Anzelmutės sindromas
Jolanta Blažytė.
„Gaila, kad Ledų šventėje nebuvo Anzelmutės“, – juokaudama užsiminiau savo feisbuko paskyroje. Ir supratau, kad dauguma žmonių net nežino, kas yra ta Anzelmutė. Mat į mano mesendžerį pradėjo plūsti prašymai paaiškinti tos Anzelmutės funkcijas.
„Gal ta Anzelmutė yra renginio vedėja, kurią sugėlė širšės ir kuri dėl ištinusios nosies negalėjo dalyvauti renginyje?“ – klausė p. Zita.
„Gal ta Anzelmutė yra SEL‘o šokėja, kuri bijojo važiuoti avariniu Kėdainių tiltu, todėl ir neprivažiavo?“ – klausė p. Rita.
„Gal ta Anzelmutė yra virėja, kuri nespėjo paruošti VIP svečiams vėdarų – juk aiškiai matėsi, kad svečiai sėdėjo prie tuščių stalų“, – nuoširdžiai domėjosi p. Gita.
„Biplan‘ai“, pasirodo, gyvena pagal feisbuko komentatorių nurodymus. Galvoju, dar gerai, jei tie nurodymai apsiriboja nedalyvavimu šventėje, bet juk būna ir tokių nurodymų, kuriuose, pavyzdžiui, reikalaujama šaudyti neskiepytus ar šiaip „neteisingai“ mąstančius.
Aut. past.
Taigi, atsakau visiems interesantams vienu metu:
Anzelmutė yra grupės „Biplan“ dainos herojė. Ir Anzelmutės nebuvo todėl, kad nebuvo ir „Biplan‘ų“. O „Biplan‘ų“ nebuvo todėl, kad anie paskaitė feisbuke neigiamus atsiliepimus apie Ledų šventę ir nusprendė joje nedalyvauti. Nors buvo pažadėję dalyvauti.
Taigi, „Biplan‘ai“, pasirodo, gyvena pagal feisbuko komentatorių nurodymus. Galvoju, dar gerai, jei tie nurodymai apsiriboja nedalyvavimu šventėje, bet juk būna ir tokių nurodymų, kuriuose, pavyzdžiui, reikalaujama šaudyti neskiepytus ar šiaip „neteisingai“ mąstančius.
Ai, ir ko tik nebūna toje feisbuko erdvėje, ypač jeigu joje pradeda siautėti tie, kurie gerai parūko ar šiaip pamiršta išgerti gydytojo paskirtas tabletes.
Kaip ten bebūtų su tomis „palatinėmis“ instrukcijomis, Ledų šventė, kurioje dalyvavo iki 80 tūkst. svečių ir kurią savo puikiu oru laimino pats dangus, driokstelėjo su trenksmu.
Aut. past.
Dar pagalvoju, kažin kaip atrodytų pasaulis, jei žmonės vieną dieną imtų gyventi remdamiesi ne šalyje galiojančiais įstatymais, bet, pavyzdžiui, kokios nors feisbuke bujojančios palatos pacientų nurodymais. Būtų, turbūt, apokalipsė… bet „Biplan‘ams“ ir jų Anzelmutei pasirodė kitaip.
Kaip ten bebūtų su tomis „palatinėmis“ instrukcijomis, Ledų šventė, kurioje dalyvavo iki 80 tūkst. svečių ir kurią savo puikiu oru laimino pats dangus, driokstelėjo su trenksmu. Tiesa, kartu su tuo trenksmu driokstelėjo ir dar viena žinia yra ta, kad dalis Lietuvos yra giliai įklimpusi į Anzelmutės sindromą. Būtent beorganizuodama Ledų šventę, tapau tiesiogine liudininke to teroro, kurį prieš pramogų pasaulio atstovus naudoja konservatorių talibano šaika, duodanti nurodymus, kokiame renginyje ir kam galima dalyvauti, o kam negalima.
Gera žinia yra tik ta, kad nemaža galis mūsų scenos žvaigždžių dar išdrįsta talibano pusėn parodyti vidurinį pirštą ir daro tai, kas jiems atrodo teisinga daryti.
Būtent beorganizuodama Ledų šventę, tapau tiesiogine liudininke to teroro, kurį prieš pramogų pasaulio atstovus naudoja konservatorių talibano šaika, duodanti nurodymus, kokiame renginyje ir kam galima dalyvauti, o kam negalima.
Aut. past.
Deja, nežinau, kiek tas Anzelmutės sindromo virusas yra užkrečiamas ir kiek ne. Ar jis ir toliau bus plintantis, ar vis tik rinkėjai išras prieš jį vakciną, kuri vadinasi „antitalibaniška valdžia“?
Ir jeigu šis virusas Seimo rinkimų metu bus nugalėtas, tai nebus pabaiga. Dar bus reikalinga ir profilaktika, o tiksliau – įstatymas, kurio dėka žinotume, kas vis tik finansuoja tą talibano grupuotę, kuri nėra gausi, bet yra labai įtakinga ir kurios pagrindinė misija – kurstyti tarp žmonių neapykantą, skleisti patyčias „ne taip mąstančių“ pusėn ir daryti viską, kad Putinas, žiūrėdamas į Lietuvoje įsigalėjusį Anzelmutės sindromą, tyliai rūkytų kamputyje.
Beje, viena feisbuko komentatorė, pamačiusi mano paviešintą nuotrauką, paklausė: „Jolanta, kodėl jūs čia tokia susimąsčiusi?“. Ir ji teisi – aš tikrai vakar daug mąsčiau. Apie ką? Ogi apie Anzelmutės sindromą… Ir apie tai, ką galėčiau padaryti, kad jo neliktų. Ir kai ką sumąsčiau. Pristatysiu vėliau.
