Ar tragedija Truskavoje paskatins „Via Lietuvą“ priimti pėstiesiems palankesnius sprendimus?

Kėdainių kraštą sukrėtė skaudi žinia – kelyje ties Truskava žuvo sunkiasvorio automobilio partrenktas žmogus. Nelaimė įvyko kelio ruože, dėl kurio Kėdainių rajono savivaldybė dar prieš kelerius metus skambino pavojaus varpais ir prašė kelio savininkės „Via Lietuva“ priimti konkrečius saugumo sprendimus. Deja, tada savivaldybė gavo neigiamus atsakymus. Dažnai sakoma, kad Lietuvoje pokyčiai prasideda tik nutikus nelaimei, tačiau kartais net ir tai nepadeda. Žmogaus mirtis, tapusi tragedija jo artimiesiems ir visai bendruomenei, biurokratams neretai tėra tik skaičius tūkstantiniame statistiniame žuvusiųjų keliuose sąraše.

Lemtingas ketvirtadienio vakaras

2026 m. liepos 23-iosios vakaras Truskavos miestelio ir Pavermenio kaimo gyventojams įsimins ilgam. Ramų ketvirtadienį nutraukė tarnybinių automobilių švyturėliai ir kraupi žinia – kelyje tarp šių dviejų gyvenviečių krovininis automobilis mirtinai partrenkė pėsčiąjį. Ši tragedija tapo skaudžiu įrodymu, kad bendruomenės baimės nebuvo iš piršto laužtos.

Į redakciją kreipėsi kėdainietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri neslepia apmaudo ir pykčio. Pasak jos, ši nelaimė buvo tik laiko klausimas, mat kelio ruožas tarp Truskavos ir Pavermenio jau seniai primena mirties zoną.

„Tai didžiulė tragedija jo artimiesiems ir visai vietos bendruomenei. Tačiau kartu tai kelia labai rimtą klausimą – ar tikrai buvo padaryta viskas, kad tokios nelaimės būtų išvengta?“ – retoriškai klausia kraštietė.

Gyventojai reikalauja elementaraus saugumo

Vietos gyventojai nesupranta, kodėl panašiose vietose kituose rajonuose saugumo sprendimai įmanomi, o Truskavoje – ne. Pavyzdžiui, gyventojų teigimu, netoliese esančioje Ramygaloje, analogiškoje gyvenviečių ir kelių išdėstymo situacijoje, greitis sumažintas iki 50 km/val., įrengta pėsčiųjų perėja.

Truskavoje iki šiol leidžiamas 70 km/val. greitis, nors čia nuolat juda pėstieji ir dviratininkai. Tiesa, naivu tikėtis, kad vairuotojai tame kelio ruože važiuoja leistinu greičiu. Realybė, deja, kitokia, mat automobiliai keliu dažnai lekia gerokai viršydami greitį, nes nėra jokių greičio ribojimo priemonių – nei greičio kalnelių, nei greičio matavimo kamerų. 

O šalia lekiančių automobilių kasdien šiuo keliu ir šalia jo juda pėstieji bei dviratininkai.

„Šiuo keliu žmonės kasdien keliauja iš Pavermenio į Truskavą ir atgal. Tai nėra pavieniai atvejai – tai kasdienis maršrutas. Pirmiausia būtina sumažinti leistiną greitį iki 50 km/val. ties sankryža, įrengti perėją ir fizines greičio mažinimo priemones.

Vien ženklų čia neužtenka, vairuotojai juos ignoruoja“, – dėsto kreipimosi autorė.

Pasak jos, būtina ne tik riboti greitį, bet ir iš esmės sutvarkyti pėsčiųjų taką. Dabartinė jo būklė tiesiog stumia žmones po automobilių ratais.

„Būtina įvertinti pėsčiųjų tako būklę. Jo kokybė yra tokia prasta, kad daugelis žmonių renkasi eiti važiuojamąja kelio dalimi, nes pėsčiųjų taku naudotis praktiškai neįmanoma. Tai dar labiau didina nelaimių riziką.

Nenorėčiau, kad po kiekvienos nelaimės būtų tik konstatuojamas faktas, jog žuvo žmogus. Viena gyvybė jau prarasta. Tikimės, kad ši tragedija taps paskata imtis realių veiksmų“, – viltį išreiškė kėdainietė.

Prioritetų sąraše – tūkstantoji vieta

Kėdainių rajono savivaldybė dar gerokai iki šios tragedijos bandė judinti sustingusį „Via Lietuva“ (buvusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos) mechanizmą. Savivaldybės administracija dar 2024 m. gegužės 27 d. oficialiai kreipėsi į bendrovę, prašydama taikyti papildomas saugumo priemones valstybinės reikšmės kelyje Nr. 3018, ties Truskavos gyvenviete. Atsakymas buvo trumpas ir aiškus: „Ne.“

Savivaldybės atstovų teigimu, situacija dėl kelio ruožo pavojingumo jiems puikiai žinoma, tačiau jų rankos surištos, nes kelias ir visa jo infrastruktūra priklauso valstybei.

