Didesni mokesčiai nepadeda, siūlo bausti griežčiau
Indrės Bungardaitės/ BNS nuotr.
Apleistų ir neprižiūrimų statinių problema Lietuvoje ne tik nemažėja, bet kai kuriose savivaldybėse netgi aštrėja. Kėdainių rajono pavyzdys ryškiai iliustruoja tokią situaciją – jei anksčiau rajone apleistų objektų buvo 38, tai naujausiame sąraše jų skaičius jau perkopė pusšimtį. Nors tokiems vaiduokliams taikomas maksimalus 3 procentų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifas, ši priemonė, pasak vietos valdžios, yra veikli tik dokumentuose – realybėje savivaldybė šio mokesčio beveik nesurenka, tad kova su apsileidusiais tokių pastatų savininkais primena kovą su vėjo malūnais.
Problemos mastas verčia ieškoti sprendimų ir nacionaliniu lygmeniu – finansų ministras sako, kad didesniais nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifais negalima bausti apleistų pastatų savininkų, bet siūlo jiems didinti baudas, taikyti kitas sankcijas ar net nusavinti turtą.
Siūloma net leisti konfiskuoti apleistus pastatus
Finansų ministras Rimantas Šadžius laikosi pozicijos, kad didesni NT mokesčio tarifai neturėtų būti naudojami kaip bausmė apleistų pastatų savininkams. Anot jo, efektyvesnės priemonės numatytos Administracinių teisės nusižengimų kodekse, įtraukiant statybų inspekcijos bei higienistų darbą, taikant sankcijas iki pat nenaudojamo ir kenkiančio turto paėmimo valstybės ar savivaldybės reikmėms teismo keliu.
„Mokesčiai negali būti naudojami kaip bausmė“, – pabrėžė R. Šadžius, pripažindamas, kad apleisti gyvenamieji pastatai kelia nepatogumų kaimynams, tačiau NT mokesčiu šios problemos išspręsti nepavyks, nes savininkai, kurie nemokėjo anksčiau, nemokės ir padidinto mokesčio.
Daugelio apleistų pastatų savininkų rasti tiesiog neįmanoma – jie būna išvykę, neatsiliepia ar tiesiog ignoruoja pranešimus.
Aut. past.
Visgi Seimas naujajame NT mokesčio įstatyme numatė šiek tiek – iki 5 proc. – padidinti NT
mokesčio apleistam nekilnojamajam turtui lubas. Tačiau mokestis būtų nustatomas konkrečios savivaldybės tarybos narių, o mokesčio tarifas gali būti nuo 1 iki 5 proc. Tuo tarpu Šilutės meras Vytautas Laurinaitis siūlė dar radikalesnį sprendimą: leisti savivaldybių taryboms pačioms nustatyti NT mokestį apleistam turtui, kuris galėtų siekti net 20 ar 50 procentų. Jo teigimu, dabartiniai kelių procentų tarifai, ypač taikomi mažos vertės statiniams (pvz., senoms fermoms, kurių vertė vos tūkstantis eurų), problemos nesprendžia, nes savininkai sumoka menkas sumas.
Kėdainiuose apleistų pastatų tik daugėja
Kėdainių rajono savivaldybė metų pradžioje Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė atnaujintą 51 apleisto pastato sąrašą. Į jį patenka statiniai, keliantys pavojų aplinkinių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir nebuvo sutvarkyti laiku. Nors rajone NT mokestį deklaruoja per 800 mokesčių mokėtojų, įnešdami į savivaldybės biudžetą beveik 2 mln. eurų, iš apleisto turto savininkų naudos – nedaug.
Visgi Seimas naujajame NT mokesčio įstatyme numatė šiek tiek – iki 5 proc. – padidinti NT mokesčio apleistam nekilnojamajam turtui lubas. Tačiau mokestis būtų nustatomas konkrečios savivaldybės tarybos narių, o mokesčio tarifas gali būti nuo 1 iki 5 proc.
Aut. past.
Pernai deklaracijas dėl padidinto tarifo pateikė vos 10 fizinių ir 3 juridiniai asmenys, sumokėdami atitinkamai 1,9 tūkst. ir 4,1 tūkst. eurų.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Muzniko, problema slypi ir VMI pajėgumuose efektyviai išieškoti šį mokestį. Kadangi NT mokestį deklaruoja patys savininkai, nedeklaravus skola nefiksuojama, tad ir prievolės mokėti tarsi nėra. Be to, duomenų apsaugos reikalavimai riboja savivaldybės galimybes gauti išsamią informaciją apie fizinių asmenų mokestines prievoles.
G. Muznikas pažymi, kad daugelio apleistų pastatų savininkų rasti tiesiog neįmanoma – jie būna išvykę, neatsiliepia ar tiesiog ignoruoja pranešimus. Nors teoriškai egzistuoja galimybė ilgai apleistą turtą perimti savivaldybės žinion, tai – itin sudėtingas ir ilgas teisinis procesas. Daugiausia apleistų objektų, tarp kurių – buvusios fermos, garažai, sandėliai, baseinai ar net kaminai, koncentruojasi Josvainių ir Gudžiūnų seniūnijose.
2 Komentarai
Tas supistas privatumas(stovi griuvena ir nežine kieno,valdžia,tai žino),gal tada savininkams prabils gėdos jausmas.Juk viska yra supirke(prichvatizave) ale verslininkai(tie kur prie lovio)suka milijonus,o apie griuvenas nesirupina.
Kada senamiesti ta lupena bus nugriauta, graudu ziureti!