Aistros krepšinio aikštelėje sukėlė nerimą tėvams

Praeitą savaitę ketvirtadienį vykusios „Daumantų“ krepšinio taurės varžybos sukėlė tikrą nesusipratimų laviną. Kadangi varžybose priešininkai buvo nelygūs – žaidė 2002–2003 metais gimę krepšininkai paaugliai prieš suaugusiųjų mėgėjų komandą „Aistruolis-Daumantų“, neišvengta nesusipratimų. Be abejonės, nelygios varžovų jėgos lėmė tai, kad paauglių komanda ne tik pralaimėjo, tačiau rungtynes baigė ir šiek tiek „aplamdyti“. Juk krepšinis tikrai nėra pats švelniausias sportas. Tačiau kai kurie berniukų tėvai liko ne tik nusivylę, bet ir pasipiktinę suaugusiųjų elgesiu.

Buvo grubūs, keikėsi

Vienas iš vaikų tėvų, kuris nenorėjo prisistatyti, taip saugodamas savo vaiko interesus, paskambinęs į redakciją pasakojo, kad po rungtynių liko labai nusivylęs.

„Ketvirtadienį 13–14 metų vaikai žaidė su suaugusiais vyrais. Lemtis jau ir taip buvo aiški, tie vaikai per maži, kad su suaugusiais galėtų žaisti. Tačiau susidarė vaizdas, kad tėvai nusprendė „duoti pamoką“ vaikams, kaip reikia žaisti. Buvo ne viena techninė pražanga, nesportinė pražanga prieš vaikus. Vyrai žaidė negarbingai, nesąžiningai. Kirsdavo per rankas taip, kad visa aikštė skambėdavo, vienas vyras įsibėgėjęs taip stūmė vaiką, kad šis ne tik oru nuskrido, bet ir per aikštę nučiuožė. Šalia sėdinčios mamos netylėjo – davė pastabą, ką tie suaugusieji čia daro? O viskas baigėsi tuo, kad sporto centro direktorius atsisuko ir pasakė: „Jei nesuprantat krepšinio taisyklių, eikit n***“. Visa aikštė turėjo girdėti, ir vaikai girdėjo.

Tai kaip tam vaikui elgtis, kurio akivaizdoje mamą žaidėjas „pasiunčia“?

Žaidimo metu keikėsi be galo, na tokia nepagarba buvo vaikams ir jų tėvams. O šioje komandoje apskritai nemažai tokių „inteligentų“ buvo, žinomų krašto veidų, tačiau visa komanda ir keikėsi, ir grubiai elgėsi. Reikėjo matyti, su kokiu pasitenkinimu iš aikštelės išėjo, maždaug va, jie laimėjo, jie padarė. Buvo šlykštu.

Aš gailiuosi, kad vidury tų varžybų neišėjau į aikštelę ir nepasiėmiau savo vaiko. Manau, ir daugiau tėvų būtų tą patį padariusios. Tai būtų teisingiausias sprendimas. O dabar – vaikas su pirštu išnarintu, didžiulėm mėlynėm“, – kalbėjo vieno iš vaikų tėvas.

Stengėsi apsaugoti?

Tuo tarpu rungtynės stebėjusi vyr. sekretorė Inga Mickevičiūtė teigė, kad vaikų komandą suaugusieji kaip tik stengėsi pasaugoti.

„Aš esu kitos nuomonės. Jei jaunus vaikus stato į suaugusiųjų turnyrą, na tai reikia nusiteikti vyriškai kovai. Iš priešingos komandos taip pat atsiliepimai yra kitokie – kad vaikams daugiau leisdavo, atsitraukdavo, kad neužgautų vaikų, na, kaip ir pasaugodavo.

Kita vertus, vaikai atėjo žaisti ne su savo bendraamžiais. Buvo ten, žinoma, susistumdymas, bet tai buvo netyčia. Mačiau, kad tėvas pašoko, na… Juk ne pirmus metus taip vyksta, jaunimas žaidžia su suaugusiais. Tačiau normalu, kad jėgos nelygios, ir jie lieka apstumdyti.

Kad kažkas būtų keikęsis, aš negirdėjau ir negaliu nieko pakomentuoti. O šiaip – taip, sportinis pyktis verda, tačiau juk niekas nieko specialiai nedarė“, – kalbėjo I. Mickevičiūtė.

Neigė bet kokią kritiką

Paskambinus vaikų treneriui Laurynui Valuckui šis tikino, kad nei keiksmažodžių, nei specialiai grubaus elgesio nebuvo. Maža to jis tikino, kad tėvai jokių nusiskundimų po rungtynių taip pat neišsakė.

„Vaikai patenkinti, kad juos sustatėme pažaisti su vyrais. Čia jų pačių iniciatyva buvo, jų pačių noras, o sporto centro direktorius pasiūlė mums dalyvauti būtent dėl to, kad vaikai galėtų pamėginti tą tikrą žaidimą su vyrais. O tose varžybose iš tėvų pusės gal buvo daugiau jaudulio, juk žaidžiant emocijos liejasi laisvai. Bet kažko labai grubaus nemačiau iš savo pusės, o kad specialiai kažkas kažką stumtų ar trenktų, to tikrai nebuvo, o kas ką pasiuntė – nieko nežinau. Aš į krepšinio aikštelę žiūriu, o ne už krepšinio aikštelės ribų. Nei vaikai man skundėsi, nei tėvai nebuvo pareiškę jokių pretenzijų, tai tikrai“, – komentavo paauglių treneris.

