Ar atsakingai dalija svetimus pinigus?
Ar čia ne pinigai?/BNS (Josvydo Elinsko) nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Ne paslaptis, kad rajono tarybos narių rankomis yra išdalinamos nemenkos sumos pinigų. Tai mokesčių mokėtojų pinigai, surinktos į biudžetą lėšos, kurias dalinti reikia ypač atsakingai. Vis dėlto normalu būtų tikėtis, kad pinigų dalybose turėtų būti matomas bent kažkoks nuoseklumas, kurio, reikia pripažinti, rajono tarybai stipriai trūksta. Vieniems pinigus skirdami gana lengvai, kitą kartą analogiškas situacijas politikai vertina jau visai skirtingai. Tokių kuriozinių skirtumų galima pamatyti ir pastarajame tarybos posėdyje.
Dosnios kompensacijos
Smulkiojo verslo rėmimo fondas, viso karantino metu palaikęs darbščius krašto verslininkus, ir toliau gana noriai dalina verslo išlaidų kompensacijas.
Daugiau, kaip 3,5 tūkst. eurų iš fondo nukeliavo MB „Gerdos kirpykla“.
Bendrijos direktorė pernai baigė Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrą ir įgijo kirpėjos specialybę. Kurį laiką ji dirbo Kaune, tačiau pandemijos metu grįžo į Kėdainius – tik norimo darbo niekaip negavo. Tad nusprendė pati imtis iniciatyvos ir, išsinuomojusi komercines patalpas, jas suremontavo bei sukūrė darbo vietą ne tik sau, bet ir dar porai darbščių moterų.
Įmonė veiklai pradėti išleido beveik 10 tūkst. eurų, o pagal Smulkiojo verslo rėmimo nuostatus beveik trečdalį sumos pavyks susigrąžinti iš fondo krepšelio.
Dar viena mažoji bendrija, sulaukusi gana dosnaus palaikymo – „Domo montavimo linija“. Įmonė įsteigta visai neseniai, o jos vadovas, baigęs Kauno technikos kolegiją ir įgijęs autotransporto elektronikos inžinerijos bakalaurą bei Kauno aukštąją mechanikos mokyklą ir įgijęs automechaniko profesiją, beveik 2 metus dirbo Kaune su verslo liudijimu.
Jis taip pat nusprendė pradėti verslą savo gimtajame mieste.
Tam reikėjo išleisti per 5 tūkst. eurų, o iš fondo įmonė sulauks daugiau kaip 2 tūkst. eurų siekiančios kompensacijos.
Dar beveik tūkstančio eurų dydžio kompensacija buvo skirta kraštietei, kuri įkūrė naminių gyvūnų priežiūros centrą. Čia teikiamos kasdienės ir ilgalaikės gyvūnų priežiūros paslaugos, jau yra kuriama interneto svetainė, įdarbinta daugiau žmonių.
Gavo nemažai jau anksčiau
Daugiausia diskusijų sukėlė Langakių savarankiškų gyvenimo namų prašymas kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Tai buvo pirmas kartas, kai į Smulkiojo verslo rėmimo fondą kreipėsi viešoji įstaiga, teikianti socialines paslaugas, tad sklandžiai šio klausimo svarstymas nepraėjo.
Paramos svarstymas šiai įstaigai jau buvo kartą nukeltas, tačiau ir papildomas mėnuo svarstymui, neišsklaidė kai kurių tarybos narių abejonių dėl to, ar tikrai reikėtų skirti lėšas šiai įstaigai.
Smulkiojo verslo fondo komisija, remdamasi ankstesne praktika ir laikydamasi nuoseklumo principo, siūlė padengti pusę šios įstaigos prašomos sumos, nes buvo įsteigta pusė buhalterio etato. Tačiau dalis komitetų teikė siūlymą kompensuoti visą prašomą sumą.
Tiesa, įstaiga ne vienerius metus yra gavusi gana dosnų finansavimą iš Europos Sąjungos bei iš pačios savivaldybės, tuo tarpu kiti verslai, kurie kreipiasi į Smulkiojo verslo rėmimo fondą, tokios prabangos neturėjo ir neturės.
Langakių savarankiško gyvenimo namai iš ES fondų 2019 metais gavo 38,7 tūkst. eurų, o iš savivaldybės biudžeto – 13,7 tūkst. eurų. Pernai įstaiga iš ES fondų gavo 38,4 tūkst. eurų, iš savivaldybės – 5,7 tūkst. eurų.
Taigi iš viso Langakių savarankiško gyvenimo namai jau yra gavę 96,5 tūkst., eurų paramos.
