Akademiškių gyvenimą trikdo šūviai

 Akademiškių gyvenimą trikdo šūviai

Pasiruošimas „Agrovizijai“ apkarto – parodos organizatorių darbą bando sunaikinti varnos, o gyventojai pyksta dėl rytais juos prabudinančių šūvių garsų/ V. Ščiavinsko lrytas.lt nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Iš praėjusių metų į šiuos atkeltos vienos didžiausių žemės ūkio sektoriaus parodų „Agrovizija“ organizatoriai intensyviai ruošiasi. Apsodinti parodomieji laukeliai, be kurių paroda tiesiog nebūtų įmanoma. Tačiau jei pernai parodai įvykti sutrukdė karantinas, šiemet pagrindinis trukdis yra… varnos.

Skundžiasi šūviais

Akademijos gyventojai guodžiasi – artėjant „Agrovizijai“ kai kuriems jų apie šią parodą primena ne patys maloniausi garsai.

Anksti ryte gyventojus prižadina ne kas kita, o šūviai. Tarpusavy kalbamasi, kad tokiais laikais, kai kurie miestai uždraudžia fejerverkus ir ypač daug kalbama apie tai, kad reikia mažinti triukšminę taršą, Kėdainių rajone tokios kalbos, rodos, niekam neįdomios.

Juo labiau kad netoliese gyvena ir karo pabėgėliai iš Ukrainos, kuriems tokie garsai sukelia nežmoniškai daug baimės ir siaubingus atsiminimus.

Gyventojai kreipėsi į seniūniją, tačiau panašu, kad konsensuso rasti gali ir nepavykti.

Seniūnas gavo raštiškus paaiškinimus

Kaip sakė Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius, gyventojai jam apie problemą pranešė, ir jis, gavęs raštišką situacijos išaiškinimą, juo pasidalijo su visais, kuriems jis gali būti aktualus.

„Iškart susisiekiau su instituto atstovais ir gavau raštišką paaiškinimą. Taip, vyksta pasiruošimas parodai, o paukščiai viską išlesa. Dėl to vyksta jų baidymas, leidžiami tiek įrašyti plėšriųjų paukščių balsai, tiek leidžiamos garsinės patrankos. 

Paprasčiausiai kitaip jie negali, nes tie paukščiai viską išlesa greitai, kiek žinau, laukeliai atsodinti jau ne kartą“, – kalbėjo seniūnas.

Jis pridūrė suprantantis abi puses – tiek gyventojus, tiek ir parodos organizatorius, tačiau ar įmanoma rasti kažkokį sutarimą, suabejojo.

„Vis tiek ten juk mokslo žmonės dirba, na, nemanau, kad jie pažeidinėtų taisykles kažkokias. Net nežinau, ką pasakyti, reikėtų didesnio supratingumo veikiausiai iš abiejų pusių. Gal galėtų ne nuo tokio ankstaus ryto leisti tuos garsus, na, sunku pasakyti“, – svarstė M. Tvaravičius.

Garsais sklis dar kone mėnesį

Tuo tarpu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus pavaduotojas Antanas Ronis sakė, kad tokie garsai iš laukų sklis dar kone mėnesį.

„Mes tokiu būdu baidome varnas, nes jos gadina mūsų laukelius. Laukuose leidžiame erelių klyksmo garsus. Tačiau tik erelių negana, reikia ir garsinių patrankų.

Jas leidžiame nuo 6 ryto iki maždaug 10 vakaro 10–15 min. intervalais. Kas rytą žmogus turi atvažiuoti, jas sustatyti, nes palikti per naktį tokių dalykų negalime, ir kas vakarą viską surenka. Taip pat ir savaitgaliais“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas. 

Maža to, net ir dabar leidžiami šūvių garsai yra kai kuriais atvejais net per vėlūs – paukščiai pabunda vos prašvitus, vadinasi, laukus atakuoti ima ir nuo 4 ryto.

Jo teigimu, likus maždaug savaitei iki parodos pradžios, patrankos nebebus naudojamos, nes parodos teritorijoje ims kurtis parodos dalyviai, statysis palapines, vėliavas ir tai atbaidys varnas tiek, kad jos nebesugadintų pasėlių.

Gedimino Savicko nuotr.

Kito būdo nėra

Vis dėlto natūralu, kad gyventojai, tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais 6 ryto prižadinti šūvio garsų, išties nesidžiaugia. Ypač pikta tiems, kurie turi mažų vaikų ar tiesiog jautriau miega.

„Kito būdo, deja, bet nėra. Mielai mes jų nestatytume, bet nieko kito negalime padaryti. 