Pats Sporto centro direktorius Arnas Argustas taip pat griežtai paneigė kažką pasiuntęs, o apie žaidimo grubumą jis turėjo savo versiją.

„Žaidimo metu tai pavadinti pastaba (tėvų išsakytą pastebėjimą – red. past.) yra labai sunku, nes tėveliai dažnai serga už savo vaikus ir jie dažniausiai pastabų neduoda. Tai būna emociniai protrūkiai, kurie ne visada yra gražūs. Kalbėti apie jūsų išvardintą situaciją man yra sunku ir aš tikrai nežinau, iš kur jūs tai sugalvojote. Viename iš epizodų vienas iš tėvelių tikrai buvo sudrausmintas, nes peržengė visas ribas, tačiau apie jokį necenzūrinių žodžių vartojimą mes šnekėti tikrai negalime, nes to paprasčiausiai nebuvo. Tikrai nežinau, kas jus taip informavo, bet kitą kartą siūlyčiau patikrinti faktus. Juolab kad tuo metu buvo ne tik keli vaikų komandos tėveliai bet ir patys vaikai, „Aistruolio“ komandos žaidėjai ir teisėjai bei kiti sirgaliai. Negi jūs manote, kad po tokio įvykio nebūtų sureagavę visi išvardinti asmenys, o ypač teisėjai (kurie net ir pagal visas taisykles turėjo nutraukti rungtynes ir skirti techninę pražangą už nesportinį elgesį)“, – teigiama A. Argusto atsakyme.

Nepaisant to, kad į redakciją kreipęsi tėvai pabrėžė, jog rungtynių metu buvo užfiksuota ir techninių, ir nesportinių pražangų, pats komandos dalyvis tą iš dalies paneigė.

„Visų rungtynių metu nebuvo skirta nė viena nesportinė pražanga „Astruolio“ komandai. Buvo skirta techninė pražanga vienam žaidėjui, bet ji buvo skirta už kalbas su teisėju dėl žaidybinės situacijos po paties žaidėjo padarytos klaidos. Visų rungtynių baudų santykis tiek vienai, tiek kitai komandai buvo skirtas apylygis pražangų skaičius“, – komentavo Sporto centro vadovas.

Tėvelių manymas, kad rungtynės buvo grubios, Sporto centro vadovui atrodė niekuo nepagrįstas.

„Na, jūs rašydami šį straipsnį tikrai nežinau kuo remiatės. Tačiau jūsų bandomos sukurti „baisių“ rungtynių eigos tikrai nebuvo. Tai yra mano, ne tik kaip vadovo, komentaras. Aš daug metų dirbau su vaikais ir mokiau juos krepšinio, nuo pat studentavimo laikų teisėjauju krepšinio rungtynėms, esu Kėdainių rajono krepšinio pirmenybių, taurių ir kt. krepšinio renginių vyr. teisėjas. Todėl galiu patikinti, kad šitos rungtynės tikrai buvo labai normalios žaidybine ir drausmine prasme.

Jei kažkam atrodo kitaip, tai juos pilnai suprantu, nes sirgaliai ir ypač kai kurie tėveliai dažnai nesusitaiko su tuo, kad jų vaikai dar tik mokosi žaisti ir pralaimėjimų jų kelyje bus, ir tikrai ne vienas. <…> Tėvų nuolatinis spaudimas, teisėjų kaltinimas ir panašūs reiškiniai – tai visos Lietuvos vaikų krepšinio problema ir jos išspręsti nepadės nei federacija, nei treneris, nei sporto centrų vadovai. Palinkėčiau kiekvienam iš jų asmeniškai „pradėkime nuo savęs“, – komentavo A. Argustas.

Visgi pasiuntė…

Tačiau susisiekus su mama, kuriai A. Argustas galimai necenzūriniais žodžiais paaiškino apie krepšinio taisyklių supratimą ir nesupratimą paaiškėjo, kad visgi minėtas „pasiuntimas“ toli buvo. Tik pati mama, tądien, tiesa, grįžusi namo pikta, vėliau nusiramino ir nusprendė dėl to nesukti galvos.

„Taip, viskas taip ten ir buvo. Pasiuntė mus abi mamas. Aš dar iš pradžių pagalvojau, kad man gal pasigirdo, bet paskui pasitikslinau su kita mama – na mums abiems juk nepasigirdo, mus tikrai pasiuntė.

Na taip, gal mums, tėvams, kitaip viskas atrodė, labai jaudinomės, kad jokių traumų nebūtų. Vis dėlto tas žaidimas man nelabai gražus buvo. Ne visi komandos nariai taip elgėsi, kai kurie tikrai labai malonūs buvo ir draugiški, bet keli buvo tokie, kurių elgesys nebuvo gražus. Mes, tėvai, po rungtynių apie tai kalbėjome ir treneriui aš tą patį pasakiau. Žinoma, gal mūsų vaikai per jauni dar žaisti su suaugusiais, na, ačiū Dievui, tokių rungtynių daugiau nebus, –  kalbėjo mama dabar, tiesa, viską nuleisdama juokais. – Na, buvo kaip buvo, ką čia jau padarysi. Visi mes turime savo emocijas ir visko pasitaiko.“