Nijolė Naujokienė akcentavo, kad kraštiečių į biudžetą suneštus pinigus dalinti reikia ypač atsakingai. Ar reikia būtent dabar per tūkstantį eurų skirti įmonei, kuri neįgyvendina įsipareigojimų ir iš esmės veiklos nevykdo?
Aut. past.
Kilo įtarimas
Posėdžio metu išaiškėjo ir nerimą keliantys faktai.
Europinės lėšos gaunamos yra su ta sąlyga, kad bus įgyvendinti įsipareigojimai. Panašu, kad Langakių savarankiško gyvenimo namams įsipareigojimus vykdyti sekasi sunkiai.
„Šiuo metu senelių neturime, nes žmonės bijojo. Vieni laukė skiepų, kiti dar kažko ir tai turėjo įtakos mūsų projektui. Dabar jau atsigauname.
Pagal projektą mūsų įsipareigojimai yra iki gegužės mėnesio apgyvendinti 5 senelius. Dabar mes esame kritiškoje padėtyje, bet žmonės jau domisi.
Jei žmonių neapgyvendinsime, bus nekas, bet tikimės, kad pasiseks“, – kalbėjo įstaigos vadovė Dovilė Jablonskienė.
Tiesa, liūdnoji naujiena ta, kad taip ji kalbėjo balandžio 30 dieną. Penkiems asmenims, kurie apsigyvens Langakių savarankiško gyvenimo namuose, surasti buvo likęs… vos pusdienis.
Tarybos narys Jonas Talmantas pabrėžė, kad neįvykdžius įsipareigojimų tektų grąžinti visus gautus pinigus, o tai būtų triuškinantis smūgis šiai įstaigai.
Geranoriškai pasisiūlė
Tame pačiame rajono tarybos posėdyje prieš kuklią savivaldybės paramą vienam iš smulkiųjų Kėdainių krašto verslininkų aštriai pasisakęs opozicijos atstovas Saulius Grinkevičius, prakalbus apie Langakių savarankiško gyvenimo namus, staiga netikėtai ėmė žarstytis pinigais.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl dėl kelių šimtų eurų paramos rajono tarybos nariai ginčijasi, nors pats ką tik buvo inicijavęs ginčus dėl dar mažesnės paramos sumos jau kitai rajono verslo įmonei.
Paprastai yra eilės
Valdančiųjų frakcijos lyderė Nijolė Naujokienė atkreipė dėmesį, kad į tokio tipo veiklą vykdančias įstaigas paprastai norinčiųjų patekti ir laukiančiųjų jose apgyvendinimo, yra eilė. Ir paprastai laukti reikia net ne vienerius metus, tad faktas, kad likus dienai iki numatytos termino apgyvendinti minėtoje įstaigoje bent penkis senelius dienos, kai jų dar nėra nė vieno, tikrai kelia nerimą.
„Visi verslai yra jautrūs, ne tik šis. Už visų verslų stovi žmonės, kurie iš tų pinigų maitina savo šeimas.
Galima kaip nori elgtis su savais pinigais, tačiau mes, taryba, disponuojame savivaldybės biudžeto lėšomis. Kai ką tik sprendėme „Kėdneto“ klausimą, taip pat dėl kelių šimtų eurų paramos, vyko diskusijos ir ši įmonė paramos iš mūsų nesulaukė.
Lygiai tas pats ir čia – diskutuojame, sprendžiame.
Faktas, kad tokio tipo paslaugos savivaldybei reikalingos. Bet kodėl įstaigoje nėra gyventojų? Kai paslauga būna reikalinga, problemų dėl jos paklausos paprastai nekyla.
Kol ši įstaiga iš tiesų nepradėjo darbo, kol neturi gyventojų, nei didinti buhalterio etato nėra būtinybės, nei mums skubėti su pinigų skyrimu.
Juk dėl paramos galės ir vėliau kreiptis, ir net ne vieną kartą.
Žmonių uždirbtus pinigus mes turime skirstyti atsakingai“, – reziumavo N. Naujokienė.
Skyrė pusę sumos
Kadangi iš komitetų buvo atkeliavęs siūlymas padengti visą prašomą įstaigos vadovės sumą, taryba balsavimu išreiškė savo nuomonę. Tiesa, šimtaprocentinei paramai politikai nepritarė.
Beveik vienbalsiai buvo nutarta, kad įstaigai bus skirta 50 proc. jos prašytos sumos – 453 eurai.
1 Komentaras
Manau, jog ES paramos gavimas tikrai didelė paskata ir pagalba tiek pradėti ūkinę veiklą, tiek bandyti ją plėtoti. Tikrai verta pasinaudoti jei ketinimai rimti