Ar liks Kėdainiuose stumbrai?

 Ar liks Kėdainiuose stumbrai?

Kėdainių rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo aptariami aplinkosauginiai klausimai, kurie paskutiniu metu ypač aktualūs Kėdainiams. Rajono meras Saulius Grinkevičius, tardamas įžanginį žodį, pabrėžė, kad Kėdainiai – agrarinis kraštas, tačiau po to, kai viduryje miesto buvo pastebėta besigananti stumbrų banda, galima pajuokauti, kad Kėdainiai tapo stumbrų kraštu.

Iš kur tie stumbrai?

Iškeldamas miestelėnus pastaruoju metu kamuojantį klausimą, rajono meras pasakojo, kad jo kėdainiečiai dažnai klausia – iš kur apskritai Kėdainiuose atsirado stumbrai. „Tiesą sakant, nežinau, kam šovė į galvą tokia įdomi mintis agrariniame krašte įrengti stumbryną. Sakykime Varėnos kraštas stumbrynams tinkamesnis – miškeliai, pušynėliai, dirva ne tokia derlinga. O pas mus tie stumbrai kaip smaližiai po tortą vaikšto – pavalgo cukrinių runkelių, užkanda kviečių, po to kukurūzų. Stumbrams, be abejo, čia labai patinka, bet mūsų ūkininkai tuoj nebežinos, ką bedaryti. Stumbrai iš savo uždaros teritorijos išėjo gana toli – tai rodo, kad jie pasirengę migruoti kažkur, kur jiems geriau, o tai išties didelė problema. Turime nuspręsti, ką mes darysime“, – situaciją komentavo S. Grinkevičius.

Algimantas Salamakinas priminė, kad stojant į Europos Sąjungą buvo siūloma įveisti dar daugiau stumbrų. „Buvo tokia direktyva, kad kuo daugiau stumbrų būtų – norėjo jais visą Lietuvą užveisti. Kėdainiuose būtų buvę apie 2 000 stumbrų. Ačiū Dievui, mūsų derybininkai sugebėjo rasti kompromisą“, – pasakojo A. Salamakinas.

Buvo padaryta klaidų

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys pasakojo, kad stumbrų apgyvendinimas agrariniuose rajonuose – seniai padaryta klaida, kurią dabar tenka taisyti. „Visi puikiai supranta, kad stumbras yra miškų gyventojas, jam nedera gyventi agrariniame rajone. Mums įrodinėti, kad stumbrams gyventi Kėdainiuose – ne vieta, tikrai nereikia, dabar reikia ištaisyti klaidas. Prieš penkerius metus jau buvo keltas klausimas apie stumbrus Kėdainiuose, mat jų skaičius per keletą metų neproporcingai greitai išaugo“, – pasakojo L. Budrys.

Prieš keletą dešimtmečių čia stumbrų buvo kelios dešimtys, o šiandien jų – apie 130. Sąlygos šiems gyvūnams yra geros – jie gerai maitinasi, turi galimybę daugintis. O problemų kyla ne tik tarp stumbrų ir ūkininkų, kurių pasėlius šie suniokoja. Stumbrų gyvenimo sąlygos yra pakeistos, jų gyvenimo būdas iškreiptas. „Jie maitinasi ne kaip miško gyvūnai. Būtent dėl to jų bandos mėgina okupuoti tokius miestus, kaip Kėdainiai. Ūkininkas, savo laukuose aptikę bandą, veja ją kitur, į kito ūkininko laukus“, – kalbėjo L. Budrys.

Suburta darbo grupė

Jau eina antras mėnuo, kaip šiuo klausimu intensyviai dirba suburta specialistų grupė. Stumbrai yra perkeliami į Telšiuose esantį žvėrinčių, taip pat į Dainavos girią. Taip pat šiais metais turi būti pradėtas statyti 100 ha dydžio aptvaras, kuriame stumbrai galės gyventi.

„Tiesa, buvo kilę nemažai prieštaravimų. Kai kurie sakė, neva paleisti į mišką stumbrai ims puldinėti grybautojus, uogautojus, vartys raudonas mašinas. Tai yra tikrai keistas nusistatymas. Be to, Dainavos miške ketinta nutiesti normalų asfaltuotą kelią – tai būtų kaip savotiška dovana gyventojams ir poilsiautojams“, – pasakojo L. Budrys.

Į Telšių žvėrinčių perkelti stumbrai į laisvę nebūtų paleisti tam, kad nekiltų jokių konfliktų. Nors ir čia atsiranda kritikų, kurie piktinasi, esą laisvėje gyvenančius stumbrus norima uždaryti į aptvarus.

„Šiais metais turime pradėti statybas Varėnos rajone – per pusantrų metų turėtume baigti aptvarus. Į juos bus perkelta 25-30 stumbrų. Jie ten nebus laikomi nuolatos, tiesiog tol, kol susiformuos banda, ir tada jie bus išleisti į laisvę. Jeigu stumbrai laisvėn būtų išleisti pavieniui – tai būtų pražūtis jiems, nes stumbrai yra bendruomeniniai gyvūnai“, – komentavo L. Budrys.

Stumbrų padaryta žala kompensuojama

Nors ūkininkai ir nukenčia nuo stumbrų, jie nemano, kad stumbrų visai neliktų. „Panevėžio rajone, Krekenavoje stumbras yra tarsi simbolinis gyvūnas. Jeigu pavyktų padaryti taip, kad stumbrų skaičius siektų apie 20, tai būtų pats optimaliausias variantas. Peržvelgiau 10 metų laikotarpį, kiek žalos toks kiekis stumbrų padaro – galių drąsiai teigti, kad žalos beveik nepadaryta. Jeigu koks stumbras ir prabrisdavo pro ūkininko lauką, dažniausiai nuostoliai būdavo nedideli, ir ūkininkai net neprašydavo kompensacijos. Juk stumbras nėra kažkoks gyvūnas nusidėjėlis“, – komentavo pranešėjas.

Vis dėlto žvelgiant plačiau, stumbrų daroma žala didėja – taip yra dėl jų populiacijos gausėjimo. 2007 metais buvo sumokėti 5 500 litų stumbrų padarytai žalai kompensuoti, 2014 metais – 46 500 eurų, o už 2015 metus ketinama sumokėti beveik 100 000 eurų. Taigi akivaizdu, kad metai iš metų stumbrų padaromi nuostoliai auga.

Šiuo metu stumbrų padaryti nuostoliai yra kompensuojami 100 proc.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video