„Iš AB „Via Lietuva“ buvo gautas neigiamas atsakymas. Jame nurodyta, kad greičio mažinimo kalneliai įrengiami pagal prioritetinę eilę, o šiuo metu šios priemonės ten nėra numatyta“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Dar absurdiškiau atrodo pėsčiųjų tako situacija. Takas tarp Pavermenio ir Truskavos yra tokios prastos būklės, kad žmonės priversti rinktis saugesnę, jų nuomone, alternatyvą – eiti važiuojamąja kelio dalimi. Nors takas įtrauktas į „Via Lietuva“ rekonstravimo sąrašą, jo eilės numeris gniaužia kvapą – 1 663-oji vieta. Su tokiu tempu realūs darbai čia gali prasidėti po dešimtmečių, o pėstieji tiek laiko laukti negali.

Ir vis dėlto Kėdainių rajono savivaldybė neketina pasiduoti. Artimiausiame Saugaus eismo komisijos posėdyje vėl bus keliamas Truskavos klausimas ir rengiami nauji siūlymai valstybinių kelių valdytojams.

Visgi, patirtis rodo, kad institucijų susirašinėjimas gali trukti ilgiau nei viena žmogaus gyvenimo trukmė.

„Via Lietuva“ dėl nelaimės užjaučia, bet pozicijos iš esmės nekeičia

AB „Via Lietuva“ atstovai, išreikšdami užuojautą žuvusiojo artimiesiems, vis dėlto laikosi savo pozicijos – esamas 70 km/val. ribojimas yra pagrįstas, jo mažinti neplanuojama.

Įmonės komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas aiškina, kad ši vieta laikoma užmiesčio teritorija, todėl gyvenvietės režimas čia netaikomas, tačiau vairuotojams greitis vis dėlto buvo sumažintas nuo 90 km/val. iki 70 km/val.

Tuo tarpu pėsčiųjų perėjos įrengimas tame kelyje gali būti netgi pavojingas.

„Tokiuose keliuose įprastos pėsčiųjų perėjos paprastai neįrengiamos, nes jos gali sudaryti klaidingą saugumo įspūdį tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams. Dėl didesnių transporto priemonių greičių saugesniais laikomi kiti inžineriniai sprendimai.

Ruože tarp Pavermenio ir Truskavos jau taikomos eismo saugos priemonės. Sankryžoje su magistraliniu keliu A8 įrengti greičio mažinimo kalneliai ties STOP ženklu, gyvenvietėse galioja 50 km/val. greičio režimas, įrengti pėsčiųjų takai“, – komentavo V. Radžiūnas.

Pasak bendrovės atstovo, sprendimų keisti leistiną greitį kelyje tarp Truskavos ir Pavermenio šiuo metu nėra, tačiau po tragiškos nelaimės situacija bus vertinama dar kartą.

„Svarbu pažymėti, kad gyvenvietės pradžią ir pabaigą žymintys kelio ženklai įrengiami ne pagal administracines gyvenvietės ribas, o pagal užstatytos teritorijos pobūdį ir eismo saugos kriterijus.

Po šios nelaimės situacija bus dar kartą įvertinta, tačiau šiuo metu sprendimų keisti leistiną greitį šiame ruože nėra priimta“, – sako V. Radžiūnas.

Bus ir pasikeitimų į gera

Tiesa, po gyventojų skundo bent kažkas turėtų pagerėti, mat į pėsčiųjų tako priežiūrą vykdančią bendrovę „Kelių priežiūra“ įmonė „Via Lietuva“ kreipėsi, prašydama atlikti tako valymo darbus ir pašalinti nustatytas pavojingas pažaidas.

Taigi gyventojams belieka viltis, kad pėsčiųjų tako būklė bus pagerinta tiek, kad keliavimas juo bus patogesnis ir atrodys geresnė alternatyva nei rizikuoti būti partrenktam kelyje.

Taip pat „Via Lietuva“ informuoja, kad šiuo metu vyksta kelio ruožo paprastojo remonto projektavimo darbai.

„Jų metu vertinama galimybė įrengti nežymėtąją pėsčiųjų perėjimo vietą su papildomais saugos elementais. Taip pat bus toliau vertinama eismo saugos situacija šiame ruože“, – žada V. Radžiūnas.

Nežymėtoji pėsčiųjų perėja suteiks gyventojams galimybę saugiau kirsti kelią, tačiau jie toje vietoje neturės pirmenybės – kitaip nei žymėtoje pėsčiųjų perėjoje. Vis dėlto įrengti šaligatvių nuolydžiai, kryptinis apšvietimas ir galbūt salelė kelio viduryje vairuotojus įspės apie tai, kad toje kelio dalyje gali būti pėsčiųjų.

Na, o ilgalaikėje perspektyvoje numatyta ir daugiau darbų.

„Magistralinis kelias A8 yra tarptautinio transporto koridoriaus „Via Baltica“ dalis. Šiuo metu rengiamas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.

Įgyvendinus šį projektą, Truskavos sankryžos saugumo problemos bus sprendžiamos kompleksiškai – numatoma modernizuoti magistralę ir pėsčiųjų bei transporto priemonių judėjimą organizuoti skirtinguose lygiuose, taip atsisakant vieno lygio susikirtimų“, – sako V. Radžiūnas.

Tiesa, akivaizdu, kad šių grandiozinių darbų gyventojams dar reikės laukti ne vienus metus.