Išvyka į sniego šalį: anglų kalba, žvėriena, rogutės ir pižamų vakarėlis
„Išvažiuojate į sniego šalį“, – taip pasakė Šėtos gimnazijos mokytoja, Erasmus+ projekto „Ateities Erasmus: Europos vertybės ateičiai“ vadovė Jurgita Tekunova, išlydėdama projekto dalyvių delegaciją į pažintinį vizitą Norvegijoje.
.jpg)
Norvegijos Otta pagrindinėje mokykloje viešėjo Martyna Kiaunytė, Sonata Bastytė, Saulyna Svaldenytė, Orinta Kasperavičiūtė ir Andrėja Sadauskaitė. Jas lydėjo mokytojos Vijolė Glebauskienė ir Vaida Klevinienė.
Sugrįžusios jos pasidalino savo įspūdžiais su gimnazijoje laukusiais kitais projekto mokiniais. Tai labai svarbus projektinės veiklos momentas, nes sukurti istoriją turime visi kartu, o į keliones kiekvieną kartą vyksta vis kiti mokiniai. Šį kartą taip jau susiklostė, kad išvažiavo tik merginos – jos labiausiai buvo susidomėjusios genetika ir aplinkosauga. Šios temos buvo svarbiausios norvegų mokyklai. Ir nenuostabu: šioje šalyje gamtos išteklių išsaugojimu labai rūpinamasi.
Gimnazijos biologijos mokytoja Vaida Klevinienė savo patirtį apibendrino taip:
„Kelionė į Norvegiją suteikė galimybę pamatyti visai kitą reljefą, klimatą, kultūrą ir susipažinti su naujais žmonėmis. Aplankę Oslo Technikos muziejų pamatėme įvairių sričių (medicinos, technikos, elektros prietaisų, muzikos instrumentų ir t.t.) virsmą šimtmečių eigoje. Ypač įdomu buvo Genetikos parodoje, kurioje kolekcionuojami įvairių žemynų žmonių genomai, jų judėjimas ir kitimas maišantis rasėms. Aplankytas Kalnų muziejus, kuriame klausėmės paskaitos apie klimato kaitą pasaulyje ir kaip klimato kaita keičia ir mūsų gyvenimus. Klimato kaitos parodoje mokiniai įsitikino, kad reljefą gali pakeisti vanduo, kitos stichinės nelaimės, kodėl aplinkosauga tokia svarbi, siekiant išsaugoti tai, kas gyvas gamtoje, įskaitant ir žmogų.“
.jpg)
Otta miestelio pagrindinė mokykla Erasmus+ projekto mokiniams dar daugiau pažadino minčių apie jų kuriamas utopines ir distopines istorijas. Klimato kaita keičia žmonių gyvenimus, genetikos mokslo atradimai gali įtakoti herojų likimus. Kaip pakeis mokinių sukurtas istorijas naujos žinios ir patirtys, netrukus pamatysime.
O kol kas tekalba mokinės, grįžusios į gimnaziją, kur jų laukė ne tik tėvai, mokytojai, bet ir draugai.
Juk ne kasdien gali išvažiuoti, ir ne šiaip išvažiuoti, bet ir daug ko išmokti.
Andrėja kalba trumpai, bet aiškiai: „Nustebino aplinka, gamta, sniegas, šaltis, mokykla. Nusiauna batus mokykloje, patogiau, jaukiau, kaip namuose vaikšto su kojinėm“.
Ji prisipažįsta, kad jai itin pasisekė, nes gyveno mokyklos direktoriaus ir mokytojos šeimoje. Tai ir į mokyklą kiekvieną rytą ateidavo anksčiausiai. „Jie be galo malonūs, draugiški ir nuoširdūs žmonės, labai šiltai mane priėmė, prižiūrėjo kaip princesę. Labiausiai įsiminė pramogos kalnuose. Jau seniai nebuvau čiuožusi su rogutėmis nuo kalno. Puiku buvo ir salės futbolo varžybose, kuriose mūsų Saulyna užėmė pirmą vietą.“
Saulyna pasakoja, kad po sunkios ir ilgos kelionės (su visais laukimais ir muziejaus lankymu Osle nuo Šėtos iki Otta miesto keliavo beveik parą) pirmadienį projekte dalyvaujančių Airijos, Vokietijos, Norvegijos, Ispanijos ir Lietuvos mokiniai rinkosi 8val. 50min. mokykloje.
