Kalbininkės skyrelis: 2-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė
Pirmiausia primename, kas jau buvo aptarta praėjusioje pamokėlėje. Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiamasis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato? – kad autobusas vėluos.)
Sakinio dėmuo Vaikai suprato yra pagrindinis (iš jo keliamas klausimas šalutiniam dėmeniui; jam priklauso šalutinis dėmuo), o sakinio priklausomasis dėmuo vadinamas šalutiniu (kad autobusas vėluos). Žinome, kad šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, retai – brūkšniais.
Taisyklė: šalutinis dėmuo iš vieno prijungiamojo žodžio po tarinio gali būti išskiriamas kableliais (retai – brūkšniais), jei norima išryškinti jo prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.: Garsą skleidė kažkas girdėtas, bet niekaip nesupratom(,) kas. Jis gavo laišką, bet nežinojo(,) nuo ko(,) ir į jį neatsakė. Atsakyk kaip žmogus (–) kada?
Taisyklė: iš vieno prijungiamojo žodžio sudarytas šalutinis dėmuo skiriamas kableliu (arba brūkšniu), jei eina sakinio ar jo dėmens pradžioje, pvz.: Draugas bandė paaiškinti, kad šis sapnas kitoks. Koks, jis negalėjo pasakyti. Visiems buvo aišku, kad darbus reikia tučtuojau sustabdyti. Kaip, nė vienas iš susirinkusiųjų nežinojo. Kada, klausiate? O ar jums nebuvo pranešta? Misionierius iš kaimelio išvyko jau prieš gerą savaitę, o kur – vieni dievai žino.
Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020).
