Dalis profesinių mokyklų – ištrintos iš žemėlapio

Reformas vykdo viceministrė, kaltinama bjauriomis aferomis

Eglė KUKTIENĖ

Lietuvos profesinių mokyklų žemėlapyje neliko dalies profesinių mokyklų. Kėdainių profesinio rengimo centro tai nepalietė, bet patyliukais vykdant eilinę šios valdžios reformą, reorganizacija nepraėjo ramiai. Įsteigti keturi nauji profesinio rengimo centrai, kai kurias mokyklas sujungiant (bet tai nereiškia, kad silpnesnes jungiant prie stipresnių), trylika profesinių mokyklų sunaikinta. Kai kurie politikai jau neslepia ir rėžia atvirai: liko tos mokyklos, kurioms vadovauja dabartinei valdžiai palankūs asmenys. Tuo tarpu už šios reformos įgyvendinimą atsakinga viceministrė Agnė Kudarauskienė kaltinama pati dalyvavusi aferoje – dirbdama vienoje iš profesinių mokyklų ji įgijo profesines kvalifikacijas, nors ir nesimokė, ir nelaikė egzaminų bei gavo algą už darbą, kurio nedirbo. Suabejota jos moraline teise dirbti su tokio masto projektais, juolab kad reforma neatsiejama ir nuo jai skiriamų milijonų.

Diskusijas tik deklaruoja

Susitikime su Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais pati A. Kudarauskienė pasidžiaugė, kad reforma įvyko sklandžiai, nepaisant to, kad dalis profesinėse mokyklose dirbančių mokytojų darbo vietas paliko, o dalis mokyklų buvo uždaryta arba prijungta prie kitų, kaip padaliniai.

Ji pridūrė, kad diskusijos vyko ir, esą, rasti bendri sutarimai. Tačiau švietimiečių nuotaikos niūrios – jau toli gražu ne pirmą kartą valdantieji savo sprendimus opozicijai tik pristato, bet diskusijų ir nuomonių, rodos, nė nelaukia. Ir kalba eina ne tik apie politikus.

„Aš nežinau, kaip viceministrė supranta diskusiją. Švietimo komitete buvo pateikta informacija, bet ne diskusija.

Nebuvo ir diskusijos su bendruomene, iki šiol daugumai mokyklų restruktūrizacijos kriterijai yra neaiškūs. Prie silpnų mokyklų prijungiamos stiprios mokyklos, kaip čia galima suprasti?

Man labai nesmagu, kai viceministrė viešai sako, kad diskusijos buvo. Mokyklos bendruomenės ir ekspertai nusipelnė, kad su jais būtų tariamasi“, – apmaudo neslėpė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Vilija Targamadzdė.

Pravarė buldozeriu

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas yra sakęs, kad ši reforma – kaip sutvarkytas pokiliminis reikalas.

„Kol garsiai kalbama, kaip po Lietuvos mokyklas paskirstyti vaikus iš Ukrainos, tyliai mūsų švietime vyksta keistų reformų vajus.

Kovo 24 dieną Lietuvos profesinių mokyklų vadovai pirmą kartą buvo supažindinti su profesinių mokyklų tinklo vystymo naujausiu planu. Jie tai girdėjo pirmą kartą.

Išgirdę naujienas, kai kurie prarado kalbos dovaną, nes sužinojo, kad jų vadovaujamų profesinių mokyklų tiesiog neliks. Ir neliks greitai. Ir neliks gerų profesinių mokyklų.

Buvo pranešta: brangieji, skubiai, iki balandžio 6 d., atsiunčiate savo pasiūlymus ir pastabas. Nors nepanašu, kad tie pasiūlymai ir pastabos kam nors rūpėtų. Nes viskas stumiama buldozeriu, pernelyg nesidairant.

Kodėl kalbėjau apie reikalų tvarkymą po kilimu, todėl, kad ši reforma arba ši tinklo pertvarka buvo kuriama su niekuo ne tik nederinant, bet net nesikalbant. Kitaip tariant, profesinių mokyklų bendruomenės apie šią reformą nieko nežinojo.

Apskritai ši reforma kažkokia nenatūrali, neorganiška, ji tiesiog išgalvota, labai neprofesionali ir baltais siūlais suraišiota“, – komentavo G. Sarafinas.

