Vasara – kaip iš pasakos… (GALERIJA)
Šią vasarą kartu su bendraamžiais dalyvavome Kėdainių rajono savivaldybės vaikų vasaros poilsio ir užimtumo programos „Kaip pasakoj“ stovykloje Klaipėdoje.
[quote author=“S. Kieraitė“]Galime prisipažinti, kad ne taip stipriai ir išsiilgome namų, nes namus radome būdami šalia vieni kitų…[/quote]
Stovyklos dalyvius pažįstu jau daugelį metų, tačiau per šias penkias kartu praleistas dienas tarsi susipažinome iš naujo, atradome ne tik naujų draugų, bet ir savas užslėptas savybes.
Nuotykis buvo jau pati kelionės pradžia, kadangi… važiavome traukiniu. Įspūdis puikus: mums – tikra atrakcija, nes daugelis traukiniu keliavo pirmą kartą. Pirmąjį kartą ir bendrabutyje apsistojome. Klaipėdos laivininkų mokyklos bendrabutyje minkštus tėvų namų čiužinius pakeitė bendrabučio lovos, vonias – bendri dušai, tačiau juk ne žvilgančios sienos mus žavi, o bendra įdomi veikla, linksmas draugų ratas, gera nuotaika ir juokas, daug, vaje, labai daug juoko!
Kiekvienoje stovykloje svarbu ne tik papramogauti, bet, taip pat, ir ko nors išmokti. Išmokti? Skamba nuobodžiai, turint omenyje, kad vis dar tęsiasi taip ilgai ir nekantriai lauktos vasaros atostogos…
Tačiau mokytis visai nenuobodu vaizduotės ir kūrybiškumo kupiniems paaugliams. Tuo ir esame originalūs, sugebame darbą paversti didžiausia pramoga.
Į lagaminus įsidėjome ne tik būtiniausius daiktus, bet ir pasakų knygeles. Patikėkit, kaip smagu skaityti pasakas ošiant jūrai. Perskaitę net dvidešimt penkias, išsirinkome tris pačias įdomiausias – „Stiklo kalnas“, „Boba velniui ant ragų“ ir „Našlaitė ir nykštukai“.
Tuomet mūsų laukė pati įdomiausia, bet, tuo pačiu metu – ir sunkiausia veikla: kuo vaizdingiau jas suvaidinti ir nufilmuoti. Pasakoms reikalingus drabužius ir aksesuarus pirkome vietinėse parduotuvėlėse ir traukėme iš savo lagaminų. Mūsu kūrybiškumas ir vaizduotė tiesiog liejosi per kraštus. Mergaitės ūsus klijavosi, o berniukai netgi sijonus segėjo.
Tapome ir aktoriais, ir personažais, ir vizažistais, ir stilistais, ir režisieriais, ir netgi komikais.
Sakoma, jog rytas už vakarą protingesnis, todėl dienas pradėdavome filmavimu. Filmavimo aikštelėmis pavertėme įvairiausias Klaipėdos vietoves: Smiltynę, Klaipėdos senamiestį, pajūrio kopas, sodą, bendrabučio kambarį, žaidimų aikštelę ir kitas.
[quote author=“S. Kieraitė“]Tačiau mokytis visai nenuobodu vaizduotės ir kūrybiškumo kupiniems paaugliams. Tuo ir esame originalūs, sugebame darbą paversti didžiausia pramoga.[/quote]
Taip per penkias dienas gimė trys video pasakos – tokios pasakos, kaip jas matome mes.
O popietes ir vakarus skyrėme poilsiui, bendravimui, žaidimams ir pažintinei veiklai. Grožėjomės Smiltyne, fotografavome tai, kas mums pasirodė įdomu, lankėmės Lietuvos jūrų muziejuje, akvariume.
Svečiavomės Klaipėdos laivininkų mokykloje, kur susipažinome su laivo kapitonu, kuris labai įtaigiai pasakojo apie mokymosi galimybes, savo darbą bei patirtį.
Vėjuotą, tačiau labai smagią dieną praleidome Klaipėdos senamiestyje – dalyvavome orientacinėse varžybose „Klaipėdos senamiesčio paslaptys“. Nė neįsivaizdavome, kiek įdomių dalykų jame galima rasti. O iš staigmenų vakaro „Kas tu?“ išsinešėme tik šilčiausias emocijas ir gražiausius prisiminimus.
Šias penkias dienas mokėmės drąsos ir originalumo, jautėmės savarankiškais ir atsakingais žmonėmis. Supratome, kaip svarbu darniai veikti komandoje. Atvirai bendravome, išklausėme vieni kitų nuomones, visi siūlėme idėjas, sklandžiai skirstėmės ir atsakingai vykdėme pareigas.
Galime prisipažinti, kad ne taip stipriai ir išsiilgome namų, nes namus radome būdami šalia vieni kitų…
Laikas prabėgo nepastebimai. Kasdien buvo vis įdomiau, kasdien vis kitaip… Tikrai – kaip pasakoj…
[#gallery=2057#]
