Dainius Žalimas: „Pokyčiai Kėdainiuose prasideda nuo piliečių drąsos“

Dainius Žalimas – vardas, kuris Lietuvoje siejamas su aukščiausia teisine kompetencija ir bekompromise laikysena ginant Konstituciją. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, o dabar – Europos Parlamento narys, jis į politinę areną įnešė tai, ko dažnai pasigendama: konkretumo, teisinių argumentų ir aiškios vertybinės krypties. Jau balandžio 1-ąją 16 val. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje (Didžiosios Rinkos a. 4) kėdainiečiai turės galimybę tiesiogiai susitikti su D. Žalimu, užduoti jam rūpimus klausimus ir išgirsti įžvalgas apie tai, kaip sprendimai Briuselyje veikia mūsų kasdienybę. Artėjant šiam susitikimui, kalbiname politiką apie jo patirtį Europos politikos virtuvėje, kovą už tarptautinį teisingumą ir žemiškas problemas, dėl kurių kėdainiečiams šiandien skauda labiausiai.

– Gerbiamas Dainiau, Europos Parlamente esate jau beveik dvejus metus. Atėjote iš akademinio pasaulio, iš teisės elito. Kaip jaučiatės šitame darbe? Ar politika nenuvylė, ar radote ten tai, ko ir tikėjotės?

– Ir taip, ir ne. Tiesą sakant, aš niekada nebuvau visiškai atitolęs nuo politikos. Mano akademiniai interesai – tarptautinė ir konstitucinė teisė – visada buvo glaudžiai susiję su tuo, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbdamas Krašto apsaugos ministerijoje ar Konstituciniame Teisme, aš nuolat buvau šalia politinių procesų.

Tačiau tapus politiku pačiam, atsiranda kita atsakomybė – pačiam reikia priimti sprendimus. Kas nustebino? Galbūt tai, kad politiniai procesai kartais būna per daug ištęsti, šiek tiek imitaciniai ar deklaratyvūs. Aš niekada nebuvau ir nebūsiu tas „tradicinis“ politikas, kuris mėgsta ilgas, tuščias kalbas. Man patinka konkretumas ir argumentai.

Mano teisinė patirtis čia yra didžiulis privalumas. Kai sprendimą pagrindi ne emocijomis, o teisiniais argumentais, yra kur kas daugiau šansų, kad jis bus priimtas. Pavyzdžiui, 2023-aisiais pavyko pasiekti, kad Europos Parlamentas priimtų rezoliuciją dėl „rašizmo“ – Rusijos valstybinės ideologijos pasmerkimo. Galiu drąsiai sakyti: jei ne mano indėlis, ta rezoliucija nebūtų buvusi tokia griežta ir teisiškai tiksli.

Panašiai nutiko ir su rezoliucija dėl LRT – oponentai piktinosi, kad ji skamba kaip teismo nuosprendis. O ji taip skamba būtent todėl, kad aš prie jos prisidėjau. Ir kontrargumentų oponentai paprastai neranda, nes jų tiesiog nėra.

– Lietuva į Europos Parlamentą yra išsiuntusi gana spalvingų asmenybių, vadinamųjų marginalų. Ar kolegoms Briuselyje netenka teisintis dėl jų elgesio? Ar jie ten elgiasi taip pat skandalingai, kaip ir tėvynėje?

– Teisintis tikrai nereikia, nes Lietuva čia nėra išskirtinė. Beveik kiekviena šalis turi savo marginalų. Europos Parlamente tokių yra apie 200 iš 720 narių. Kai jie susirenka vienoje vietoje, gali pasirodyti, kad jų daug, bet jie neturi lemiamos įtakos.

Jei kalbame apie tam tikrus kolegas iš Lietuvos, galiu pasakyti, kad lyginant su kai kuriais kitais, jie atrodo netgi nekaltai. Pavyzdžiui, yra toks lenkas Grzegorzas Braunas, kuriam jau šeštą kartą planuojame nuimti imunitetą – jis nevengia fizinio smurto, gesintuvu gesina menoras ar spiria kojomis Kalėdų eglutes.

Taip, tie žmonės kalba tuos pačius dalykus: skleidžia mizoginiškas idėjas, cituoja Šventąjį Raštą teigdami, kad moterys turi paklusti vyrams ar aklai gina Donaldą Trumpą. Įdomiausia, kad jie apie Europos Sąjungą kalba taip, tarsi patys jai nepriklausytų: „Jūs, Europa, jūs nieko nedarote“.

Tačiau iš tiesų tai niekas jų neidentifikuoja su visa Lietuva – visi supranta, kad tai tiesiog tam tikra politinė kryptis, egzistuojanti visoje Europoje.

– Jūsų darbas glaudžiai susijęs su agresijos Ukrainoje pasmerkimu. Ar realu tikėtis, kad kada nors pamatysime Vladimirą Putiną Hagoje? Ar pamatysime nuteistus visus tuos, kurie atsakingi už šį karą?

– Aš tuo neabejoju. Manau, kad dešimtmečio perspektyvoje mes tai pamatysime. Žinoma, su sąlyga, kad tie veikėjai išgyvens dar 10 metų. Istorija rodo, kad teisingumas pasiekia net ir tuos, kurie atrodė neliečiami – prisiminkime Slobodaną Miloševičių. Pradžioje su juo irgi derėjosi dėl taikos, jis pasirašinėjo susitarimus, bet galiausiai atsidūrė teisme.

Dabar mes turime Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą Putino arešto orderį. Tai ne politinis, o teisinis sprendimas. Teisinės institucijos, kartą pareiškusios kaltinimus, jų tiesiog taip neatšaukia. Tai kaltinimai iki gyvos galvos.

