Buvusio Kauno kolegijos pastato likimas neaiškus
Kėdainių miesto parko pašonėje stūksantis Kauno kolegijai priklausęs didžiulis Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro pastatas pastaruosius porą metų yra niekam nereikalingas. Šiuo metu jis stovi tuščias ir nenaudojamas. Pastatų kompleksas su stadionu dabar priklauso valstybei, tiksliau – VĮ Turto bankui. Kolegijai išsikrausčius, valstybė šio pastato taip ir negrąžino Kėdainių rajono savivaldybei, nors šis pastatas valstybei buvo atiduotas tik tam, kad jame veiktų aukštojo mokslo įstaiga. Koks bus tolesnis šio pastato likimas – nežinoma, mat Turto bankas jį ketina parduoti. Net jei Kėdainių savivaldybė ir sugalvotų naują paskirtį šiam pastatui, jai, kad ir kaip tai būtų absurdiška, tektų, ko gero, šį pastatą pirkti iš valstybės. O įvertinus tai, kad šį pastatą norint pritaikyti kitoms reikmėms reiktų nemažai investicijų, vargu ar šis pastatas greit sulauks naujų šeimininkų.
Savivaldybei pastatas netinkamas
Pasak Turto banko komunikacijos vadovo Tomo Bagdono, visą buvusį Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro kompleksą sudaro 1958 m. statybos, keturių aukštų visuomeninės paskirties pastatas (bendras plotas 3571,58 kv. m.), lauko stadionas su tribūnomis ir kitais kiemo statiniais. Kompleksas yra 2,82 ha žemės sklype.
„Kompleksą adresu Basanavičiaus g. 4 Turto bankas perėmė 2018 m. lapkričio pabaigoje, kaip nereikalingą valstybės funkcijoms atlikti, – patekimo valstybės žinion subtilybes aiškino Turto banko atstovas. – Šiuo metu pastatas yra nenaudojamas, jis yra saugomas, o stadionas patikėjimo teise perduotas Kėdainių rajono savivaldybei.“
Taip pat, pasak T. Bagdono, Turto bankas glaudžiai bendradarbiauja su šalies savivaldybėmis nekilnojamojo turto srityje – savivaldos geriau žino vietos aktualijas, todėl gali tikslingai panaudoti valstybei priklausančius pastatus socialinėms reikmėms ar savivaldos funkcijoms vykdyti, todėl tikisi sulaukti ir vietos valdžios siūlymų, ką daryti su šiuo kompleksu.
Kėdainių rajono savivaldybės vadovai – meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius ir pavaduotojas Gintautas Muznikas – jau lankėsi buvusios Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centro pastate ir apžiūrėję jį padarė išvadą, kad savivaldybės reikmėms jis yra gerokai per didelis ir nebūtų užpildytas.
Savivaldybės statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė taip pat teigė, jog buvęs studijų centras toks, koks jis yra dabar, negali būti naudojamas dėl kelių priežasčių:
„Pastato panaudojimo idėjos svarstomos ir aptariamos, tačiau kol kas jis yra per didelis savivaldybės poreikiams. Reikia suprasti ir tai, kad tam, kad pastatas, galėtų būti pritaikytas kitoms veikloms, pirmiausia, jis turi būti pertvarkytas ir suremontuotas ar rekonstruotas, o tam reikalingos tikrai nemažos investicijos. Jo šildymo sistema yra sena ir turėtų būti visiškai rekonstruota. Kabinetai labai aukšti. Nors pastatas nėra apleistas ir tikrai geros būklės, bet pritaikymas atsieitų nemažai.“
Bus parduodamas per aukcioną
Kaip „Rinkos aikštei“ teigė T. Bagdonas, atlikus statinių inventorizaciją paaiškėjo, kad teritorijoje yra ir vienas statinys, kuris buvo neįregistruotas Registrų centre ir kuris priklauso ne valstybei, o fiziniam asmeniui.
„Šiuo metu pastato savininkas tvarko nuosavybės dokumentus ir, kai bus įregistruotas statinys, bus atliekamos sklypo formavimo procedūros, nes sklype yra pastatų, priklausančių ne tik fiziniam asmeniui, bet ir Kėdainių rajono savivaldybei (garažas)“, – apie esamą padėtį pasakojo Turto banko atstovas.
Paklausta apie minėtą fizinį asmenį, savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja A. Naujalienė pasakyti, kas jis, negalėjo.
„Apie fizinį asmenį žinių neturime, – sakė pašnekovė. – O garažas nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Patikėjimo teise jį valdo ir naudoja pagal paskirtį Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras.“
Šiuo metu, anot T. Bagdono, kompleksas yra įtrauktas į parduodamo turto sąrašą. „Sutvarkius su žeme susijusius formalumus, pastatas bus įvertintas nepriklausomo turto vertintojo ir viešojo aukciono būdu, per aukcionų sistemą www.evarzytines.lt, bus pardavinėjamas, – aiškino Turto banko atstovas. – Aukcione gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie sumoka dalyvio mokestį ir užstatą, siekiantį iki 10 proc. parduodamo turto vertės. Laimi tas aukciono dalyvis, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Kada preliminariai kompleksas galėtų būti pardavinėjamas, sunku pasakyti, nes, kaip minėjau, vieno statinio registraciją vykdo ne Turto bankas“.