Dėliodamas argumentus jis taip pat pabrėžė, kad absoliučiai nelogiški ir neaiškūs reformos metu jungiamų ar naikinamų mokyklų kriterijai. Vienos stiprios naikinamos, kitos, nors apjungti ir reikėtų, nejungiamos ir paliekamos funkcionuoti kaip atskiri vienetai. Nesiremiama nei mokinių skaičiumi, nei atstumu tarp profesinių mokyklų.

„Profesinio mokymo centrams labai nemalonu stebėti dabartinius virsmus, bet jie neturi kur kreiptis, nes jų steigėja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o būtent ji ir sugalvojo šį nesusipratimą“, – reziumavo G. Sarafinas.

Švietimo komiteto narė Laima Nagienė sakė neslėpdama – panašu, kad neaiškūs kriterijai tik tiems, kurie bando rasti kažkokius loginius ir pagrįstus sprendimus. Politikė įžvelgė gerokai paprastesnę priežastį, kodėl gi kai kurios mokyklos išliko, nors, logiškai mąstant, jų turėjo nelikti, o tos, kurios turėjo likti, buvo ištintos iš profesinių mokyklų žemėlapio.

„Jei buvo daugumos, palankios partijos vadovai, mokykla ir liko, sakykime tiesiai. Juk žinome, kaip buvo“, – rėžė L. Nagienė.

Viceministrė šios replikos niekaip nepakomentavo.

Išplatino medžiagą

Reformos buldozeriui vykdant jau paskutinius griovimo darbus, žiniasklaidą ir politikus pasiekė anoniminis pačių ŠMSM darbuotojų laiškas, kuriame buvo prisegta ikiteisminio tyrimo metu apie galimas korupcijos apraiškas Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre surinkta medžiaga.

Joje viena iš liudininkių buvo kurį laiką centre dirbusi dabartinė viceministrė A. Kudarauskienė.

Jos liudijime pažymėta, kad septynerius metus centre dirbusi A. Kudarauskienė mokėsi dviejų specialybių. Paskaitų nelankė, kai kurių egzaminų atsakymus gaudavo iš anksto, kai kurių – net nelaikė, tačiau diplomus gavo.

Taip pat prisipažino buvusi įdarbinta profesijos mokytoja, bet pamokų niekada nevedė.

Nepaneigė

Parlamentarams iškėlus klausimą, ar tikrai tokie dalykai vyko profesiniame rengimo centre, viceministrė to nepaneigė, tačiau išreiškė nusivylimą, kad yra norima ją nubausti už tai, kad liudijo tyrime.

„Stebina, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo paviešinta būtent dabar. Praėjo šešeri metai, kai buvau pakviesta liudyti.

Apmaudu, kad viešojoje erdvėje formuojamas naratyvas, kad mane reikėtų nubausti, jog tyrime liudijau atvirai. Kuo labiau bus situacija eskaluojama, tuo labiau bus skatinami žmonės nutylėti, nes atviras liudijimas gali patekti į rankas tretiesiems asmenims ir persekioti visą likusią karjerą,  – teisinosi viceministrė, nors politikai teiravosi visai ne apie liudijimą, o apie jos galimą dalyvavimą neteisėtoje veikloje. – Tas darbas buvo mano pirma darbovietė pabaigus studijas ir buvo rekomenduojama turėti mokykloje vykdomų programų pabaigimo dokumentus. Pirmiausia nesutikau, bet tuo metu buvo paaiškinta, kad visi taip daro ir kad tai normali praktika. Tuo metu neturėdama blogų ketinimų sutikau tą daryti. Finansinės ar asmeninės naudos iš diplomo neturėjau“.

Vis dėlto ji nepaneigė gavusi ir pinigų už fiktyvų mokytojavimą, o švietimiečiams visa ši aikštėn iškilusi istorija tik sudavė stiprų pasitikėjimo smūgį.

„Ar jūs manote, kad jums gali būti patikėta vadovauti profesinio mokymo sektoriui, kuriam skirta daug milijonų, jei moraliniu, vertybiniu požiūriu esate nepatikima?“ – kone retoriškai klausė V. Targamadzė, mat viceministrė atsakė, kad pareigas eina todėl, jog jos reputacija yra nepriekaištinga.

„Kaip mes, kaip komiteto nariai galime pasitikėti? Gal profesinė mokykla kažką ir pasiūlė, ir taip ir buvo suderinta, kad vienos buvo uždarytos, kitos ne. Tai kur moralė?

Kaip švietimo darbuotoja, nesuprantu, kaip šiandieną galite dirbti, daryti tyrimus įstaigose, kai pati dalyvavote tuose korupciniuose dalykuose“, – nusivylimo neslėpė ir L. Nagienė.