Labai džiaugiuosi, kad Lietuva čia rodo lyderystę. Visai neseniai Tarptautinis baudžiamasis teismas nusprendė tirti Lukašenkos režimo nusikaltimus – tai buvo būtent Lietuvos iniciatyva, prie kurios man teko tiesiogiai prisidėti dar vadovaujant Teisės ir demokratijos centrui. Teisingumas nesitraukia ir anksčiau ar vėliau agresoriai turės sumokėti.

– Kalbant apie karą, juntamas nuovargis. Sankcijos, regis, Rusijos nesustabdo, D. Trumpo pozicija ir  požiūris taip pat atrodo nestabilus ir net vietomis palaikantis agresorių. Ar Europa turi svertų tęsti šią kovą?

– Negalima sakyti, kad sankcijos neveikia. Be jų Rusija būtų nepalyginamai galingesnė. Matome didžiulę infliaciją, gyvenimo lygio smukimą Rusijoje, ekonomikos eižėjimą. Taip, D. Trumpo administracija gali bandyti ištiesti pagalbos ranką Rusijai – jis neslepia noro daryti „biznį“ su jais.

Tačiau Europos Sąjunga nesitrauks. Mes kalbame apie naujus sankcijų paketus, apie šešėlinio laivyno stabdymą. Kol Rusija nepasitrauks iš Ukrainos ir nesumokės reparacijų, apie sankcijų švelninimą Europos Parlamente niekas net nedrįsta kalbėti. Tai principinis teisingumo klausimas, be kurio pati ES netektų prasmės.

– Iš pasaulinės arenos grįžkime čia, į mūsų vietos reikalus, į Kėdainius, kur netrūksta žemiškesnių ir paprastesnių problemų. Vietos ūkininkai yra išsigandę. Pasienio anglies dioksido mokestis (CBAM), griežtėjantys reikalavimai trąšoms – jie sako, kad tai bankroto kelias. Ar žaliasis kursas nėra tiesiog idealizmas, pamirštantis realią ekonomiką?

– Suprantu ūkininkų nuogąstavimus. Dažnai problema yra ne pats tikslas, o mokestinės formulės ir biurokratija. Europos Sąjungoje dabar vis garsiau kalbama apie „simplifikaciją“ – supaprastinimą. Administracinė našta turi mažėti. Jei ūkininkai skundžiasi, kad mokestis skaičiuojamas neadekvačiai, vadinasi, jį reikia reformuoti.

Tačiau į žaliąjį kursą turime žiūrėti ir kaip į strateginę galimybę. Tai kelias į energetinę nepriklausomybę. Kol esame priklausomi nuo iškastinio kuro, esame priklausomi nuo Rusijos, Irano ar kitų nestabilių regionų. Atsisakydami šio priklausomumo, mes tampame saugesni. Klimato kaita nėra pramanas – net jei viena žiema Lietuvoje šaltesnė, bendra tendencija yra akivaizdi. Mūsų užduotis – padaryti šį perėjimą pakeliamą verslui ir žmonėms, išvalyti jį nuo biurokratinių niuansų, bet krypties keisti negalime.

– Kėdainiečiams skauda ne tik dėl globalių reikalų. Jau trejus metus remontuojamas vienas pagrindinių tiltų mieste, kiti irgi avarinės būklės. Finansavimas eina ir iš ES, bet darbai stovi. Kas čia vyksta?

– Tai, kad XXI amžiuje šalyje, kurios BVP auga sparčiausiai Europoje, griūva tiltai, yra nenormalu. Bet turiu pasakyti tiesiai: ne Briuselis sprendžia, kurį tiltą Kėdainiuose remontuoti. Poreikį formuoja savivaldybė kartu su Vyriausybe. Jei valstybė nesugeba tinkamai parengti projektų ir įsisavinti lėšų, galime kaltinti tik save.

Važiuodamas į Kėdainius mačiau Lietuvos kelius. Man jie vis labiau primena ne Lenkiją ar kitas ES šalis, o sudaužytą Ukrainą. Tai paradoksalu, nes Ukrainos kelių finansavimas karo sąlygomis yra šešis kartus mažesnis nei reikėtų. Čia kyla didelis klausimas apie projektų vykdymo kokybę ir atsakomybę. Jei kirtus Lenkijos sieną iškart pajuntame kokybės skirtumą, vadinasi, problema yra mūsų vadyboje, o ne pinigų trūkume.

– Dainiau, baigiant pokalbį – ko palinkėtumėte kėdainiečiams, kurie balandžio 1-ąją ateis su jumis susitikti?

– Mano palinkėjimas paprastas: būkite aktyvūs ir sąmoningi. Demokratijoje valdžia priklauso ne politikams, o žmonėms. Jūsų kasdienybė prasideda ne Briuselyje, o nuo vietos savivaldos. Jei matote negerus dalykus, korupciją ar vilkinamus darbus – traukite tai į dienos šviesą. Reikalaukite atsakomybės.

Politikai pradeda dirbti tik tada, kai pajunta, kad yra kontroliuojami. Kontroliuokite visus: savivaldybės tarybą, Seimą ir mus, Europos Parlamento narius.

Mes esame jūsų atstovai, o ne jūsų šeimininkai. Drąsos ir pilietiškumo – tai vienintelis kelias į pokyčius.

Iki susitikimo Kėdainiuose balandžio 1-ąją!

Politinė reklama, finansuojama „Renew Europe“. Reklama susijusi su „Renew Europe“ veikla Europos Parlamente. Ji nebuvo taikoma remiantis asmens duomenimis. Daugiau informacijos: https://library.advocate-digital.com/home/campaigns/XXXX