Net ir patrankoms veikiant varnos įsidrąsina prie pat jos nutūpti ir lesioti. Patrankai iššovus jos pakyla, nuskrenda toliau, bet vėl grįžta. 

O visokios kaliausės, aitvarai ir panašiai – net kalbėti neverta, tai išbandytas reikalas ir tėra tik pinigų švaistymas. 

Kitas dalykas yra tas, kad ir tuos aitvarus ar kaliauses reikėtų ryte atvežti, vakare surinkti. Buvo tokių atvejų anksčiau, tai žinote, palikus per naktį ryte jau nerasdavome. Tie patys vietiniai laukus apeidavo ir susirinkdavo…“ – neslėpė A. Ronis. 

Trukdo ne visiems

Tiesa, pašnekovas sako, kad Akademijoje gyvena nemažai instituto darbuotojų, tačiau nė vienas šūvių garsais nesiskundė.

„Aš esu paklausinėjęs kolegų, na, nė vienas nesiskundė, nesakė, kad jiems, jų šeimos nariams ar vaikams trukdytų. Tad tikrai nėra taip, kad visiems bendruomenės nariams tie garsai trukdo. 

Nė vienas darbuotojas neatėjo ir nepasiskundė, kad trukdo jiems gyventi…

Aš juos taip pat girdžiu kas rytą, bet man jie netrukdo, nei žmona, nei vaikai nesiskundžia“, – kalbėjo instituto atstovas.

Varnų populiacija per didelė

A. Ronis pridūrė, kad apskritai varnų populiacija yra stipriai išaugusi ir išties su jomis darosi sunku susitvarkyti.

„Kalbėjau ir su Dotnuvos seniūnu, kad antroje vasaros pusėje reikės kreiptis į savivaldybę ar į Aplinkos ministeriją ir kelti šį klausimą. 

Populiacija yra per didelė. Varnų gali būti, bet gal ne tiek daug kaip dabar. 

Jos šimtą metų tame parke gyvena, taip lengvai neiškrapštysi jų lauk… Parko juk neiškirsi. Anksčiau medžiotojai šaudydavo, na, bet dabar šaudyti nebegalima, tad istorija su tomis varnomis yra labai ilga ir išbandyta buvo tikrai viskas, kas tik įmanoma“, – reziumavo A. Ronis.

Triukšmas pagal paros laiką skirstomas:

  • dienos – nuo 7 iki 19 val.
  • vakaro – nuo 19 iki 22 val. (negalima triukšmauti)
  • nakties – nuo 22 iki 7 val. (ramybės metas, kuomet draudžiama triukšmauti, vykdyti remonto ar statybos darbus).

Civilines pirotechnikos priemones galima naudoti ne arčiau kaip 75 m nuo gyvenamųjų pastatų dienos ir vakaro laiku (7–22 val.), išskyrus organizuojamus renginius, kuriems išduotas savivaldybės leidimas. 

Gyvenamojoje aplinkoje vykdyti veiklą, keliančią triukšmą (išskyrus statybos darbus), galima nuo 7 iki 22 val., netrikdant viešosios rimties ir neviršijant Lietuvos higienos normoje nustatytų triukšmo ribinių dydžių (viešosios rimties trikdymas – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą).

6 Komentarai

  • O gyvūnus irgi apklausė ar jie nepatiri streso?

  • Vel viskas koncervei Justinai nepatinka, kas per zanuda boba? Visi koncervai tokie debilai kazi?

  • Iš to straipsnio svarbiausia išvada – tai netrikdyti Ukrainos pabėgėlių ramybės!

  • Bųvo tokia bėda Vilainiuose. Seniūnas sureagavo ir sutvarkė. Kažkoks jobanas ūkininkas matai stumbrus baidė. Baidė ir pusę vilainių. Jūsų seniūnas tegu paskambina vilainių seniūnui, jis papasakos kaip tvarkytis. Yra gi kažkokie atstumai nuo gyvenamųjų namų, negali vien triukšmo įstatymais remtis. Pastatykite po patranką prie seniūnijos ir prie prie agrovizijos organizatorių, sakysite trešnes nuo špokų saugot ir pamatysite kaip mikliai ras kitą sprendimą.

  • O apdergtus kelius po agrovizijos nuplaus ar paliks kaip visada?

  • Prie Ronio namų pastatyti garsinę patranką, greitai problema išsispręstų. Varnas reikia šaudyti, jei jų tiek daug prisiveisė. Kodėl nešaudo, juk ir triukšmauja, ir teršia aplinką?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video