Dirbančius savarankiškai labiau įtrauks į socialinio draudimo sistemą
Krašto politikai vėl iškėlė poreikį keisti Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus. Viliamasi, kad juos patikslinus parama pasieks įmones, kurioms ji labiausiai reikalinga./BNS nuotr.
Siūloma didinti savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų „lubas“, peržiūrėti jų bazę, įtraukti šiuos žmones į nedarbo draudimą, taip pat jiems nustatyti nedarbo, ligos ir motinystės draudimo įmokų „grindis“.
Šiuo metu savarankiškai dirbantiesiems taikomas 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) „Sodros“ įmokų lubos, arba maždaug 58 tūkst. eurų per metus, o dirbantiems pagal darbo sutartis – 60 VDU, arba 81 tūkst. eurų. Pirmųjų pajamos iš skirtingų veiklų nesumuojamos, o antrųjų – sumuojamos.
„Tikslinga būtų suvienodinti „lubas“ dirbantiems savarankiškai ir pagal darbo sutartis ir taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ visoms asmens pajamoms iš savarankiškos veiklos“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.
Anot jo, dabar „Sodra“ dėl įmokų „lubų“ išimčių netenka apie 4,7 mln. eurų.
Įmokų bazę siūloma suvienodinti – tiek dirbantys savarankiškai, tiek pagal darbo sutartis jas mokėtų nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų. Dabar mažosios bendrijos, individualių įmonių savininkai įmokas moka nuo 50 proc., dirbantys individualiai pagal pažymą ir ūkininkai – nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų, o tokios išimtys „Sodros“ biudžetui kainuoja beveik 20 mln. eurų.
„Dabartinė tvarka nėra socialiai teisinga. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad didesnė įmokų bazė reiškia ir didesnes išmokas“, – pabrėžė A. Bitinas.
Šiuo metu nėra draudžiami dirbantieji individualiai pagal pažymą ir ūkininkai, todėl pandemijos metu jiems valstybė turėjo sukurti papildomas rėmimo schemas ir išmokėjo 243,7 mln. eurų, o išmokas kas mėnesį gavo 77 tūkst. žmonių.
Įmokų bazę siūloma suvienodinti – tiek dirbantys savarankiškai, tiek pagal darbo sutartis jas mokėtų nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų. Dabar mažosios bendrijos, individualių įmonių savininkai įmokas moka nuo 50 proc., dirbantys individualiai pagal pažymą ir ūkininkai – nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų, o tokios išimtys „Sodros“ biudžetui kainuoja beveik 20 mln. eurų.
Aut. past.
„Skaičiai yra pakankamai dideli, todėl kyla klausimas, ar tai yra teisinga ir ar nebūtų tikslinga įvesti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kas atitiktų socialinio draudimo principus. Todėl siūloma į nedarbo socialinio draudimo sistemą įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų kategorijas“, – teigė A. Bitinas.
Jo teigimu, dėl šio siūlymo teisę į nedarbo išmoką papildomai įgytų apie 51 tūkst. žmonių, o „Sodros“ biudžetas gautų papildomai apie 7 mln. eurų.
Taip pat siūloma savarankiškai dirbantiems įvesti „grindis“ nedarbo, ligos ir motinystės įmokoms. Dirbantiems pagal darbo sutartis dabar šios įmokos skaičiuojamos nuo MMA ar didesnės sumos.
„Siūlome, kad savarankiškai dirbantis asmuo turėtų ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokas mokėti ne mažiau nei nuo MMA. 48 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų įgytų minimalias socialines garantijas“, – teigė A. Bitinas.
Anot jo, dėl dabartinės tvarkos „Sodra“ kasmet netenka 12,6–20,9 mln. eurų.
Visi šie pakeitimai nepaliestų pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų.
