mažai žmonių asmeniškai sutikau.

‒ Jau susipažinote su Dotnuvos aktyviausiais?

‒ Taip, va, Danguolė Špokienė, Staselė Barkauskienė man ateina padėti, susipažinau su seniūnu Modestu Tvaravičiumi, su bendruomenės pirmininku Andriumi Balandžiu, su mokyklų direktoriais. Jau turiu žmonių, į kuriuos galiu kreiptis, jei reikia kokios pagalbos. Aš labai tuo džiaugiuosi. Ką tu vienas kunigas padarysi…

‒ Kai atėjote čia kunigauti, į ką labiausiai atkreipėte dėmesį, kokie svarbiausi čia darbai laukia?

‒ Juda bažnyčios bokštų atnaujinimo darbai, jau rezultatai matyti. Iki kitų metų rudens turi būti sutvarkyta. Reiks atnaujinti vienuolyno pastatus. Ir čia ne metų reikalas. Tai yra valstybės saugomas objektas ‒ šitas visas ansamblis, visi statiniai. Projektai, dokumentacija ‒ kol viskas bus suderinta, kol čia jau ateis darbininkai dirbti, reiks dar laiko. Visa tai svarbu, bet man svarbiausia tai, kad reikia telkti, kurti bendruomenę.

‒ Dotnuvos bendruomenė su Andriumi Balandžiu priešaky yra stipri…

‒ Turiu omeny parapijos bendruomenę. Tai yra plačiau. Mano noras ‒ suburti parapijiečius. Dėl to ir sakau: noriu kuo artimiau su kuo daugiau žmonių susipažinti, susidraugauti. Tai man didžiulis iššūkis ir darbas. O aktyvių žmonių tai mažėja…

‒ Pandemijos metai turbūt irgi turėjo neigiamos įtakos.

‒ Taip, tas laikas atitolino žmones nuo bažnyčios. Kai kurie žmonės įprato mišias žiūrėti per televiziją. Taip nukenčia gyvoji bendruomenė. Žinoma, toks mišių transliavimas ir toks jose dalyvavimas yra išsigelbėjimas tiems žmonėms, kurie negali ateiti.

Mano noras ‒ suburti parapijiečius. Dėl to ir sakau: noriu kuo artimiau su kuo daugiau žmonių susipažinti, susidraugauti. Tai man didžiulis iššūkis ir darbas. O aktyvių žmonių tai mažėja…

Kunigas G. Maskolaitis

‒ O jau buvo atėję pas Jus pasišnekėti asmeniškai žmonės su dvasinėmis problemomis?

‒ Taip, yra. Žmonės ieško atsakymų, reikia bendrauti ir padėti.

‒ Kaip kunigas padeda, jei pas jį ateina palūžęs žmogus, nuo ko pradeda jį tarsi tempti aukštyn?

‒ Kiekvienas žmogus yra individuali istorija. Žmogui padėti yra menas. Turi pažinti, ištirti, negali greit pasakyti, kad tu štai daryk taip ar taip ir bus viskas gerai.  Priklauso nuo žmogaus atvirumo ir noro išlipti iš duobės, keisti gyvenimą.

Kiekviena istorija yra labai individuali. Būna, kad kunigas žmogų lydi ir metus, ir penkerius, šešerius metus. Kartais net visą gyvenimą. Kunigas čia kaip palydėtojas. Kad žmogus atsivertų kunigui, šis turi patraukti kaip asmenybė, kaip patikimas, išmintingas žmogus. O kaip gi kunigą pažinsi? Turi su juo pabendrauti. Neužtenka kunigą pamatyti prie altoriaus ar klausykloje. Pasitikėjimui atsirasti reikia laiko.

‒ Jei nori susipažinti su kunigu, patirti, koks jis, gal visgi daug laiko ir nereikia?

‒ Reikia ateiti ir paklausti: kuo galiu padėti. Čia nereikia daug laiko, tik noro ir nebijoti.

‒ Tėvas Stanislovas palūžusius gydė malda ir darbu…

‒ Šventą darbą jis dirbo. Žmonės skirtingi: vienus gydo darbas, kitiems reikia filosofijos, diskusijų, išsiaiškinimo. Kai kuriems, deja, tegaliu pasakyti, kad kreiptųsi į psichiatrą ar psichoterapeutą, nes tokia būsena gali būti liga. Tik tai reikia labai jautriai pasakyti, kad žmogus dar labiau neužsisklęstų, neišsigąstų. Ir svarbiausia ‒ pats žmogus turi norėti keisti gyvenimą. Tik tada gali padėti.

