Kėdainių gimnazijos – vienos iš geriausių Lietuvoje

Švietimo sistema pandemijos akivaizdoje buvo supurtyta kaip niekada stipriai. Ugdymas staiga turėjo persiorientuoti, o sklandžiam perėjimui prie nuotolinio mokymo trūko ir patirties, o iš pradžių net ir techninių resursų. Rodos, prasidėjus antrai pandemijos bangai, pirmojo karantino pamokos jau turėjo būti išmoktos ir nuotolinis mokymas nebeturėtų kelti tiek nerimo.

Vis dėlto mokslininkai gerų naujienų neturi – nuotolinis ugdymas tinka tik pusei mokinių, o tokio ugdymo spragos puikiai matomos egzaminų rezultatuose. Tačiau galima pasidžiaugti, kad net tokiomis sunkiomis sąlygomis dirbančios Kėdainių krašto ugdymo įstaigos sulaukė nemažai palankių įvertinimų reitinguojant Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigas.

Reitingų sudarytojai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kėdainių rajonas apskritai skiria daug dėmesio švietimui.

Švietimo regresija

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neslėpė – Lietuvos švietimo sistema regresuoja, o besiformuojančios spragos turės ryškių padarinių jau labai artimoje ateityje.

„Kaip nustatė Vilniaus universiteto mokslininkai, nuotolinis mokymas tinka tik pusei mokinių. Daliai mokytojų, tėvų atrodo, kad vyresnio amžiaus jaunuoliams nuotolinis mokymas parankus. Jis gali būti patogus, bet rezultatai būna nuviliantys.

Nuotolinis ugdymas netinka profesijos mokymui. Neįmanoma nuotoliniu būdu išmokyti virinti, masažuoti ar tinkuoti. Toks ugdymas kelia keblumų profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose.

Akyse matyti, kaip švietimas regresuoja, formuojasi spragos ir jos turės padarinių ne vienerius metus“, – kalbėjo G. Sarafinas, teigdamas, kad žurnalas „Reitingai“ siekia pateikti kaip įmanoma daugiau faktų, kurie leistų mokyklų vadovams pasidaryti atitinkamas išvadas.

Matematikos nuosmukis

Šiemet žurnalas „Reitingai“ vertino ugdymo įstaigas pagal tai, kaip jos geriausiai išmoko kiekvieno iš esminių dėstomų dalykų. Toks skirstymas buvo paskatintas neįtikėtinai prastų matematikos egzamino rezultatų.

„Žinoma, galima pačius abiturientus kaltinti tingumu, abejingumu, nenoru stengtis ar puolusia motyvacija, tačiau tai būtų tik dalis tiesos.

Pasiteisinimai, kuriuos iškart po itin prastų rezultatų paskelbimo pateikė Nacionalinės švietimo agentūros vadovybė, neva jie ir tikėjosi prastų rezultatų, nes šiųmečiai abiturientai dar dešimtoje klasėje (2018 metais) labai prastai pasirodė dešimtos klasės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose, yra daugiau negu negarbingi“, – rašo J. Kučinskaitė ir R. Kairienė.

Nedžiuginantys matematikos mokymo rezultatai ir Kėdainių rajone. Guodžia tik tai, kad čia pažangą padarė Šviesioji gimnazija – ji vienintelė pateko į 50-uką gimnazijų, geriausiai išmokančių matematikos. 

Šios gimnazijos abiturientai laikė matematikos egzaminą ir didžiausia dalis laikiusiųjų – 40,8 proc. išlaikė jį silpnai (16–35 balai). 30,6 proc. abiturientų išlaikė pagrindiniu lygiu ir surinko nuo 36 iki 85 balų.

Vos 6,1 proc. laikiusiųjų surinko nuo 86 iki 100 balų. 22,4 proc. abiturientų šio egzamino neišlaikė.

[quote author=“J. Lukoševičius“]Galima pasidžiaugti, kad „Reitingai“ mūsų rajoną įvardijo kaip vieną iš solidžiausiai atrodančių pagal skiriamą dėmesį švietimui.[/quote]

Humanitariniai mokslai

Galima pasidžiaugti, kad humanitarinių mokslų srityje Kėdainiai turi kuo pasidžiaugti. Štai tarp penkiasdešimties krašto gimnazijų, geriausiai išmokančių lietuvių kalbos, galime rasti net tris krašto gimnazijas.

Aukščiausias pozicijas išlaiko Kėdainių šviesioji gimnazija, kuri yra 27 vietoje sąraše. Trečdalis laikiusiųjų egzaminą jį išlaikė aukščiausiu lygiu, o visai neišlaikė vos 4,5 proc. abiturientų.

37-oje vietoje yra Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, kurioje daugiau kaip pusė abiturientų egzaminą išlaikė vidutiniu lygiu. Visi gimnazijos abiturientai egzaminą prasčiau ar geriau – bet išlaikė.