Laukia pasiūlymų
Paklausta, ar savivaldybė dalyvaus komplekso pirkime, A. Naujalienė sakė, kad viskas priklausys nuo Savivaldybės tarybos.
[quote author=“Aut. past.“]Atlikus statinių inventorizaciją paaiškėjo, kad teritorijoje yra ir vienas statinys, kuris buvo neįregistruotas Registrų centre ir kuris priklauso ne valstybei, o fiziniam asmeniui.[/quote]
„Sprendimus dėl turto perėmimo, įsigijimo ar pan. priima savivaldybės taryba. Šiuo metu jokio sprendimo dėl minėto pastato savivaldybės taryba nėra priėmusi“, – teigė savivaldybės atstovė.
Paklausta, kas bus su stadionu, kuris šiuo metu, kaip minėjo T. Bagdonas, patikėjimo teise perduotas savivaldybei, kai kompleksas bus parduotas, A. Naujalienė teigė, kad laukiama Turto banko pasiūlymų.
„Patiksliname, kad sporto aikštynas savivaldybei suteiktas laikinai neatlygintinai 2 metus naudotis panaudos teise. Mūsų nuomone, VĮ Turto bankas prieš priimdamas sprendimą dėl minimo turto turėtų informuoti savivaldybę apie numatomus klausimo sprendimo būdus ir tada būtų galima svarstyti siūlomus variantus“, – kalbėjo Statybos ir turto skyriaus vedėja.
„Rinkos aikštė“ primena, jog 1993 m. liepos 1 d. Kėdainiuose buvo įkurta Kėdainių Jonušo Radvilos kolegija, įgijusi aukštesniosios mokyklos statusą (2000 m.), reorganizuota į Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centrą (2003 m.). Nuo 2007 m. Centras buvo Kauno kolegijos studijų organizavimo ir taikomųjų tyrimų padalinys, Kėdainiuose rengęs aukštojo neuniversitetinių studijų užsienio kalbų mokytojus, vertėjus, socialinius pedagogus. Studijų procesą organizavo Edukologijos ir Filologijos katedros.
Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Centras veiklą nutraukė.
Buvusi ilgametė Kėdainių rajono merė, tarybos narė Nijolė Naujokienė:
„Manau, kad Kolegijos užsidarymas yra vienas iš skaudžiausių įvykių mūsų rajone. Mes praradome be galo daug. Suduotas stiprus smūgis Kėdainiams kaip perspektyviam, jaunėjančiam, jaunimą traukiančiam, studentiškam miestui. Dėl to išgyveno visa Kėdainių krašto bendruomenė, aš taip pat.
Manau, kad uždarius Kolegiją ir pastatus perėmus Turto bankui, nebuvo teisingai įvertinta situacija. Ir labai gaila, kad ši situacija nebuvo giliau analizuota ir svarstyta rajono taryboje.
Juk iš esmės tai yra savivaldybės pastatas ir savivaldybės turtas, kurį daug metų prižiūrėjome, remontavome, tvarkėme ir naudojome bendruomenės poreikiams, tikėdamiesi, kad Kolegija Kėdainiuose veiks ir bus sudarytos sąlygos tiek mūsų, tiek visos Lietuvos jaunimui studijuoti šiame mieste.
Savivaldybė šio pastato nuosavybės teisę perdavė valstybei, o valstybė – patikėjimo teise perdavė Kauno kolegijai tik su ta sąlyga, kad čia ir bus mokslo įstaiga.
Kolegijai nesurenkant pakankamai studentų, manau, kad mes galėjome šią situaciją giliau ir iš esmės svarstyti taryboje, galbūt galėjome ieškoti ir rasti būdų, kaip padėti išgyventi kolegijai Kėdainiuose. Bet, mano nuomone, tai nebuvo padaryta.
Ir šiandien šie pastatai atiteko Turto bankui ir aukcione bus pardavinėjami.
Suprantama, jau pavėluota burti verslo bendruomenę, švietimiečius, bet į situaciją turime žiūrėti atsakingai. Reikia pirmiausiai pagalvoti ir paieškoti, kam reikia šių patalpų iš mūsų krašto verslininkų. Gal čia gali kurtis verslo inkubatorius, gal čia gali būti verslo ir turizmo veiklus ir didelis centras, gal čia gali būti plėtojamas „Spiečius“.
Galvodami apie tai, kad esame vienas iš tų rajonų, kuris sparčiausiai sensta Lietuvoje, o eilės į mūsų savivaldybei priklausančius senelių globos namus yra didelės, galbūt galėtume šį pastatą pritaikyti būtent jų reikmėms ir čia įsteigti senelių globos namus ar šeimos centrą su įvairiapusėmis paslaugomis.
Tartis reikia visais lygmenimis ir visai bendruomenei teikti idėjas.
Tikrai nėra paprasta rasti teisingą sprendimą, nes sprendimai šiuo atveju priimami pavėluotai ir, panašu, darydami juos bandome įšokti į jau nuvažiuojantį traukinį. Bet, manau, bandyti reikia.
Labiausiai mums nereikia tik dar vieno griūvančio pastato, kurio nuostabi aplinka ir istorija atsiveria į centrinę miesto gatvę.“