‒ O Jūs su kitais kunigais tariatės, kaip padėti žmonėms?

‒ Taip, vyksta susirinkimai, netgi konferencijos tomis temomis. Mes žinome įvairios pasaulietinės pagalbos tarnybas, telefonų numerius, kad galėtume pasiūlyti žmonėms kreiptis.

‒ Pakalbėkim linksmesne tema, juk Kalėdos, bažnyčioje eglutė papuošta?

‒ Yra sena tradicija ‒ puošti eglutę Kūčių dieną. Taip ir buvo. Aš esu prieš naują tradiciją, kai lapkričio žvakes tuoj keičia Kalėdų girliandos. Nebelieka dvasios. Iki Kalėdų nuotaika tarsi išblėsta, išsisemia.

Jau turiu žmonių, į kuriuos galiu kreiptis, jei reikia kokios pagalbos. Aš labai tuo džiaugiuosi. Ką tu vienas kunigas padarysi…

Kunigas G. Maskolaitis

‒ Anksčiau advento metu būdavo ramybė, o dabar toks smarkus laikas, vakarėliai kalėdiniai ir pan.

‒ Metų pabaigoje, jei įmonė suorganizuoja savo kolektyvui kokią išvyką į teatrą, koncertą, yra gerai, gražu, prasminga. Tai padėka kolektyvui.

‒ Dabar tokia jau mada švęsti Heloviną, puoštis Kalėdoms nuo Vėlinių… Kaip manote, gal tokios mados praeis?

‒ Reikėtų labiau vertinti žmones, kurie myli savo šalies kultūrą, puoselėja tautiškumą, lietuviškumą. Reikėtų sudaryti sąlygas vystytis lietuviškiems amatams. Yra gabių, talentingų žmonių. Labai daug priklauso nuo šeimos, kiek tėvai palaiko, skatina vaiką tuo domėtis. Dabar vaikai labai linkę toje dėžutėje ‒ mobiliajame gyventi.

‒ Esate prieš naująsias technologijas?

‒ Ne. Reikia žiūrėti, ar tai yra priemonė, ar tikslas. Ar technologija tau padeda ar trukdo.

‒ Jei perlenki lazdą, jei vien tik virtualiam pasauly gyveni, tampa tikslu, o ne priemone ką nors pasiekti. Jūs turite feisbuko paskyrą?

‒ Ne, aš neturiu tam laiko. Nors suprantu, kad kaip priemonė, pavyzdžiui, sklaidai tai yra gerai. Svarbu netaptų tikslu. Jaunimas turi labai daug psichologinių įtampų dėl dalyvavimo feisbuke, instagrame, tiktoke, nes ten nuolat vyksta vertinimas patiktukais. Tai turi įtakos formuojantis asmenybei.

‒ Jūs nesinaudojate šiomis virtualaus gyvenimo priemonėmis, bet žinote apie jas, jų pavojus ir privalumus…

‒ Turiu domėtis kažkiek visomis sritimis, kad galėčiau susikalbėti su įvairiausiais žmonėmis.

‒ Bet galbūt žmogus nedrįsta į Jus kreiptis gyvai, o štai drįstų mesendžeryje parašyti…

‒ Aš už gyvą pokalbį, nes daug ką pasako kūno kalba. Rašydamas turi labai daug parašyti, kol išdėstysi esmę, o kalbantis tai gerokai greičiau pajauti ir išsakai. Kai kuriems žmonėms jau reikia mokytis gyvai bendrauti… Technologijos tiek užgožusios, kad reikia mokytis gyvai reikšti mintis, emocijas…

‒ O kuo Jūs dar gyvenate, kuo domitės, be kunigo darbo?

‒ Anksčiau mėgau greitį ir kartingus, motociklus. Dabar jau nebe. Dabar kartkartėmis važiuoju pažvejoti. Važiuoju su draugų kompanija arba vienas. Labai patinka. Pamąstai, pamedituoji. Žuvis, kaip tikras žvejys, dažniausiai sugavęs paleidžiu. Mėgstu tiesiog važinėti po naują parapiją ir žiūrėti, kas kur yra, kur tas kelias veda…

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video