Penktoje vietoje nuo galo laikosi Šėtos gimnazija, kurioje 7,1 proc. abiturientų egzamino neišlaikė. Lygiai pusė jų egzaminą išlaikė vidutiniu lygiu, beveik po lygiai išlaikė tiek silpnai, tiek aukščiausiu lygiu.

Tarp geriausiai išmokančių istorijos gimnazijų yra dvi Kėdainių krašto gimnazijos.

32-oje vietoje laikosi Šėtos gimnazija, viena vieta aplenkdama Kėdainių šviesiąją gimnaziją.

Abiejose gimnazijose nebuvo nė vieno moksleivio, kuris istorijos egzamino neišlaikytų. Absoliuti dauguma mokinių šį egzaminą išlaikė pagrindiniu lygiu.

Tarp geriausiai išmokančių anglų, vokiečių, rusų, prancūzų kalbų gimnazijų nei viena krašto gimnazija nepateko.

Gamtos mokslai

Šioje srityje geriausiai paruošiančių moksleivius gimnazijų sąrašuose galima rasti ne vieną krašto gimnaziją.

Žinoma, absoliučia favorite išlieka Kėdainių šviesioji.

Iš gerokai daugiau kaip 300 Lietuvos gimnazijų ji užima 41 vietą tarp geriausiai išmokančių fizikos, 39 vietą tarp geriausiai išmokančių chemijos ir aukščiausioje – trečioje vietoje – pagal geografijos egzaminų rezultatus.

Šviesiojoje gimnazijoje 80 proc. laikiusiųjų geografijos egzaminą, išlaikė jį aukščiausiu lygiu.

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija taip pat demonstruoja gerus rezultatus ir užima 24 vietą tarp geriausiai išmokančių chemijos bei 42 vietą tarp geriausiai išmokančių biologijos.

Kėdainiečiai – tarp labiausiai auginančių

„Reitingų“ žurnalas šį kartą vertino mokyklas ir pagal tai, kaip jos augina savo moksleivius, nepriklausomai nuo to, kokie jų rezultatai. Įvertinta mokinių pažanga, pasiekta per keletą metų – ypač prasčiau besimokiusiųjų.

Mažųjų grupėje, kur buvo stebėti ir lyginti 2–4 klasių mokiniai, pirmąją vietą tarp visų Lietuvos mokyklų pelnė Dotnuvos pagrindinė mokykla. Čia stebėtas šimtu procentų didėjantis arba bent jau nepakitęs pasiekimų rezultatas.

13-ą vietą tarp pradinių mokyklų užėmė Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“.

Šioje srityje buvo pastebėtos net dvi progimnazijos – 11 vietoje laikosi LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija, o 24-oje vietoje – Kėdainių J. Paukštelio progimnazija.

Apibendrinus 4–6 klasės mokinių rezultatus 21 vieta įvertinta Labūnavos pagrindinė mokykla, o 22 vieta – Dotnuvos pagrindinė mokykla.

[quote author=“Aut. past.“]Kėdainių šviesioji gimnazija pagal olimpiadų rezultatus dar prieš trejus metus buvusi 55-oje sąrašo vietoje, kasmet gerino rezultatus ir šiemet yra 10 vietoje iš 104 šalies gimnazijų![/quote]

Olimpiadose – šuolis

Vertinant gimnazijas pagal olimpiadų rezultatus, sąraše esanti vienintelė Kėdainių šviesioji gimnazija stebina didžiuliais pasiekimais.

Dar prieš trejus metus buvusi 55-oje sąrašo vietoje, kasmet ji gerino rezultatus ir šiemet yra 10 vietoje iš 104 šalies gimnazijų!

Šeši moksleiviai pelnė trečiąsias vietas olimpiadose, po vieną pelnė pirmą ir antrą vietas.

Reikia pagalbos

„Reitingai“ vertino ir gimnazijas, kurioms reikėtų pagalbos.

Kaip sako žurnalo vyr. redaktorius G. Sarafinas – kritikuoti mokyklas nėra pats geriausias kelias. Verčiau padėti joms pakilti iš duobės, kurioje atsidūrė pačios ir tempia mokinius. Gimnazijos buvo vertintos pagal matematikos valstybinio egzamino rezultatus, aptarti ir kiti dalykai, kuriuose reikėtų pasitempti.

Gana aukštoje sąrašo vietoje galima rasti Šėtos gimnaziją. Joje  2018 metais matematikos egzamino balo vidurkis siekė 18,3 balo, o pernai – 16,9 balo. Pasitempti reikėtų ir geografijoje bei fizikoje.

