Požeminio vandens gręžinių legalizavimui – treji metai
Nei Aplinkos ministerija, nei Lietuvos geologijos tarnyba šiuo metu neturi informacijos, kiek papildomai gali kainuoti gręžinio įteisinimui reikalingų dokumentų parengimas./Aplinkos ministerijos nuotr.
BNS ir rinkosaikste.lt inf.
Gyventojai ir organizacijos per trejus metus turės legalizuoti naudojamus ir kol kas neįteisintus požeminio vandens gręžinius. Seimas priėmė tai numatantį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymą: už balsavo 111 Seimo narių, o susilaikė 10.
Naujas įstatymas, kuris įsigalios 2022 metų kovą, leis gyventojams, ūkiams, bendruomenėms ir kitoms organizacijoms iki 2025 metų vasario pabaigos įsiteisinti gręžinius – susitvarkyti nuosavybę ir kitus dokumentus.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad taip siekiama laiku nelegalizavusiems gręžinių leisti mažiausiais kaštais susitvarkyti.
Kol vyks legalizavimo procedūros, nelegalūs jų turėtojai bus atleisti nuo sankcijų už požeminio vandens naudojimą be leidimo.
Visiems, išskyrus gyventojus, nutarusiems įteisinti gręžinius, teks sumokėti vienkartinę gręžinio registracijos įmoką, kuri būtų nustatoma pagal planuojamą išgauti vandens kiekį: iki 10 kubinių metrų per parą – 50 eurų, 10–100 kubų – 500 eurų, virš 100 kubų – 5 tūkst. eurų.
Gyventojams toks mokestis siektų 15 eurų.
Legalizavus gręžinius, iki 2028 metų pradžios savivaldybės arba jų kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės turėtų perimti likusią neįteisintą geriamojo vandens infrastruktūrą.
Dabar Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gręžinių, iš kurių išgaunamas 11 tūkst. legalizuota.
