Ar APVA parama tikrai daro saulės elektrines prieinamas kiekvienam?
Pexels.com nuotr.
Saulės elektrinės – viena iš populiariausių atsinaujinančios energijos rūšių Lietuvoje. Pastaraisiais metais jų įrengimas gerokai išaugo, ypač dėl finansinės paramos, kurią teikia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tačiau kyla klausimas – ar ši parama iš tiesų padaro saulės elektrines prieinamas kiekvienam Lietuvos gyventojui?
APVA parama: kas ji ir kaip veikia?
APVA suteikia finansinę paramą gyventojams, kurie siekia įsirengti saulės elektrines. APVA parama saulės elektrinėms dažniausiai padengia dalį elektrinės įrengimo išlaidų priklausomai nuo jos galios ir pasirinkto sprendimo. 2023 metais paramos intensyvumas siekė iki 323 eurų už įrengtą kilovatą (kW). Be to, paramą gali gauti tiek individualių namų savininkai, tiek daugiabučių gyventojai, jei pastarieji pasirenka elektrinę nuotolinėse elektrinių parkuose.
Pagrindinis APVA tikslas – skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Tačiau nepaisant šios paramos naudos – išlieka tam tikrų trukdžių, kurie apsunkina galimybę kiekvienam gyventojui naudotis šia iniciatyva.
Kliūtys saulės elektrinių prieinamumui
Nors APVA parama yra reikšminga finansinė paskata – ne visi Lietuvos gyventojai gali lengvai ja pasinaudoti.
1. Didelė pradinių investicijų našta
Net ir su parama – saulės elektrinės įrengimas gali atrodyti brangus. Pavyzdžiui, 5 kW elektrinė, kurios užtektų vidutinei šeimai, gali kainuoti nuo 5 000 iki 7 000 eurų. Parama padengia apie 30–40 % šios sumos, tačiau likusią dalį gyventojai turi padengti patys. Ne visiems to užtenka, tačiau pagalvokite – parama tikrai labai solidi.
2. Netolygus paslaugų prieinamumas regionuose
Didmiesčiuose gyvenantys žmonės dažniausiai turi geresnę prieigą prie paslaugų teikėjų ir gauti profesionalius patarimus – kaip įsirengti saulės elektrines. Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse šių paslaugų pasiūla ribota, o gyventojai dažnai susiduria su informacijos stoka.
3. Technologinės ir infrastruktūrinės kliūtys
Ne visi namai yra tinkami saulės elektrinių įrengimui – pastatai su prastomis stogo konstrukcijomis ar nepalankiu orientavimu į saulę gali būti netinkami sprendimui. Taip pat daugelyje senų daugiabučių nėra techninių galimybių įsirengti saulės elektrines.
4. Nuotolinės elektrinės iššūkiai
Gyventojai, kurie negali įsirengti saulės elektrinės savo sklype ar ant stogo, gali naudotis nuotolinėmis elektrinėmis. Tačiau tokio sprendimo įgyvendinimas dažnai reikalauja papildomų išlaidų už vietos nuomą elektrinių parke, o energijos persiuntimo tarifai mažina tokio sprendimo ekonominę naudą.
Ką galima būtų tobulinti?
Kad saulės elektrinės taptų prieinamos kiekvienam – reikėtų spręsti kelias esmines problemas.
- Didesnis paramos intensyvumas mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Šiuo metu parama teikiama visiems vienodomis sąlygomis, tačiau diferencijuota sistema galėtų padėti labiausiai paramos reikalingiems gyventojams.
- Daugiau informacijos ir konsultacijų. Valstybė galėtų aktyviau skleisti informaciją apie paramos galimybes regionuose ir teikti gyventojams nemokamas konsultacijas.
- Infrastruktūros plėtra. Reikėtų skatinti saulės elektrinių sprendimus senesniuose pastatuose ir modernizuoti tinklus, kad būtų palengvinta nuotolinių elektrinių prieiga.
- Finansinių sprendimų skatinimas. Valstybė galėtų bendradarbiauti su bankais, siekti pasiūlyti lengvatines paskolas saulės elektrinių įrengimui.
APVA parama neabejotinai prisideda prie saulės elektrinių populiarumo Lietuvoje, tačiau šiuo metu ne visiems gyventojams tai yra pasiekiamas sprendimas. Norint, kad atsinaujinančios energijos nauda būtų tikrai prieinama kiekvienam – reikalingos papildomos iniciatyvos, kurios sprendžia tiek finansines, tiek technologines ir informacines kliūtis. Tik tuomet saulės elektrinės galės tapti ne prabanga, o įprasta energijos pasirinkimo galimybe.