[quote author=“J. Lukoševičius“]Kadangi man teko stovėti prie tinklo pertvarkos, kai vidurinės mokyklos buvo jungiamos prie gimnazijų – šių metų rezultatai rodo, kad pertvarka yra pasiteisinusi.[/quote]

Mokytojai iš didžiosios raidės

Šiemet „Reitingų“ žurnalas išskyrė ir geriausius šalies įvairių dalykų mokytojus, kurie pasiekia puikių rezultatų ir yra įvardinti, kaip mokytojai šviesuliai.

Tarp 500 atrinktų pedagogų galima rasti nemažai kėdainiečių.

Įvertinta Kėdainių šviesiosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Virginija Savickienė, anglų kalbos mokytojos Laima Ardavičienė („Atžalynas) ir Gitana Kaupienė (Kėdainių šviesioji). Kaip vienas geriausių fizikų įvardintas Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojas Renoldas Klimavičius, įvertinta ir tos pačios gimnazijos IT mokytoja Rasa Jėckienė.

Kaip geriausios chemijos mokytojos įvertintos Daiva Ivaškevičienė (Šviesioji) ir Rasa Lažinskienė („Atžalynas“).

Geriausia biologijos mokytoja – Irena Ūsienė („Atžalynas“).

Tačiau teigiamas įvertinimas – dar ne viskas. Gražiu žodžiu šeimai valgyti nenupirksi ir mokesčių nesumokėsi. Todėl „Reitingai“ įvertino ir mokytojų atlyginimų pokyčius.

Gabrielius Valinčius pastebi, kad didelės atlyginimų disproporcijos matomos Kėdainių rajono mokytojų atlyginimuose, o klausimas, kas sukelia ir nulemia šiuos netolygumus, lieka atviras.

Į jį atsakė Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, kuris paaiškino, kad mokytojo atlyginimas priklauso nuo stažo, kvalifikacijos, mokinių skaičiaus.

Jei mokytojas turi metodininko, eksperto kategoriją, užmokestis bus didesnis, dėl to atsiranda ir tokia disproporcija.

Vis dėlto galima pasidžiaugti šešiomis krašto gimnazijomis, progimnazijomis ir pagrindinėmis mokyklomis, kuriose pastebėtas didžiausias mokytojų atlyginimų augimas.

Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje vidutinis atlygis kilo nuo 1 160 iki 1 282 eurų (neatskaičius mokesčių). Josvainių gimnazijoje augimas dar ženklesnis – nuo 862 iki 961 eurų (neatskaičius mokesčių).

Atlyginimai augo ir Labūnavos bei Surviliškio V. Svirskio pagrindinėse mokyklose bei Juozo Paukštelio ir „Ryto“ progimnazijose.

Rezultatai džiugina

Kalbintas Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius sakė – „Reitingų“ žurnale paskelbti rezultatai yra iš esmės malonūs krašto ugdymo įstaigoms.

Žinoma, į „Reitingų“ akiratį pateko ne visos krašto ugdymo įstaigos, o daugiausia nuopelnų, kaip įprasta, susižėrė Šviesioji ir „Atžalynas“.

„Žiūriu savikritiškai, bet galima pasidžiaugti, kad rezultatai geri. Žinoma, dominuoja dvi gimnazijos.

Kadangi man teko stovėti prie tinklo pertvarkos, kai vidurinės mokyklos buvo jungiamos prie gimnazijų – šių metų rezultatai rodo, kad pertvarka yra pasiteisinusi.

Žinoma, nuliūdino, kad nėra Akademijos ir Josvainių gimnazijų, Šėtos gimnazija gavo rimtą pastebėjimą ir turi pasitempti, nes rezultatai prastėja.

Džiaugiuosi dėl pagrindinių mokyklų, jos pastebėtos kaip auginančios savo mokinius. Matome, kad kaimiškosios mokyklos stengiasi dėl savo moksleivių ir skiria jų ugdymui didelį dėmesį“, – sakė J. Lukoševičius.

Jis parbrėžė, kad „Reitingų“ žurnale pastebėti mokytojai yra įvertinti ir rajone.

Peržvelgus „Metų mokytojo“ laureatų sąrašą paaiškėjo, kad dalis mokytojų, paminėtų šalies mastu, jau buvo pastebėti ir įvertinti ir mūsų krašte.

„Jų darbas buvo matomas ir tai yra ilgalaikis ir tęstinis darbas. Tokie rezultatai pasiekiami ne per vienerius metus. Jie iš tiesų dirba sąžiningai, nuoširdžiai ir kruopščiai.

Apskritai galima pasidžiaugti, kad „Reitingai“ mūsų rajoną įvardijo kaip vieną iš solidžiausiai atrodančių pagal skiriamą dėmesį švietimui“, – sako J. Lukoševičius.

Jis pridūrė, kad žurnalas pro akis nepraleido ir „Atžalyno“ absolventų, kurie studijuoja geriausiuose pasaulio universitetuose.