Savaitgalį Kėdainiuose išdegė dešimtys hektarų pievų
Savaitgalį Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai bei savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai ilsėtis nebuvo kada. Ugniagesius vienas po kito, dieną ir naktį, kėlė pranešimai apie degančias pievas. Žolės gaisrams nerimstant specialistai perspėja, kad pernykštės žolės deginimas gali turėti rimtų pasekmių.
Prasidėjo penktadienį
Žolės gaisrai prasidėjo šiltą penktadienio popietę. Buvo gautas pranešimas, kad A. Mickevičiaus gatvėje dega krūmai. Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai užgesino 10 arų plote degusią sausą žolę ir krūmus.
Šeštadienį žolės gaisrai sekė vienas po kito. Ankstyvą rytą, po penktos valandos, gautas pranešimas, kad Vilainių kaimo Tuopų gatvėje dega šiukšlės. Atvykę ugniagesiai šiukšles užgesino. Kiek vėliau gautas pranešimas, kad Pelėdnagių seniūnijos Beinaičių kaime dega žolė. Atvykę ugniagesiai užgesino žolę, degusią 2 arų plote.
Tą pačią dieną žolė liepsnojo ir Paobelio kaimo Cukraus gatvėje. Vakare Pramonės gatvėje sudegė 3 hektarai sausos žolės. Didžiausias žolės gaisras liko šeštadienio vakarą Krakių seniūnijoje. Špitolpievio kaime išdegė net 10 hektarų sausos žolės ir krūmų.
Ir žolė, ir tvartas
Šėtos seniūnijoje išdegė ne tik 12 arų žolės, bet sudegė ir ūkinis pastatas. Apie gaisrą Liliūnų kaimo Rikliniškių gatvėje pranešė išsigandę žmonės. Jie paskambino ugniagesiams, kai pasimatė didžiulės liepsnos. Atvykus pirmosioms gelbėtojų pajėgoms pastatas degė atvira liepsna. Ugniagesiai per valandą suvaldė liepsnas. Konstatuota, kad nudegė ūkinio pastato stogas, pats pastatas buvo išardytas, perlietas vandeniu.
Kepė šašlykus
Sekmadienį sausa žolė degė vos vieną kartą. Vidurnaktį Josvainių gatvėje išdegė 10 arų plote augusi žolė. Ugniagesiai sulaukė ir dar vieno pranešimo, tačiau šis nepasitvirtino. Po vidurdienio buvo pranešta, kad Kėdainių miesto Kalno gatvėje iš namo kiemo rūksta dūmai. Pranešusysis teigė, kad kas dega – nežino. Atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad degimo požymių nebuvo, žmonės kieme kepė šašlykus.
Pasekmės – skaudžios
„Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui pasipila pernykštės žolės gaisrai. Nuo degančios žolės ar neatsargiai deginamų šiukšlių gaisrai gali persimesti į pastatus ar gyvenamuosius namus. Paprastai jie kyla, kai gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose, bei neatsargiai elgdamiesi su ugnimi“, – pažymi Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Raimondas Naruševičius.
Būtina žinoti
Ugniagesiai primena žmonėms taisykles, kurių privalu laikytis visiems.
„Laužus kūrenti galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių, be priežiūros jų nepalikti, baigus degti laužavietei ją visiškai užgesinti (užpilti vandenių ar žemėmis). Negalima pilti laužavietės likučių ar šašlykinėje panaudotų anglių į buitinių šiukšlių konteinerius. Draudžiama išsemtus pelenus iš šildymo įrenginių laikyti plastikinėse tarose. Poilsiaujant prie vandens telkinių, miškuose, ar atvirose teritorijose, kur yra sausos žolės plotai nekurti laužaviečių nemėtyti neužgesintų nuorūkų“, – primena R. Naruševičius.