.jpg)
Ypatingas pamokų pradžios laikas, tiesa? Be dešimt devynios, ir ką?
Saulyna pasakoja, kad mūsų mokinėms puikiai pristatė gimnaziją, papasakojo savo sukurtas istorijas, nes mūsiškiai jas parengė dvi: ir utopinę, ir distopinę. Po to lankė Kalnų muziejų, Klimato kaitos parką. O vakare vyko mokinių koncertas, šokiai ir žaidimai, atsineštinės vaišės. Ji sako: „Įgijau pasitikėjimo, ėmiau drąsiau kalbėti angliškai, ir garsiau“.
Živilė pasakoja apie antradienį Uttos mokykloje. Tą dieną visi projekto dalyviai pasiskirstė į dvi grupes ir dalyvavo dvejose kūrybinių dirbtuvių stotelėse. Pirmojoje iš Lego kaladėlių statė įrenginius, kurie naudodami atsinaujinančias vandens ir vėjo energijas gamina elektrą. Taip labiau tausojama gamta. Antroje stotelėje mokėsi norvegiško maisto gamybos paslapčių. Mokėsi gaminti elnienos kepsnį ir kepti duoną, virti bulvių košę. Savotiškas tas kepamos elnienos kvapas! Živilei patiko ir jaukus susipažinimo vakarėlis namuose. Dalyvavo norvegų ir vokiečių mokiniai.
Andrėja pasakoja apie trečiadienį. Jis buvo įspūdingas tuo, kad vyko genetikos pamoka. Projekto dalyviai mokėsi surasti česnako DNR. Reikėjo česnako, vandens ir muilo. Tyrimas buvo įdomus, reikėjo dirbti patiems, nauja patirtis. Po to mokėsi ir istorijos pasakojimo metodikos. Tai, ką išmoko, perteiks gimnazijos projekto mokiniams, panaudos ir pamokose.
Andrėjai ypač įsimintinas buvo tarptautinis „pižamų vakarėlis su mergaitėmis. Pica, gėrimai, filmas, miegas. Tėvai grįžo vėliau. Buvo jauku ir miela, buvom 6 mergaitės.“
.jpg)
Tiesą sakant, kam galėtų nepatikti? Ir aš norėčiau…
Martyna Kiaunytė: „Ypač nuostabus buvo ketvirtadienis mokykloje. Vykome į Roksdane kalnų Nacionalinį parką, kur važinėjomės rogutėmis. Sunkiausia, aišku, buvo užkopti į kalną, sniego buvo daug, teko bristi, kartą įkritau iki juosmens. Bet leistis žemyn buvo nuostabu. Nesušalome, nes mūsų draugai norvegai pasidalino rūbais, jei jų pritrūko.
Jau važiuojant autobusu pakerėjo gamtos grožis, toks neįprastas mums, lygumų gyventojams.
Patiko ragauti ir norvegiškų valgių iš žvėrienos. Nenorėjau šiame projekte vykti būtent į Norvegiją, bet buvo puiku. Įsidėmėjau, kad svarbiausia bendraujant – nebijoti. Jei pamiršti žodį, gali jį pakeisti kitu žodžiu, paaiškinti kitais žodžiais tai, ką nori pasakyti. Tai labai padėjo mano anglų kalbos tobulėjimui“.
Atsisveikinti su naujais draugais liūdna buvo visoms. Toliau bendraus virtualioje erdvėje, o rudenį projekto mokiniai susitiks Šėtoje.
Mokytoja Vijolė Glebauskienė apibendrino visų įspūdžius:
„Labai naudinga išvyka, ypač mokinėms, kurios tiek projekte dalyvauja pirmą kartą, tiek keliavo į užsienio šalį. Įgijo daug patirties, pažindamos kitą kraštą, kultūrą, bendraudamos su bendraamžiais. Visas sužavėjo aktyvus poilsis kalnuose su rogutėmis. Daug sniego. Skiriamas didelis dėmesys judėjimui, grūdinimuisi. Šilti žmonės, niekur neskuba. Mokantis didelis dėmesys tyrimams, praktinei, projektinei veiklai.“
